Politikai vis dažniau užsimena, kad socialinių pašalpų sistema nemotyvuoja žmonių dirbti, o skatina išlaikytinių sindromą. Valdžia tikina, kad bandys reformuoti pašalpų sistemą.

Politikų pasiūlymai

Vakar Vilniaus darbo biržoje Vyriausybės nariai tarėsi, kaip mažinti nedarbą ir pagerinti darbo biržų veiklą. Konstatuota, kad darbo biržos turi dirbti efektyviau, gerokai daugiau dėmesio skirti įdarbinimo politikai ir nebūti vien išmokų mokėtojomis.

Kaip tai įgyvendinti? Idėjų yra. Tačiau kol kas tai – tik projektai. Aišku tik tai, kad pašalpos nebus mažinamos.

"Pašalpas mažinti nesvarstoma. Klausimas kitas – kokiu būdu socialinė piniginė parama skiriama, kokiais atvejais ir kaip ji pasiekia paramos gavėją, ar tikrai ji atitenka tiems, kurie šiuo metu neturi jokių kitų pajamų", – po Vyriausybės pasitarimo sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

Vyriausybės pasitarime siūlyta kurti efektyvesnę profesinio mokymo sistemą ir susieti ją su rezultatais. Užsiminta, kad savivaldybės pačios galėtų skirstyti socialinę paramą. Taip pat svarstoma apriboti pašalpos skyrimą, jeigu darbingo amžiaus žmogus tiesiog nenori dirbti ir neieško darbo, 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, kurio piliečiai savo nuožiūra niekam neperveda, skirti savivaldybėms ir seniūnijoms, kurios lėšas galėtų panaudoti įvairioms socialinėms programoms.

"Būtina spręsti socialinės paramos sistemos klausimus, kad parama būtų efektyvesnė ir pasiektų tuos, kuriems ji iš tiesų reikalinga. Sistema turi motyvuoti žmones dirbti, o ne skatinti priklausomybę nuo pašalpų", – pabrėžė premjeras Andrius Kubilius.

Vyriausybės narių nuomone, tikslinga pertvarkyti ir Užimtumo fondą bei jo administravimo tvarką, kad būtų užtikrintas nedarbo mažinimo priemonių finansavimas.

Per pasitarimą daug dėmesio buvo skirta ir siūlymui padidinti minimalų mėnesinį atlyginimą. Specialistų teigimu, tai paskatintų žmones dirbti, o ne gyventi iš socialinių išmokų. Vyriausybės nariai teigiamai įvertino šį siūlymą ir sutarė toliau jį svarstyti.

Sociologai sutinka, kad išlaikytinių sindromą reikia rauti su šaknimis. Tačiau mokslininkai tikina, kad valdžia pradeda ne nuo to galo.

"Yra žmonių, kurie jau jaunystėje tapo profesionaliais bedarbiais. Jie perprato visus pašalpų skyrimo mechanizmus ir dabar iš to ramiai gyvena. Reikia naikinti tokius dalykus, bet nesu įsitikinęs, ar valdžios siūlomos priemonės padės", – dienraščiui sakė sociologas, Lietuvos mokslų akademijos narys Romualdas Grigas.

Vaistas – verslo skatinimas

Anot jo, tik siūlymas riboti išmokas žmonėms, kurie atsisako dirbti, yra teisingas.

Viešieji darbai, R.Grigo nuomone, taip pat nebloga mintis. Tačiau savivaldybės, seniūnijos ar jų paskirti asmenys turėtų prižiūrėti šiuos darbus atliekančius asmenis arba turėtų būti sudaromi dienos planai. Kitu atveju darbas esą būtų simuliuojamas.

"Lazdynuose stebėjau vieną tokį įvykį. Prie parodų rūmų 5 žmonės kasė smėlį. Jie tai darė vienu kastuvu, pasikeisdami. Ir keikdamiesi žvilgčiojo į laikrodžius, kada pagaliau ateis 17 val. ir jie galės žygiuoti namo. Kitą dieną vėl ten nuėjau. Šį kartą smėlį gerą pusdienį pasikeisdami kasė 4 vyrukai. Visiška nesąmonė. 9 žmonės pusantros dienos darė darbą, kurį galima atlikti per valandą", – pasakojo sociologas.

Jis įsitikinęs, kad išeičių reikia ieškoti kitur. Esą geriausia priemonė mažinti nedarbą – skatinti verslumą.

"Galiu priminti Italijos pavyzdį. Prieš 30 metų ši šalis su dideliu nedarbu susidorojo labai aktyviai remdama ir skatindama smulkųjį bei individualųjį verslą ir to verslo produkcijos prekybą užsienyje. Nedarbo problema išsisprendė vos per porą metų. Pažiūrėkime vien į Kaziuko ar kitas mūsų muges. Kiek ten išmonės, kiek nuostabių dalykų pristatoma. Kodėl tokie dalykai neremiami ir neskatinami? Visame pasaulyje pilna mažų parduotuvėlių, dirbtuvių, o pas mus dominuoja didžiulės prekybos oligopolijos", – dėstė mokslininkas.

Bręsta ir pensijų reforma

Vakar premjeras A.Kubilius pranešė, kad darbo grupės išvados dėl pensijų reformos turėtų būti pristatytos antroje lapkričio pusėje.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko, artimiausiu metu kai kurie darbo grupės siūlymai bus pristatyti Vyriausybės pasitarime. "Kalbama apie dvi galimas sistemas – vadinamoji taškų sistema ir NDC (notional defined contribution) modelis, kurį siūlo ekonomistas Raimondas Kuodis", – teigė jis. Siūlomi du pensijų sistemos modeliai – vadinamoji taškų sistema, kurios laikomasi Vokietijoje ir Prancūzijoje, ir nacionalinių virtualių sąskaitų sistema, kurią turi švedai, latviai, lenkai. Be to, siūloma senatvės pensijas mokėti ne iš "Sodros", o iš valstybės biudžeto. Nauja pensijų reforma galėtų būti pradėta 2012 m.