Quantcast

Panika viena nevaikšto

Karas visada yra blogai. Bet koks karas. Bet koks karas yra skausmas. Bet koks karas yra netektys. Visi karai ir visi mūšiai pralaimimi pamiršus didžiausią priešą. Paniką. Ji – jau tarp mūsų. Panika, kaip ir bėda, viena nevaikšto. Paleidus vieną paniką, paskui ją eina antra, tą seka trečia, šią – ketvirta.

Pirmąją karo Ukrainoje dieną pakako valdžios atstovams leptelėti, kad reikia apsirūpinti kruopomis, konservais, degalais, elektros baterijomis 72 valandoms ir grynaisiais pinigais, bankomatai ištuštinti iki paskutinio banknoto. Kas spėjo, tas spėjo.

Kas nespėjo, šeštadienį išgirdo premjerės nuraminimą, kad pinigų yra, bankomatai nuolat papildomi. Deja, buvo savaitgalis, komerciniai bankai beigi inkasatorių tarnybos dirba poilsio dienų režimu, grynųjų nespėjo tiekti. Dalis bankomatų skelbėsi „laikinai nedirbą“. Prie tų, kurie „laikinai dirbo“, tįso eilutės. Žmonės tūkstančiais gryninosi savo santaupas. Ką darys su krūvomis pinigų?

Pabudome kitame pasaulyje, bet tokie patys. Kaip per visus karus – vieni praras, o kiti lobs.

Atslūgus panikai pasidės atgal į savo sąskaitas. Žinant, kad dauguma bankų klientų nemokamo išgryninimo limitas nesiekia 1 tūkst. eurų, nesunku prognozuoti, kad iš šių operacijų gerokai uždirbs finansų įstaigos per karą.

Laimė, neapėmė beprotybė iš parduotuvių lentynų šluoti kruopas, makaronus, druską, cukrų. Po panikos priepuolio maisto produktų į prekybos centrus atgal negrąžintų. Beliktų paaukoti maisto bankui. Ir tai būtų buvusi vienintelis teigiamas panikos padarinys.

Paraginti pasirūpinti savimi gyventojai plūstelėjo ir į degalines. Pilnais automobilių bakais laukti ekstremalios situacijos, kurios gal ir nebus, ramiau. Bet. Tomis dienomis benzino ir dyzelino kainos ėmė šturmuoti istorines aukštumas. Gal pabrangęs barelis naftos biržose lėmė, o gal vis dėlto gerokai šoktelėjusi paklausa? Jei teisingas antrasis atsakymas, degalinių verslas atsigriebs už praradimus, kai vasarį lietuviai pigesnių degalų važiuodavo į Lenkiją.

Pabudome kitame pasaulyje, bet tokie patys. Kaip per visus karus – vieni praras, o kiti lobs.


Šiame straipsnyje: karaspanikalietuviai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas
    Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas

    Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausimas ypač aktualus šiuo metu, kai globali ekonominė situacija nėra aiški. Dėl to kai kuri...

    2
  • Asmeninės Velykos
    Asmeninės Velykos

    Artėjant Velykoms, nori nenori, susimąstai apie vertybes. Ir kokių tik vertybių nesame išbandę. Paturėjome visą haremą patrauklių vertybių – pradedant joga, baigiant pozityvias būsenas skatinančiais kursais. Tačiau dažnai atsitinka t...

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    18
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    3
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
Daugiau straipsnių