Paskutinis dėdės atodūsis

Aitrus deginamos padangos dvokas išbudino dėdės Vanios nosies turinį. Jis intensyviu kvėptelėjimu perkėlė savo nosies gleivinės masę į burnos gleivinę ir, garsiai atsikrenkštęs, išspjovė gelsvai žalsvą, virusų prisodrintą materiją ant scena tapusios Maskvos metro stoties grindų.

Iš organizmo pašalintas svetimkūnis keletą kartų sujudėjo ir, susidūręs su požemio šalčiu, ėmė garuoti.

"Primena vanilinį pudingą", – pagalvojo dėdė Vania ir toliau tęsė savo pasirodymą.

"Adolfas Hitleris (1889–1945) suprato: norint įtvirtinti Europoje taiką, būtina nutraukti fašistinės Didžiosios Britanijos siautėjimą. Tą padaryti buvo galima dviem būdais – nuožmia ir greita invazija arba eliminuojant visus Jungtinės Karalystės bei JAV prekybinius ryšius. Siekdama antrojo pasirinkto tikslo, Trečiojo reicho vadovybė pasitelkė "Luftwaffe" oro pajėgas ir karinį laivyną, kuriame ypatingas vaidmuo teko povandeniniams laivams "U-Boat". Britams jau buvo tekę patirti povandeninių laivų grėsmę per Pirmąjį pasaulinį karą (1914–1918), tačiau dabar britai jų nesibaimino. Jie manė, kad aptikti po vandeniu tūnančius grobuonis jiems padės naujasis išradimas – sonaras. Vokiečiai žinojo apie sonarą, tad vos tik reicho laivyną pasiekdavo žinios apie prekes gabenančią vilkstinę, admirolas Karlas Dönitzas (1891–1980) tuojau pat siųsdavo vadinamąją Vilkų gaują – būrį povandeninių laivų. Į nurodytą vietą Atlante "U-Boats" dažniausiai išplaukdavo iš Vokietijos ar Prancūzijos uostų, o jiems pasiekus kelionės tikslą, užvirdavo kelias paras trunkančios, Steveno Spielbergo (1946) filmo su Tomu Hanksu (1956) vertos grumtynės."

Išgirdę šią repliką, žiūrovai atrodė sutrikę, ir dėdė Vania pasitaisė:

"Norėjau pasakyti, vertos Nikitos Sergejevičiaus (1945) filmo su Filipu Bedrosovičiumi (1967)."

Vaikai nieko neatsakė, tik abejingai sumirksėjo, o dėdė Vania kalbėjo toliau: "Siekdami išvengti sonarų, povandeniniai laivai puldavo naktį, plaukdami vandens paviršiumi. Iš pradžių vokiečiams itin sekėsi. Manoma, kad vien nuo 1940 m. liepos iki tų pačių metų spalio pabaigos "U-Boat" laivai nuskandino 282 sąjungininkų laivus ir į vandens gelmę nugramzdino beveik 1,5 milijono tonų prekių. Sužavėti savo produktyvumo jūrininkai netgi praminė šį periodą "Švenčių dienomis" (die glückliche Zeit – vok.). Vis dėlto sėkminga pradžia nebuvo tokios pat pabaigos pranašas. Laikui bėgant, britai ir amerikiečiai vis daugiau dėmesio skyrė savo prekybinio laivyno apsaugai ir vokiečių povandeninių laivų medžioklei. Siekdami atgrasyti povandeninius laivus, britai ir amerikiečiai dažniausiai mėtydavo minas, kurios sprogdamos nuskandindavo "U-Boats" arba priversdavo juos iškilti į paviršių. Priemonės vis labiau tobulėjo, į vilkstinių apsaugas įsitraukdavo ir lėktuvai, tačiau svarbiausia – sąjungininkams pavyko perprasti Arthuro Scherbiuso (1878–1929) sukurto šifravimo aparato "Enigma" paslaptis. Iš viso per karą vokiečiai prarado 783 povandeninius laivus ir apie 30 tūkst. žmonių."

