Pasaulio geopolitiniame žemėlapyje Europa – per menkai matoma

Kur yra Europa? Pažvelkit į žemėlapį arba statistiką – jos tikrai su niekuo nesupainiosit. Europos Sąjunga yra didžiausias, turtingiausias geopolitinis darinys pasaulyje; jos BVP – 23 trln. dolerių (vertinant pagal perkamąją galią), kitaip tariant, daugiau kaip penktadalis pasaulio ekonomikos. Gyventojų skaičius – 508 milijonai. Prie to pridėkit geriausią ir prieinamiausią švietimo ir sveikatos apsaugos sistemą (daugiausiai nemokamą arba smarkiai subsidijuojamą), taip pat daugybę kultūros lobių – ir atskridęs marsietis galėtų manyti, kad ES yra pasaulio centras.

Tačiau pažvelkit į geopolitinę areną: Europa yra jos paraštėse, beveik ignoruojama, pasaulį krečiant didiesiems ginčams ir konkurencijai. Ką Europa daro dėl konflikto tarp Irano ir Saudo Arabijos? Arba dėl susijusio konflikto, kuriame dalyvauja Saudo Arabija ir Jemenas?

Ji nematoma Artimųjų Rytų taikos procese arba tame, kas iš jo liko. Ji neaptinkama Sirijos kare ir Venesuelos humanitarinėje krizėje. Ji didžia dalimi yra suglumusi dėl Kinijos. Netgi savo artimiausioje kaimynystėje ji nesėkmingai veikė Ukrainoje ir Vakarų Balkanuose. Vienintelė aiški jos politikos sėkmė – papirkti Turkiją, kad ši sustabdytų į šiaurę traukiančius pabėgėlius, taip pat gana ribotos, Prancūzijos vadovaujamos pastangos stabilizuoti Šiaurės Afriką.

Dalis šios problemos yra laikina. Naujoji ES vadovybė dar nepradėjo darbo. Ankstesnioji jau iššaudė savo šovinius. Bet kokius išlikusius politinės energijos blyksnius suryja „Brexit“.

Didesni keblumai yra struktūriniai. Didelės Europos valstybės, ypač Prancūzija ir Vokietija, nori pačios formuoti savo užsienio politiką, nepančiojamos Briuselio eurokratų. ES institucijoms leidžiama vadovauti, kam tik jos nori – jeigu tik sprendžiamas klausimas nėra svarbus arba priemonė nėra veiksminga. Pageidautina, kad būtų ir viena, ir kita.

ES į centrinę sceną įleidžiama tik kaip pagalbinė veikėja, kad kartotų žodžius, jau ištartus pagrindinių aktorių. Tačiau esmingiausia problema – kad ES negali apsispręsti, ar ji nori veikti kaip JAV sąjungininkė, ar kaip atsvara administracijai, kurią daugelis Europos elito narių atsainiai atmeta kaip ekscentrišką, pagiežingą ir savanaudę.

Jaučiama pagunda pereiti prie nepriklausomos retorikos, tačiau susilaikyti nuo realių veiksmų. Pavyzdžiui, Irano klausimu JAV pozicija aiški, nors ir kontroversiška: remti saudus ir mėginti nuvaryti į bankrotą mulų režimą Teherane. ES su tuo nesutinka ir nori išsaugoti branduolinį susitarimą, suderintą su Iranu didžiųjų pasaulio galybių, palaikant Obamos administracijai.

Tokia nuostata pateisinama, bet ES stinga įtakos ir ryžto visokeriopais remtis šia logika – pavyzdžiui, sukuriant veiksmingą finansinį mechanizmą, kuriuo naudodamasis Iranas galėtų apeiti JAV sankcijas.

ES panašiai mėgsta kalbėti, kad reikia plėtoti savo atskirą gynybos politiką, suteikiant jai „strateginę autonomiją“ – supraskit, kad nereikėtų atsiliepinėti į JAV nacionalinio saugumo patarėjo Johno Boltono skambučius.

Ši nuostata irgi pateisinama, tačiau tokiu atveju reikės paaiškinti ES mokesčių mokėtojams, kad jiems per ateinančius dešimtmečius teks skirti milžiniškas sumas gynybai, kad būtų galima prilygti gynybos pajėgumams, kuriuos šiuo metu gali užtikrinti tik JAV – arba juos pakeisti. Kalbos yra daug pigiau.

ES pasielgtų daug protingiau, jeigu susitelktų į problemas, kur iš tikro galėtų padėti jos ekonominis svoris: neleisti technologijų milžinėms (amerikiečių ir kinų) grobti mūsų privatumo, taip pat kiek įmanoma užtikrinti taisyklėmis pagrįstos tarptautinės tvarkos gyvybingumą. „Kietųjų“ saugumo priemonių srityje vienintelė praktiška galimybė – bendradarbiauti su JAV. ES negali realistiškai tikėtis griežti pirmuoju smuiku pasaulinėje scenoje. Tačiau ji gali siekti būti antrąja ryškiausia žvaigžde.



