Quantcast

Pasaulio ekonomikos dangus niaukiasi

Praėjusiais metais prasidėjęs pasaulio ekonomikos augimo spurtas šių metų pradžioje neišsikvėpė, tačiau augimą gali pradėti slopinti protekcionizmo debesys. Kol kas labiausiai tikėtina, kad importo tarifų didinimo estafetės išvengti pavyks, bet investicijoms ir vartojimui prislopinti gali užtekti vien padidėjusios tokio scenarijaus tikimybės.

2017 metais pasaulio ekonomikos augimas pasiekė 3,7 procento ir buvo sparčiausias nuo 2011 metų. Tam daugiausiai teigiamos įtakos turėjo atsigavusi tarptautinė prekyba bei dėl gerėjusių lūkesčių sparčiau augusios investicijos ir gyventojų vartojimas. Deja, ekonomikos augimo potencialą pradeda temdyti realiais darbais virstanti protekcionistinė retorika.

Šiemet audros pavyks išvengti, bet oro sąlygos prastesnės

Pastaraisiais metais globalizacijos ir augančios tarptautinės prekybos nauda pradėjo dvejoti vis daugiau gyventojų, ypač išsivysčiusiose šalyse. Iki šiol tai buvo tik populiari retorika ir priešrinkiminiai pažadai. Deja, šių metų pradžioje JAV pritaikė importo tarifus skalbimo mašinoms ir saulės baterijoms, vėliau plienui ir aliuminiui, galiausiai nusitaikė į Kinijos 60 milijardų JAV dolerių vertės technologijų pramonės sektoriaus eksportą. Apie galimus atsakomuosius veiksmus prabilo Europos Sąjunga, o Kinija atsakė pritaikysianti importo tarifus sojos pupelėms, kiaulienai, vynui ir kitoms prekėms, importuojamoms iš JAV.

Kol kas šių sprendimų ir įvykių negalima pavadinti pasauliniu prekybos karu, tačiau stovime ant jo slenksčio. Šioje situacijoje guodžia tai, kad daugelis šalių nesikarščiuoja ir nepuola atsakyti tuo pačiu. Galbūt daroma teisinga prielaida – JAV prezidentas nenori suvaržyti pasaulinės prekybos, o paskelbti tarifai yra tik jo startinė derybų pozicija, kurios jis gali atsisakyti išsireikalavęs geresnių prekybinių sąlygų. Iš tiesų, Kinijos vyriausybės atstovai signalizuoja, kad yra pasiruošę liberalizuoti užsienio investicijas į jos finansų sektorių ir, pavyzdžiui, padidinti puslaidininkių importą iš JAV.

Net jei JAV, Meksikos ir Kanados derybos dėl Šiaurės Amerikos laisvos prekybos sutarties nežlugs, o pasaulinės prekybos nesukaustys didėjantys importo tarifai, užsitęsęs neapibrėžtumas ir su tuo susijusi įtampa gali pradėti slopinti gyventojų ir įmonių lūkesčius. Nerimas ir baimė, žinoma, gali paskatinti susilaikyti nuo kurių investicijų ir vartojimo. Nereikėtų užmiršti, kad greta nepalankios prekybos politikos niekur nedingo ir geopolitinės rizikos, kylančių palūkanų veiksnys bei didelis įmonių ir gyventojų įsiskolinimas kai kuriose šalyse.

Nors eksporto augimas atslūgs, sparčiau skirstoma ES parama, rekordiniai gamybinių pajėgumų panaudojimo lygiai ir kiti veiksniai paskatins investicijų augimą.

Lietuvos ekonomika – subalansuota ir auganti

„Swedbank“ nekeičia Lietuvos ekonomikos augimo prognozės – šiemet BVP turėtų augti 3,2 procento. Nors eksporto augimas atslūgs, sparčiau skirstoma ES parama, rekordiniai gamybinių pajėgumų panaudojimo lygiai ir kiti veiksniai paskatins investicijų augimą. Nepaisant sparčiau nei produktyvumas augusių atlyginimų, įmonių konkurencingumas išliko aukštas, o finansiniai rezultatai daugelyje sektorių neblogėjo. Pernai įmonių pelningumas tik šiek tiek sumažėjo, tačiau siekė 6,9 procento ir gerokai viršijo ilgalaikį vidurkį.

Darbuotojų trūkumas, išliekanti gera įmonių finansinė padėtis bei vis rečiau „vokeliuose“ mokami atlyginimai skatins vidutinio darbo užmokesčio didėjimą – jo augimo prognozę „Swedbank“ ekonomistai didina iki 7,5 procento. Gyventojus džiuginti turėtų ir iki 3,0 procento sumažėsianti infliacija. Nors naftos kaina kol kas laikosi arti trijų metų aukštumų, tikėtina, kad sparčiau augant naftos gavybai kaina šiek tiek nukris. Sustiprėjęs euras taip pat mažina daugelio į Lietuvą importuojamų prekių kainas, todėl pagrindinis infliacijos veiksnys ir šiemet išlieka brangstančios paslaugos.

Norvegai turi posakį – nėra blogo oro, yra tik bloga apranga. Lietuvos ekonomika yra labai atvira ir priklausoma nuo vėjų eksporto rinkose. Tačiau šiandien galima pasidžiaugti, kad Lietuvos ekonomikos apranga, priešingai nei prieš dešimtmetį, yra daug tinkamesnė pasaulinėms audroms ir jų neretai atnešamiems blogiems orams. Būsto rinka išlieka subalansuota, gyventojų paskolų portfelis auga panašiu tempu kaip ir jų pajamos, įmonių įsiskolinimai yra sumažėję, rezervai ir santaupos – rekordinės, valdžios išlaidos ir pajamos subalansuotos, o eksportas viršija importą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Norvegai tokia kaip Lietuvos valdzia seniai butu nuslave.Norvegai ir myli pinigus.Jei Lietuva pardave ka turejo papigiai.Tai ne zmoniu problema.

Centas

Centas portretas
Gal tau dangus niaukiasi, nebeitinki seimininkams su pasenusia propaganda? Seimininkams reikia kuo didesnio pelno ,o tavo pliurpalai jo nebeaugina .
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas
    Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas

    Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausimas ypač aktualus šiuo metu, kai globali ekonominė situacija nėra aiški. Dėl to kai kuri...

    2
  • Asmeninės Velykos
    Asmeninės Velykos

    Artėjant Velykoms, nori nenori, susimąstai apie vertybes. Ir kokių tik vertybių nesame išbandę. Paturėjome visą haremą patrauklių vertybių – pradedant joga, baigiant pozityvias būsenas skatinančiais kursais. Tačiau dažnai atsitinka t...

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    18
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    3
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
Daugiau straipsnių