Pamatęs, kad klausytojai susidomėjo, dėdė Vania nusprendė iš karto sunaikinti jų entuziazmą: "Neklauskite manęs, nei kaip tas aparatas veikia, nei kas ten ką perprato. Aš nieko iki šiol jo veikimo principuose nesuprantu. Žinau tik, kad britai norėdami jį perkąsti pasitelkė žymiausius savo matematikus ir galvosūkių mėgėjus."

Po šios frazės trumpam įsivyravo nejauki tyla ir staiga kažkas sarkastiškai paklausė: "Sakėte, kad "U-Boat" laivai buvo nuplaukę iki pat Niujorko?"

Dėdė Vania apsimetė neišgirdęs ironiškų gaidų ir rimtai atsakė: "Visko gali būti. Kai JAV atvirai stojo į karą fašizmo pusėn, Trečiasis reichas nusiuntė povandeninių laivų prie Šiaurės Amerikos pakrantės. Yra filmuotų vaizdų, kaip vokiečių jūrininkai pro periskopą stebi šviečiantį naktinį Niujorką, bet tai gali būti ir montažo triukas. Kinas – galingas ginklas, juk ne veltui Vladimiras Iljičius (1870–1924) jį įvardijo svarbiausiu iš visų menų. Mes visi žinome, koks tikrasis dabartinio caro ūgis, tačiau žiūrėdami į jį per televizorių, apie tai nė nesusimąstome. Operatoriai filmuoja jį kiek iš apačios, keliaklupsčiautojai taip pat parenkami panašaus ūgio, tad mūsų monarchas atrodo tarsi normalus žmogus."

Išgirdę šią drąsią repliką žiūrovai ėmė nervingai burbėti, tačiau dėdė Vania į tai nekreipė dėmesio ir kažkas jo paklausė: "Jeigu vokiečiai kovojo su fašizmu, kodėl jie tada 1941 m. birželio 22 d. įsiveržė į Sovietų Sąjungą?"

Dėdė Vania trumpai patylėjo, o tada išbėrė savo versiją: "Visko gali būti, galbūt masonams ir fašistams pavyko papirkti A.Hitlerį, o galbūt viskas nuo pat pradžių buvo tik spektaklis tam, kad būtų užslopintas viešpaties Josifo (1878–1953) ir kitų genialių sovietų strategų budrumas. Galbūt A.Hitleris pats buvo masonas arba jų agentas, o gal net George‘o Soroso (1930) giminaitis. Kas galėtų paneigti?"

Stebėdamas, kaip skirstosi nusivylę žiūrovai, dėdė Vania susimąstė apie savo gyvenimą. Jis prisiminė, kaip Šaltojo karo dienomis tarnavo prekybinio laivo politiniu vadovu ir, atvykęs į Honkongą, kartu su kitais jūrininkais nuėjo į viešnamį.

Atmintyje atgijo seniai užmiršti potyriai – jam grupinio sekso metu lūžo daiktas, o gauja mažų kinių iš jo juokėsi kartu su kitais viešnamio klientais.

Vėliau jis prisiminė, kaip lankėsi opiumo rūkykloje ir ten sutiktas ilgaplaukis jaunuolis jam padovanojo į pašto ženklą panašų suvenyrą.

Jaunuolis sakė: "Įsidėkite markutę į burną tinkamoje vietoje, tinkamu laiku su tinkamais žmonėmis."

Ir dėdė Vania įsidėjo. Po gero pusvalandžio ėmė vykti keisti dalykai. Viskas tapo panašu į sapną – vienu metu buvo ir baisu, ir juokinga, ir įdomu. Akimirką jis suprato praradęs savo sielą, tačiau kitą minutę jau suvokė niekada jos ir taip neturėjęs, mat ši buvo išoperuota dar prieš jam gimstant.

"Už tą repliką dėl caro ūgio man gali būti riesta", – pagalvojo dėdė Vania.

"Vis dėlto koks dabar skirtumas, kai esu užsikrėtęs tuo virusu ir daliju jį kitiems. Rusijoje žmogus juk niekada nebuvo jokia vertybė."



NAUJAUSI KOMENTARAI

miestiete ,nors noreciau buti -arciau zemes

miestiete  ,nors noreciau buti -arciau zemes portretas
Labai megstu istorinius L.D.straipsnius;;;Taciau pasikeite stilius;;na ,tai zurnalisto pasirinkimas. Ir -taciau!!---U at ten kitas !!! izeidineti nereiktu,,biauru

U-2

U-2 portretas
Jeigu Dykoviene butu ismokiusi mazajy ligoniuka Lionia naudotis dezute su smeliuku, jam nereiketu gamtinius reikalus atlikineti kaunadienejie ir siaubingai ja pasmardinti.

