Pandemija padėjo atrasti savanorystę

  • Teksto dydis:

Europos Komisijos (EK) duomenimis, prieš kelerius metus savanoriška neatlygintina veikla padedant kitiems Lietuvoje užsiėmė tik 15 proc. gyventojų. Dabar nevyriausybinės organizacijos fiksuoja pandemijos metu išaugusį, savanoriauti pasiryžusių žmonių skaičių. Tikimasi, kas šis rodiklis gerės.

Jungiasi ir įmonės

Vienos didžiausių nevyriausybinių organizacijų Lietuvos Raudonojo Kryžiaus duomenimis, pandemija beprecedenčiais skaičiais augino savanorių gretas. Pavyzdžiui, 2020 m. pradžioje Lietuvos Raudonajame Kryžiuje buvo 511 ilgalaikių savanorių, o šių metų lapkritį – 3 254. Per pastaruosius metus kiekvieną mėnesį savanorių gretas organizacijoje papildo po 100–500 žmonių.

"Žmonių susitelkimas ir motyvacija dviejų krizių akivaizdoje yra itin svarbus stiprėjančios bei pilietiškos visuomenės bruožas. Džiaugiamės, kad Lietuvos Raudonasis Kryžius į savo gretas pritraukia nuostabių žmonių, kurie yra neabejingi tiek pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, tiek krizės paliestiems žmonėms. Mūsų, kaip humanitarinės organizacijos, pareiga – būti valstybės pagalbininku. Šie metai parodė, kad tokie ir esame. Savanoriai yra ir liks didžioji mūsų stiprybė", – sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė.

Tiesa, prie nevyriausybinių organizacijų aktyviai jungiasi ne tik pavieniai savanoriai, šeimos – vis aktyviau į savanorystę įsitraukia ir socialiai atsakingas verslas.

"Per pandeminį laikotarpį stebime gerokai išaugusį savanorių skaičių – prie įvairių iniciatyvų prisijungti nori tiek pavieniai žmonės, šeimos, tiek ir sąmoningas, socialiai atsakingas verslas. Pilietiškai nusiteikusios įmonės vis dažniau inicijuoja darbuotojų akcijas, skatina prisidėti prie savanoriškų organizacijų, padėti bendruomenėms – tokia tendencija išskirtinai džiugina. Po didesnių iniciatyvų įmonėse dalis darbuotojų susidomi veikla ir tampa ilgalaikiais savanoriais, taip tik stiprindami gerumo kultūrą tiek savo įmonėse, tiek ir visuomenėje", – teigė Vilniaus arkivyskupijos "Carito" vadovė Jolita Matulaitytė.

Keičiasi tendencijos

Iki 2020 m. pradžios savanoriškoje veikloje daugiausia dalyvavo moksleiviai ir studentai. Situacija pasikeitė 2020 m. kovą. Nuo karantino paskelbimo į trumpalaikę ar ilgalaikę savanorystę įsitraukė daugiau nei 11 tūkst. žmonių, kurie skyrė ir vis dar skiria tūkstančius valandų savo laiko pandemijos padariniams ir migrantų krizei įveikti.

"Savanorystė skatina mokytis visą gyvenimą, susipažinti su naujomis sritimis, atvira širdimi priimti pokyčius ir ieškoti piliečių bendrumo, o ne pabrėžti tai, kas mus skiria. Savanorystė kaip leidžia garbingo amžiaus žmonėms ne tik dalytis patirtimi su jaunimu, bet suteikia progą ir mokytis iš jų. Juk daugiau duodamas kitiems, daugiau gauni ir pats", – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Prieš dešimtmetį priimtas savanoriškos veiklos įstatymas įteisino savanorišką veiklą Lietuvoje ir tapo pagrindu plėtoti nacionalines bei tarptautines savanoriškos veiklos programas.

Savanorių įsitraukimas į viešųjų paslaugų teikimą ligoninėse, poliklinikose, slaugos ar švietimo įstaigose gerina darbuotojų emocinę sveikatą, piliečiams padeda palaikyti socialinius ryšius, skatina empatiją.

Savivaldybių administracijos pasitelkia nevyriausybines organizacijas ir savanorius pandemijos padariniams šalinti ir būtinosioms paslaugoms teikti. Savivaldybės, plėtojusios bendradarbiavimą su organizacijomis iki karantino paskelbimo, pirmosios sulaukė piliečių pagalbos organizuojant veiklas ir efektyviausiai išnaudojo siūlomą pagalbą. Šalyje įsigaliojus karantinui ir apribojus gyventojų judėjimą, savanorių veikla tapo ypač svarbi siekiant užtikrinti pažeidžiamiausių žmonių priežiūrą, aprūpinimą maistu ir vaistais, kontroliuoti viešąją tvarką ar užtikrinti nestabdomą ligoninių, mokyklų ar kitų įstaigų veiklą.

Išskirtiniai metai

2022-ieji paskelbti Savanorystės metais – kitąmet daugiau dėmesio bus skiriama visuomenės įsitraukimui į savanorišką veiklą.

"Esame viena iš nedaugelio valstybių pasaulyje, kuri savo lėšomis remia ilgalaikę savanorišką tarnybą. Manau, kad savanorystė privalo ne tik augti, plėstis, bet ir tapti kokybiška: sulaukti pagalbos ir pastiprinimo, kai reikia, dalytis savo patirtimi, gauti atgalinį ryšį iš tų, kuriems teikiama pagalba", – teigė M.Navickienė.

