Quantcast

Pasaulio geopolitiniame žemėlapyje Europa – per menkai matoma

Kur yra Europa? Pažvelkit į žemėlapį arba statistiką – jos tikrai su niekuo nesupainiosit. Europos Sąjunga yra didžiausias, turtingiausias geopolitinis darinys pasaulyje; jos BVP – 23 trln. dolerių (vertinant pagal perkamąją galią), kitaip tariant, daugiau kaip penktadalis pasaulio ekonomikos. Gyventojų skaičius – 508 milijonai. Prie to pridėkit geriausią ir prieinamiausią švietimo ir sveikatos apsaugos sistemą (daugiausiai nemokamą arba smarkiai subsidijuojamą), taip pat daugybę kultūros lobių – ir atskridęs marsietis galėtų manyti, kad ES yra pasaulio centras.

Tačiau pažvelkit į geopolitinę areną: Europa yra jos paraštėse, beveik ignoruojama, pasaulį krečiant didiesiems ginčams ir konkurencijai. Ką Europa daro dėl konflikto tarp Irano ir Saudo Arabijos? Arba dėl susijusio konflikto, kuriame dalyvauja Saudo Arabija ir Jemenas?

Ji nematoma Artimųjų Rytų taikos procese arba tame, kas iš jo liko. Ji neaptinkama Sirijos kare ir Venesuelos humanitarinėje krizėje. Ji didžia dalimi yra suglumusi dėl Kinijos. Netgi savo artimiausioje kaimynystėje ji nesėkmingai veikė Ukrainoje ir Vakarų Balkanuose. Vienintelė aiški jos politikos sėkmė – papirkti Turkiją, kad ši sustabdytų į šiaurę traukiančius pabėgėlius, taip pat gana ribotos, Prancūzijos vadovaujamos pastangos stabilizuoti Šiaurės Afriką.

Dalis šios problemos yra laikina. Naujoji ES vadovybė dar nepradėjo darbo. Ankstesnioji jau iššaudė savo šovinius. Bet kokius išlikusius politinės energijos blyksnius suryja „Brexit“.

Didesni keblumai yra struktūriniai. Didelės Europos valstybės, ypač Prancūzija ir Vokietija, nori pačios formuoti savo užsienio politiką, nepančiojamos Briuselio eurokratų. ES institucijoms leidžiama vadovauti, kam tik jos nori – jeigu tik sprendžiamas klausimas nėra svarbus arba priemonė nėra veiksminga. Pageidautina, kad būtų ir viena, ir kita.

ES į centrinę sceną įleidžiama tik kaip pagalbinė veikėja, kad kartotų žodžius, jau ištartus pagrindinių aktorių. Tačiau esmingiausia problema – kad ES negali apsispręsti, ar ji nori veikti kaip JAV sąjungininkė, ar kaip atsvara administracijai, kurią daugelis Europos elito narių atsainiai atmeta kaip ekscentrišką, pagiežingą ir savanaudę.

Jaučiama pagunda pereiti prie nepriklausomos retorikos, tačiau susilaikyti nuo realių veiksmų. Pavyzdžiui, Irano klausimu JAV pozicija aiški, nors ir kontroversiška: remti saudus ir mėginti nuvaryti į bankrotą mulų režimą Teherane. ES su tuo nesutinka ir nori išsaugoti branduolinį susitarimą, suderintą su Iranu didžiųjų pasaulio galybių, palaikant Obamos administracijai.

Tokia nuostata pateisinama, bet ES stinga įtakos ir ryžto visokeriopais remtis šia logika – pavyzdžiui, sukuriant veiksmingą finansinį mechanizmą, kuriuo naudodamasis Iranas galėtų apeiti JAV sankcijas.

ES panašiai mėgsta kalbėti, kad reikia plėtoti savo atskirą gynybos politiką, suteikiant jai „strateginę autonomiją“ – supraskit, kad nereikėtų atsiliepinėti į JAV nacionalinio saugumo patarėjo Johno Boltono skambučius.

Ši nuostata irgi pateisinama, tačiau tokiu atveju reikės paaiškinti ES mokesčių mokėtojams, kad jiems per ateinančius dešimtmečius teks skirti milžiniškas sumas gynybai, kad būtų galima prilygti gynybos pajėgumams, kuriuos šiuo metu gali užtikrinti tik JAV – arba juos pakeisti. Kalbos yra daug pigiau.

ES pasielgtų daug protingiau, jeigu susitelktų į problemas, kur iš tikro galėtų padėti jos ekonominis svoris: neleisti technologijų milžinėms (amerikiečių ir kinų) grobti mūsų privatumo, taip pat kiek įmanoma užtikrinti taisyklėmis pagrįstos tarptautinės tvarkos gyvybingumą. „Kietųjų“ saugumo priemonių srityje vienintelė praktiška galimybė – bendradarbiauti su JAV. ES negali realistiškai tikėtis griežti pirmuoju smuiku pasaulinėje scenoje. Tačiau ji gali siekti būti antrąja ryškiausia žvaigžde.



NAUJAUSI KOMENTARAI

lkauniete

lkauniete portretas
TAIP,norint,"nesizvalgyti " I JAV karines pagalbos[esant reikalui!]] ES turi sukurti savo karine baze[gal neprastesne] ,kaip JAV taciau tai!!!! kainuoja!!! daug. amerikos valstijos savo karine galybe kure ne viena simtmeti.,bet norint stoveti stipriai savo kojomis pradzioje reikia ---kazka paaukoti….

matykit

matykit portretas
pagal plota bet skaiciuokit pagal prota.....
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    17
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    3
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių