Quantcast

Paskutinis dėdės atodūsis

Aitrus deginamos padangos dvokas išbudino dėdės Vanios nosies turinį. Jis intensyviu kvėptelėjimu perkėlė savo nosies gleivinės masę į burnos gleivinę ir, garsiai atsikrenkštęs, išspjovė gelsvai žalsvą, virusų prisodrintą materiją ant scena tapusios Maskvos metro stoties grindų.

Iš organizmo pašalintas svetimkūnis keletą kartų sujudėjo ir, susidūręs su požemio šalčiu, ėmė garuoti.

"Primena vanilinį pudingą", – pagalvojo dėdė Vania ir toliau tęsė savo pasirodymą.

"Adolfas Hitleris (1889–1945) suprato: norint įtvirtinti Europoje taiką, būtina nutraukti fašistinės Didžiosios Britanijos siautėjimą. Tą padaryti buvo galima dviem būdais – nuožmia ir greita invazija arba eliminuojant visus Jungtinės Karalystės bei JAV prekybinius ryšius. Siekdama antrojo pasirinkto tikslo, Trečiojo reicho vadovybė pasitelkė "Luftwaffe" oro pajėgas ir karinį laivyną, kuriame ypatingas vaidmuo teko povandeniniams laivams "U-Boat". Britams jau buvo tekę patirti povandeninių laivų grėsmę per Pirmąjį pasaulinį karą (1914–1918), tačiau dabar britai jų nesibaimino. Jie manė, kad aptikti po vandeniu tūnančius grobuonis jiems padės naujasis išradimas – sonaras. Vokiečiai žinojo apie sonarą, tad vos tik reicho laivyną pasiekdavo žinios apie prekes gabenančią vilkstinę, admirolas Karlas Dönitzas (1891–1980) tuojau pat siųsdavo vadinamąją Vilkų gaują – būrį povandeninių laivų. Į nurodytą vietą Atlante "U-Boats" dažniausiai išplaukdavo iš Vokietijos ar Prancūzijos uostų, o jiems pasiekus kelionės tikslą, užvirdavo kelias paras trunkančios, Steveno Spielbergo (1946) filmo su Tomu Hanksu (1956) vertos grumtynės."

Išgirdę šią repliką, žiūrovai atrodė sutrikę, ir dėdė Vania pasitaisė:

"Norėjau pasakyti, vertos Nikitos Sergejevičiaus (1945) filmo su Filipu Bedrosovičiumi (1967)."

Vaikai nieko neatsakė, tik abejingai sumirksėjo, o dėdė Vania kalbėjo toliau: "Siekdami išvengti sonarų, povandeniniai laivai puldavo naktį, plaukdami vandens paviršiumi. Iš pradžių vokiečiams itin sekėsi. Manoma, kad vien nuo 1940 m. liepos iki tų pačių metų spalio pabaigos "U-Boat" laivai nuskandino 282 sąjungininkų laivus ir į vandens gelmę nugramzdino beveik 1,5 milijono tonų prekių. Sužavėti savo produktyvumo jūrininkai netgi praminė šį periodą "Švenčių dienomis" (die glückliche Zeit – vok.). Vis dėlto sėkminga pradžia nebuvo tokios pat pabaigos pranašas. Laikui bėgant, britai ir amerikiečiai vis daugiau dėmesio skyrė savo prekybinio laivyno apsaugai ir vokiečių povandeninių laivų medžioklei. Siekdami atgrasyti povandeninius laivus, britai ir amerikiečiai dažniausiai mėtydavo minas, kurios sprogdamos nuskandindavo "U-Boats" arba priversdavo juos iškilti į paviršių. Priemonės vis labiau tobulėjo, į vilkstinių apsaugas įsitraukdavo ir lėktuvai, tačiau svarbiausia – sąjungininkams pavyko perprasti Arthuro Scherbiuso (1878–1929) sukurto šifravimo aparato "Enigma" paslaptis. Iš viso per karą vokiečiai prarado 783 povandeninius laivus ir apie 30 tūkst. žmonių."

Pamatęs, kad klausytojai susidomėjo, dėdė Vania nusprendė iš karto sunaikinti jų entuziazmą: "Neklauskite manęs, nei kaip tas aparatas veikia, nei kas ten ką perprato. Aš nieko iki šiol jo veikimo principuose nesuprantu. Žinau tik, kad britai norėdami jį perkąsti pasitelkė žymiausius savo matematikus ir galvosūkių mėgėjus."