NAUJAUSI KOMENTARAI

lkauniete

lkauniete portretas
TAIP,norint,"nesizvalgyti " I JAV karines pagalbos[esant reikalui!]] ES turi sukurti savo karine baze[gal neprastesne] ,kaip JAV taciau tai!!!! kainuoja!!! daug. amerikos valstijos savo karine galybe kure ne viena simtmeti.,bet norint stoveti stipriai savo kojomis pradzioje reikia ---kazka paaukoti….

matykit

matykit portretas
pagal plota bet skaiciuokit pagal prota.....
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Neraštingumas, klaida ar kryptinga metodika?
    Neraštingumas, klaida ar kryptinga metodika?

    Beveik viso pasaulio naujienų agentūros transliavo nepaprastai pozityvią žinią, beveik stebuklą – prie Maskvos kilimo metu į paukščių būrį pataikęs lėktuvas tūpė avariniu būdu. Keli paukščiai buvo įsiurbti į variklius ir ...

    4
  • Kaip devalvuoti šventę
    Kaip devalvuoti šventę

    Šalies nepriklausomybės šimtmečio išvakarėse Afganistano sostinėje Kabule vestuvininkus susprogdino savižudis. Kadangi ten šeimos švenčių šventimas paprastai sutraukia šimtus giminaičių bei kitų sveči...

    3
  • „Valstiečių“ vežimas byra
    „Valstiečių“ vežimas byra

    Beveik darniai dardėjęs Ramūno Karbauskio "valstiečių" ir žaliųjų vežimas pastaruoju metu ėmė strigti. O iš spalvingos kompanijos vis garsiau girdėti ne tik Naisių ponui nemalonios replikos, bet ir įvairūs kivirčai. ...

    36
  • Ar žydelka – įžeidimas?
    Ar žydelka – įžeidimas?

    Pastarojo laiko įvykiai paviršiun iškėlė ne pačių gražiausių dalykų. Pirmiausia tai, kad, nepaisant kosmopolitiškėjančios bei lyg ir civilizuotos visuomenės, daugeliu klausimų konsensuso pasiekti vis dar nesugebame. Jei kažkas...

    98
  • Santuokiniai laisvės apribojimai
    Santuokiniai laisvės apribojimai

    Pamenu, paauglystėje, kai pačios smagiausios temos pakikenti su draugais būdavo intymios, labai juokdavomės iš nepadoraus anekdoto apie poną Petraitį. Perpasakojant trumpai, vyruką išsikviečia žmonos ginekologas, nes ana niekaip nesusila...

    10
  • Patriotizmas už pinigus
    Patriotizmas už pinigus

    Ketvirtis milijono eurų – daug tai ar mažai? Nelygu, kaip žiūrėsi. Eilinis žmogus dėl tokios sumos turi sunkiai dirbti gal dvidešimt metų. Aukštesnio lygio krepšininkui tai vieno sezono atlyginimas. Lietuvos krepšinio ...

    3
  • Nedarome nieko, bet tikimės gero rezultato
    Nedarome nieko, bet tikimės gero rezultato

    Kaip jau įprasta, vasaros pradžioje užverda viešos diskusijos apie prastėjančius abitūros egzaminų rezultatus, naikinamas studijų programas, perdėm žemai nuleidžiamą stojamųjų kartelę ir mažėjantį abiturientų, o tai reiškia ir ...

    3
  • Lietuvos švietimo vizija: perskirstysime biudžetą ir miegosime toliau?
    Lietuvos švietimo vizija: perskirstysime biudžetą ir miegosime toliau?

    Jeigu koks nors tūlas pilietis paklaustų kokio nors tūlo Lietuvos politiko apie kokios nors problemos sprendimo būdą, tai yra 99,9 proc. tikimybė, kad išgirstų du atsakymo variantus. Pirmas – reikia didinti finansavimą, antras – reik...

    4
  • Tarsi šimtas metų vienatvės
    Tarsi šimtas metų vienatvės

    Pirmasis britų bandymas įtvirtinti savo įtaką Afganistane baigėsi nesėkme (1839–1842). Po daugiau nei 30 metų Didžiosios Britanijos pajėgos grįžo, tik šįkart pasirengusios gerokai rimčiau. Iš pradžių britų valdžia siekė ...

    3
  • Mokykla – vaikams, išbandymai – tėvams
    Mokykla – vaikams, išbandymai – tėvams

    Laimei, švietimo strategams nešovė mintis, aklai bekopijuojant kitas šalis ir ilginant mokslo metus, keisti ne jų pabaigos, bet pradžios dieną. Tai, kad naują gyvenimo knygos lapą mūsų vaikai atverčia pirmąją rudens dieną, taip...

    2
Daugiau straipsnių