Iš patrankos – į žvirblius

Vieniems deklaravusiems VMI grąžina gyventojų pajamų mokesčio permokas, kitiems buvo priminta, kad jie privalo sumokėti nepriemokas. Kokia mažiausia suma, dėl kurios nepasivargina siųsti laiškų mokesčių inspektoriai? Pilietis X sulaukė paraginimo pervesti į VMI sąskaitą 3 ct gyventojų pajamų mokesčio už 2021 m.

Smulkmena. Bet. Kažkoks darbuotojas, rašydamas ir siųsdamas 3 ct skolos priminimą, mokesčių mokėtojui kainuoja gerokai brangiau nei nepriemoka. Jei valstybė tokias smulkmenas nurašytų, būtų galima atleisti ne vieną tarnautoją. Niekas nepasigestų. Gal tik darbo netekę patys valdininkai – vienas kitas.

Kažkoks darbuotojas, rašydamas ir siųsdamas 3 ct skolos priminimą, mokesčių mokėtojui kainuoja gerokai brangiau nei nepriemoka.

Kiek tokių beprasmių darbų Lietuvoje dirbama? Niekas nežino atsakymo. Visos Vyriausybės žadėjo mažinti įstaigų įstaigėlių, kurių šalyje yra geras pusšimtis. Bet. Negi pjausi šaką, ant kurios vieną gražią dieną baigęs politinę karjerą norėtum pats atsisėsti? Kiekvienas biurokratinis sraigtelis čia turi savo vietą ir jaučiasi reikalingiausias valstybės mašinoje. Atrodo, be jo pasaulis sugriūtų. Nors anksčiau uždarius vieną kitą tarnybėlę niekas nesugriuvo. Net pamiršta, kad tokių būta. Nebent nukentėjusieji prisimena buvusių valdininkų skirtas bausmes, sužlugdytus verslus. Tiek leidimų, kiek reikia Lietuvoje, greičiausiai jokioje kitoje šalyje nėra. Tiek išliaupsintas vieno langelio principas, atrodo, jau pamirštas. O žadėta, kad būtent jame galima labai paprastai ir greitai susitvarkyti visus reikalus.

Kita vertus, ėmus naikinti valdininkiją būtų prisiminta, ar ne per daug pas mus Seimo ir Vyriausybės narių, viceministrų, padėjėjų, vyriausiųjų ir jaunesnių patarėjų. Ar ne per daug departamentų, komitetų ir komisijų. Tokios kalbos populiarios tik prieš kiekvienus rinkimus, o po jų staiga kalbėtojus ištinka Alzheimeris. O atmintis vėl grįžta tik prieš naujus rinkimus.