Po šios frazės trumpam įsivyravo nejauki tyla ir staiga kažkas sarkastiškai paklausė: "Sakėte, kad "U-Boat" laivai buvo nuplaukę iki pat Niujorko?"

Dėdė Vania apsimetė neišgirdęs ironiškų gaidų ir rimtai atsakė: "Visko gali būti. Kai JAV atvirai stojo į karą fašizmo pusėn, Trečiasis reichas nusiuntė povandeninių laivų prie Šiaurės Amerikos pakrantės. Yra filmuotų vaizdų, kaip vokiečių jūrininkai pro periskopą stebi šviečiantį naktinį Niujorką, bet tai gali būti ir montažo triukas. Kinas – galingas ginklas, juk ne veltui Vladimiras Iljičius (1870–1924) jį įvardijo svarbiausiu iš visų menų. Mes visi žinome, koks tikrasis dabartinio caro ūgis, tačiau žiūrėdami į jį per televizorių, apie tai nė nesusimąstome. Operatoriai filmuoja jį kiek iš apačios, keliaklupsčiautojai taip pat parenkami panašaus ūgio, tad mūsų monarchas atrodo tarsi normalus žmogus."

Išgirdę šią drąsią repliką žiūrovai ėmė nervingai burbėti, tačiau dėdė Vania į tai nekreipė dėmesio ir kažkas jo paklausė: "Jeigu vokiečiai kovojo su fašizmu, kodėl jie tada 1941 m. birželio 22 d. įsiveržė į Sovietų Sąjungą?"

Dėdė Vania trumpai patylėjo, o tada išbėrė savo versiją: "Visko gali būti, galbūt masonams ir fašistams pavyko papirkti A.Hitlerį, o galbūt viskas nuo pat pradžių buvo tik spektaklis tam, kad būtų užslopintas viešpaties Josifo (1878–1953) ir kitų genialių sovietų strategų budrumas. Galbūt A.Hitleris pats buvo masonas arba jų agentas, o gal net George‘o Soroso (1930) giminaitis. Kas galėtų paneigti?"

Stebėdamas, kaip skirstosi nusivylę žiūrovai, dėdė Vania susimąstė apie savo gyvenimą. Jis prisiminė, kaip Šaltojo karo dienomis tarnavo prekybinio laivo politiniu vadovu ir, atvykęs į Honkongą, kartu su kitais jūrininkais nuėjo į viešnamį.

Atmintyje atgijo seniai užmiršti potyriai – jam grupinio sekso metu lūžo daiktas, o gauja mažų kinių iš jo juokėsi kartu su kitais viešnamio klientais.

Vėliau jis prisiminė, kaip lankėsi opiumo rūkykloje ir ten sutiktas ilgaplaukis jaunuolis jam padovanojo į pašto ženklą panašų suvenyrą.

Jaunuolis sakė: "Įsidėkite markutę į burną tinkamoje vietoje, tinkamu laiku su tinkamais žmonėmis."

Ir dėdė Vania įsidėjo. Po gero pusvalandžio ėmė vykti keisti dalykai. Viskas tapo panašu į sapną – vienu metu buvo ir baisu, ir juokinga, ir įdomu. Akimirką jis suprato praradęs savo sielą, tačiau kitą minutę jau suvokė niekada jos ir taip neturėjęs, mat ši buvo išoperuota dar prieš jam gimstant.

"Už tą repliką dėl caro ūgio man gali būti riesta", – pagalvojo dėdė Vania.

"Vis dėlto koks dabar skirtumas, kai esu užsikrėtęs tuo virusu ir daliju jį kitiems. Rusijoje žmogus juk niekada nebuvo jokia vertybė."



NAUJAUSI KOMENTARAI

miestiete ,nors noreciau buti -arciau zemes

miestiete  ,nors noreciau buti -arciau zemes portretas
Labai megstu istorinius L.D.straipsnius;;;Taciau pasikeite stilius;;na ,tai zurnalisto pasirinkimas. Ir -taciau!!---U at ten kitas !!! izeidineti nereiktu,,biauru

U-2

U-2 portretas
Jeigu Dykoviene butu ismokiusi mazajy ligoniuka Lionia naudotis dezute su smeliuku, jam nereiketu gamtinius reikalus atlikineti kaunadienejie ir siaubingai ja pasmardinti.

UzklYnino.... Levono

UzklYnino.... Levono   portretas
,,tuza,,,, patraukit zemyn trusikus.........
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    9
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių