Pasiklydę tarp pareigų

Pokštas ar saldainis? – taip Heloviną įsimylėję amerikiečiai šiandien užklups lankomų namų šeimininkus. Tiesa, pokštai šiurpoki. Giltinė, kraujas, sukryžiuoti kaukolė ir blauzdikaulis – tokie spalio 31-osios šventės atributai lietuviams nelabai prie širdies lipo. Net ir jos pavadinimo ilgai negalėjo adaptuoti – Šiurpnaktis, Helovynas, Helovinas? Kad ir kaip artimiau mūsų kalbai vadintume, išties artima ji netapo – toliau vaikų darželių, mokyklų ir jaunimo klubų neišsiveržė. Mat šiomis dienomis tautiečiai turi svarbesnės veiklos, nei skobti moliūgus ar kurti makabriškus kostiumus, – lanko artimųjų kapus.

Ir nors savas tradicijas derėtų gerai žinoti, daugelis nesivargina: Visi šventieji, Vėlinės, Ilgės – vadina viską Vėlinėmis ir džiaugiasi, gavę net du laisvadienius. Tiesa, šiemet kalendorius vieną pagrobė – lapkričio 1-oji, Visų Šventųjų diena, sutapo su sekmadieniu. O ir lapkričio 2-ąją minimos Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) – pirmąkart nedarbo dienos inauguracija pandemijos sąlygomis ne itin nudžiugino. Jau buvo pasiruošę lėkti į kurortus, mirkti SPA, jau verslininkai trynė rankas – viešbučių ir sanatorijų užimtumas būsiąs kaip vasarą, tik va koronaviruso užsikrėtimo skaičiai pakirpo sparnus.

Pareigą aplankyti mirusiuosius jaučiantys lietuviai niekaip neišmoksta kitos pareigos – rinktis mažiau aplinką teršiančias alternatyvas ir saikingai puošti kapus.

Tačiau ne viskas šiemet bus kitaip. Norėtųsi, kad keistųsi kai kurie mūsų Vėlinių įpročiai, tačiau jie taip įsišakniję, kad nei išrausi, nei iškaposi. Jau nepavyktų iš atminties atkapstyti laikus, kai, norėdami ugnele sušildyti žemėje besiilsinčių artimųjų sielas, uždegdavome vieną žvakelę. Dabar jų nešame dėžėmis, kuo aukštesnių, kuo platesnių! Kapines tvarkančių įmonių darbuotojai bejėgiai – spalio ir lapkričio sandūroje išvežamų atliekų kiekis prilygsta išvežamam per visus metus, su parafinu ir vašku susimaišęs stiklas bei plastikas atsiduria ne specialiuose konteineriuose, bet ir tarp žaliųjų atliekų.

Pareigą aplankyti mirusiuosius jaučiantys lietuviai niekaip neišmoksta kitos pareigos – rinktis mažiau aplinką teršiančias alternatyvas ir saikingai puošti kapus. Ne veltui pasigirsta raginimų įvesti ekologinį mokestį už kapinių priežiūrą, kuris galbūt labiau už moralizavimus išmokytų tautiečius jausti ir pareigą Žemei.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nu jo

Nu jo portretas
Dar ir kapinių ekologinį mokestį įveskit, tai pradės žmogeliai ne tik senas padangas, bet ir numirėlius pamiškėse išmetinėt. Arba po pamatais pakasinėt. Nu nebėr jau iš ko tuos vis naujus mokesčius mokėt, nebėr!

Pasiklydęs tarp pareigų

Pasiklydęs tarp pareigų  portretas
Dalia, kodėl norit išrauti ir iškapot tautos tradicijas?
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Dar turime laiko įkurdinti sugrįžusius emigrantus
    Dar turime laiko įkurdinti sugrįžusius emigrantus

    Šalia visų viruso akivaizdžių blogybių ir dar tik užklupsiančių ilgalaikių grėsmių Lietuva šiandien turi retą progą atsukti savo laikrodį atgal ir ištaisyti klaidas, kurios padarytos tapus ES nare. Viena iš labiausiai m...

    3
  • Politinio matriarchato apyaušris
    Politinio matriarchato apyaušris

    Dar premjere netapusi I. Šimonytė jau džiūgavo, kad jos vyriausybėje keliais kartais bus daugiau moterų negu S. Skvernelio ministrų kabinete. Ir tikrai – iš 14 postų pusė turėtų atsidurti moteriškuose rankinukuose. Net į ...

    9
  • Be patirties ir praeities
    Be patirties ir praeities

    Jo Ekscelencija priiminėja pretendentus į naująjį ministrų kabinetą. Visi šalies vadovui daro gerą įspūdį. Veržlūs, mokantys užsienio kalbas ir pakalbėti. Didelė dalis nesulaukę 40-ies. Bet. Gerą įspūdį Prezidentui gadina patirties t...

    8
  • Jie nemirtingi
    Jie nemirtingi

    Jų buvo trys. Jie gyveno savo gyvenimą, aš – savo. Niekuomet nesusitikome, bet jie visada buvo šalia. Išėjus į daugiabučio kiemą ar cementinę mokyklos sporto aikštelę. Net riedant gatvele nuo kalniuko savadarbiu bolidu...

    7
  • Belaukiant laisvės vėjų mokykloje
    Belaukiant laisvės vėjų mokykloje

    Rudens atostogos. Perskaičiau Paulo Oppenheimerio knygą "Machiavelli. Gyvenimas ideologijos šešėlyje". Įveikęs 100 puslapių bėgau ieškoti Italijos XV a. pabaigos–XVI a. pradžios žemėlapio, kuriame būtų pažymėt...

  • Britanijos ginklų pirkimo vajus kelia daug neatsakytų klausimų
    Britanijos ginklų pirkimo vajus kelia daug neatsakytų klausimų

    Kam visa tai? Šis svarbus neatsakytas klausimas susijęs su Jungtinės Karalystės vyriausybės nauju entuziazmu gynybos išlaidoms, pažadėjus per ateinančius ketverius metus skirti 16,5 mlrd. svarų (18,5 mlrd. eurų) mokesčių mokėtojų pin...

    1
  • Mažojo Budos pabudimas
    Mažojo Budos pabudimas

    Nei santuoka, nei vaiko gimimas neramių klausimų kankinamai Siddharthos sielai ramybės neatnešė. Vieną naktį nieko nesakęs jaunasis filosofas išėjo iš namų, ir nei žmona, nei tėvai daugiau jo niekada nebematė. Daugelį dienų j...

    2
  • Permainų vėjai – neišvengiami
    Permainų vėjai – neišvengiami

    Nuslydusiam nuo politinės arenos JAV prezidentui D.Trumpui kalbėti apie rinkimų rezultatus vis dar sunku, netgi visai nepakeliama. ...

    3
  • Kultūrinė revoliucija
    Kultūrinė revoliucija

    Sugrįždami į valdžią konservatoriai žadėjo išmokyti mus naujos politinės kultūros, tačiau kažin, ar tikėjosi, kad daug anksčiau patiems teks laikyti išgyvenimo egzaminus. Pradedant dvikova su COVID-19, lietuviškuoju D.Trumpu p...

    2
  • Kokia laukia nekilnojamojo turto rinkos ateitis?
    Kokia laukia nekilnojamojo turto rinkos ateitis?

    Jau daugiau nei šimtmetį nekilnojamasis turtas išlieka didžiausia pasaulyje turto klase. Paradoksalu, kad, nepaisant technologinės pažangos, vartotojams investuoti į nekilnojamąjį turtą dėl mažo supratimo ir menko pasitikėjimo š...

Daugiau straipsnių