Kitąmet planuojama sukurti rekomendacinį savanoriškos veiklos kokybės standartą, organizuoti mokymus savanoriams, investuoti į asmenų, dirbančių tiesiogiai su savanoriais, kvalifikacijos tobulinimą, užtikrinti dalijimąsi patirtimi, gerųjų patirčių sklaidą, didinti savanoriškos veiklos žinomumą.


Kodėl naudinga būti savanoriu?

Stipri savanorystės kultūra ir skatinama savanoriška veikla yra ypač svarbi tvariai ir pilietiškai atsakingai visuomenei formuoti. Savanoriška veikla užsiimantys žmonės geriau vertina savo pilietinę galią, yra atsakingesni visuomenės nariai, geriau geba integruotis į visuomenę, prisitaikyti prie pokyčių. Savanoriai geba lengviau persiorientuoti besikeičiančioje darbo rinkoje, persikvalifikuoti ar praktikoje pritaikyti neformaliai įgytas kompetencijas. Šie žmonės labiau empatiški ir linkę reaguoti į kaimynų ar bendruomenės narių problemas, aktyviai veikti sprendžiant vietos ar nacionalines valstybės problemas, ieškoti inovatyvių sisteminių problemų sprendimo būdų.

Atlikti tyrimai įrodo, kad savanoriškoje veikloje dalyvaujantys ar dalyvavę asmenys savo pilietinę galią vertina geriau nei nedalyvaujantys, dalyvaujantys vertina apie 47 balų, nedalyvaujantys – apie 36. Pernai Lietuvos pilietinė galia pakilo nuo 39,7 iki 41,3 balo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Nesitikėkite, kad jus gerbsiu
    Nesitikėkite, kad jus gerbsiu

    Sausio13-oji – daugybei lietuvių svarbi diena. Ar nors vienas jų rinktųsi šią dieną protestuoti prieš kremlines partijas, prieš rusotrąšinį R.Karbauskį, Kremliuje besislapsčiusį ir mokesčius vogusį iš valsty...

    33
  • Ties praraja – kempinligės apraiškos
    Ties praraja – kempinligės apraiškos

    Klaikiausia bėda yra ne omikronas ir ne pandemija, o valdančiųjų įtikėjimas į savąjį teisumą. Tai tokia, sakykime, autoreligija su savęs paties kulto elementais. Ką reiškia premjerės mikroisterija, kai ji sriūbavo norinti priverstiniais sk...

    7
  • Kaip sumokėsime išaugusią sąskaitą už šildymą?
    Kaip sumokėsime išaugusią sąskaitą už šildymą?

    Prieš pat Kalėdas „Kauno energijos“ valdyba nustatė didesnę šilumos kainą Kauno miesto ir aptarnaujamiems gretimų rajonų gyventojams. Vienos kilovatvalandės kaina praėjusiųjų metų sausį Kaune buvo 3,71 ct/kWh, šį s...

    3
  • Laisvės be moralės ir atsakomybės nebūna
    Laisvės be moralės ir atsakomybės nebūna

    Laisvės premijos laureatės, pogrindinio leidinio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ bendradarbės, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolės Bernadetos Mališkaitės kalba Laisvės gynėjų dienos minėjime ir Laisvės pr...

    5
  • Blogai gyvenate? Išgerkite valerijonų
    Blogai gyvenate? Išgerkite valerijonų

    Kelių Seimo narių siūlymas dirbantiems žmonėms, slaugantiems sergančius ar senstančius tėvus, nuo 2023-iųjų leisti kartą per mėnesį pasiimti po papildomą laisvadienį lyg ir signalizuoja, kad politikų galvose senėjančios visuomenės problemų ...

    6
  • Iššovus tankui, supranti, ką reiškia tyla
    Iššovus tankui, supranti, ką reiškia tyla

    Prisiminimais apie 1991 m. Sausio 13-osios nakties įvykius dalijasi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto profesorius dr. Rimantas Daugelavičius, už pastangas ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę apdovanotas Sausio 13-osios at...

    3
  • Tarp varžovų – ir virusas
    Tarp varžovų – ir virusas

    Lietuvos vyrų rankinio rinktinė vakar įgyvendino savo seną svajonę. Lietuviai po 24-erių metų pertraukos grįžo į Europos čempionato finalinį etapą. Simboliška, kad sugrįžimas įvyko sausio 13-ąją mūšiu su Rusijos atstovais. ...

  • Žodžių našta – slegianti
    Žodžių našta – slegianti

    Noriu pakalbėti šių dienų tema. Nesuprantu, ko nori vadinamieji antivakseriai ir ką jie nori sukurti savo kalbomis apie visuomenės susiskaldymą? ...

    1
  • Dėdės Tomo kastracija
    Dėdės Tomo kastracija

    Tomo Cruise’o (1962) žvaigždės statusą sutvirtinę "Asai" ("Top Gun",1986) buvo vidutiniškas, pramogai skirtas veiksmo filmas, kuriuo siekta pademonstruoti naujausius specialiųjų efektų kūrėjų pasiekimus, pareklamuoti...

    4
  • Aistros prie Seimo
    Aistros prie Seimo

    Turbūt pirmąkart per daugiau nei 30 metų Laisvės gynėjų dienos minėjimas prie Seimo vyks saugomas sustiprintų policijos pajėgų, kai dalį parlamento teks aptverti tvora, bus kontroliuojami organizuotai į sostinę atvykstantys autobusai, o pareigūna...

    6
Daugiau straipsnių