UzklYnino.... Levono

UzklYnino.... Levono   portretas
,,tuza,,,, patraukit zemyn trusikus.........
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Jeigu rūpinatės savo laisve – paremkite Honkongą
    Jeigu rūpinatės savo laisve – paremkite Honkongą

    Vakarų Berlyno blokada pradėjo ankstesnį šaltąjį karą su Sovietų Sąjunga. Spaudimas Honkongui įžiebė naują, šįkart – su Kinija. ...

    1
  • Paprastumo kodas
    Paprastumo kodas

    Ech, ir šmaikštūs tie mūsų tautiečiai. Jau ieško būdų, kaip nuimti nuo Prezidento Gitano Nausėdos berniukų prakeiksmą, o prezidentūrai siūlo Merės Popins etatą. Smagu pasijuokti, kai juokinga. Tačiau Prezidento nutikimai su v...

    1
  • Princesės dilema
    Princesės dilema

    Vienoje mano vaikystėje skaitytų pasakų išranki princesė atstūmė šimtus jaunikių – visi jai buvo per prasti. Galiausiai, taip ir neradusi jai tinkamo, paseno, neteko savo įstabaus grožio bei taip ir liko vieniša. Turbūt &sc...

  • Apie raitelį ir žirgą
    Apie raitelį ir žirgą

    Skulptorius Robertas Antinis jaunesnysis savo naujausioje knygoje "Penki aidinimai – penkios galimybės" (Kaunas: Meno parkas, 2019) rašo, kad mylimiausias jo tėvo (taip pat skulptoriaus Roberto Antinio) gyvūnas buvo žirgas: "Ži...

    1
  • Sesuo Fausta: nebūkime uždari kaip vieniša sala
    Sesuo Fausta: nebūkime uždari kaip vieniša sala

    Sesuo dr. Fausta Palaimaitė SF nominuota Europos piliečio apdovanojimuose už solidarumo visuomenėje ir socialinės integracijos skatinimą. ...

    8
  • Ispanų kalbos žinios
    Ispanų kalbos žinios

    Marina buvo paprasta, niekuo neišsiskirianti indėnė, ir gyvenimas jai nežadėjo nieko įdomaus. Jos egzistencija turėjo prabėgti nykiame užkampyje tarp vaikų, senolių, puodų ir liežuvaujančių bendraamžių. Ir niekas, net pati Marina, nejaut...

    2
  • Prezidentas su skėčiu
    Prezidentas su skėčiu

    JAV hiphopo žvaigždė, juodaodis K.Westas šių metų Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose metė iššūkį dabartiniam supervalstybės lyderiui D.Trumpui. ...

    5
  • „Kada nors“ tevirsta „šiandien“
    „Kada nors“ tevirsta „šiandien“

    Interviu "Kauno dienai" talentingasis Edgaras Montvidas prisipažino: pandemija radikaliai pakeitė jo darbotvarkę. "Kalbėdamas apie savo planus, vartoju visai kitą gramatinę formą – "turėčiau, daryčiau, dainuočiau", u...

    1
  • Lietuvos gyventojų taupymo įpročiai kelia nerimą
    Lietuvos gyventojų taupymo įpročiai kelia nerimą

    Koronaviruso protrūkis ir jo sukelta krizė dar kartą priminė apie pasaulio ir ekonomikos trapumą. Nors, palyginti su daugeliu Europos šalių, Baltijos valstybės kol kas gana neblogai tvarkosi su COVID-19 pandemija ir jos sukeltais neigiamais ekono...

    9
  • Baltoji buhalterija
    Baltoji buhalterija

    Atsirita antroji privatizavimo banga. Kiekvienam bus išmokėta po 200 investicinių eurų. Milijardas investicinių eurų bus išdalytas visiems po lygiai ir teisingai. Kaip prieš 30 metų buvo dalijami investiciniai čekiai. Po lygiai ir &...

    1
Daugiau straipsnių