Per pandemiją bus ir pralaimėjusių, ir išlošusių

Reputacija kuriama lėtai, bet išnyksta staigiai – dažniausiai kai itin svarbūs įvykiai sufokusuoja senus, bet dar miglotus nuogąstavimus. Daugeliui žmonių buvo neramu dėl karingojo islamo dar prieš 2001 m. rugsėjo 11-ąją. Vis dėlto tik po teroristų atakų Niujorke ir Vašingtone ši grėsmė buvo aiškiai suvokta. Ilgai gyvavęs nerimas dėl lošėjiško kapitalizmo iškilo į pirmąjį planą po 2008-ųjų finansų krizės, kai mokesčių mokėtojams teko padengti sąskaitas už bankininkų godumą ir beatodairišką elgesį.

Dabar COVID-19 pandemija keičia požiūrius, sudarančius mūsų geopolitikos pagrindą. Visuomenės įsivaizdavimu, NATO šiuo atveju neatliko jokio vaidmens, kaip ir Europos Sąjunga – bent jau iš pradžių.

Blogiausia, kad pristigo Jungtinių Valstijų indėlio. 2014 metais ši šalis vadovavo sėkmingoms pastangoms numalšinti Ebolos karštligės protrūkį Afrikoje. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai buvo institucija, į kurią galima kreiptis iškilus sveikatos ekstremaliajai padėčiai. Tačiau per didžiausią šiuolaikinę krizę JAV administracija imasi ne koordinuoti pasaulinį medicinos, ekonomikos ir diplomatijos atsaką, o daugiausiai stengiasi pelnyti politinių taškų – prieš kritikus namuose ir prieš taikiniu tapusią (beje, pelnytai) Kinijos komunistų partiją.

Daugelis amerikiečių galbūt teisingai mano, kad likusi pasaulio dalis buvo nedėkinga už JAV ankstesnes pastangas ir kad dabar laikas susitelkti į kitus dalykus.

Tai neturėtų būti staigmena. Donaldas Trumpas ir jo administracija tiesiai šviesiai smerkė „globalizmą“ ir „pasaulinę bendruomenę“. Jie nemėgo tarptautinių organizacijų: PPO – dėl prekybos, PSO – dėl sveikatos apsaugos, UNESCO – dėl kultūros ir daugelio kitų. Galbūt rinkėjai to iš tikrųjų nori. Daugelis amerikiečių galbūt teisingai mano, kad likusi pasaulio dalis buvo nedėkinga už JAV ankstesnes pastangas ir kad dabar laikas susitelkti į kitus dalykus. Tačiau stebintys iš šalies tai įsidėmi.

Britanijos reputacija irgi patyrė smūgių. Dėl „Brexito“ kvailysčių tapo sunku teigti kad vestminsteriška parlamentinė demokratija yra pavyzdinė valdymo forma. Dabar padrikas atsakas į pandemiją sužlugdė kompetentingos, drąsios ir blaiviu protu pasižyminčios Britanijos reputaciją. Siaubingai brangus karantinas turėjo laimėti laiko. Mūsiškiai sprendimus priimantys veikėjai šį laiką paleido vėjais. Pas mus mirčių statistika – blogiausia Europoje, ir neturime jokio plano, kaip ištaisyti padėtį. Kyla labai daug painiavos ir nerimo. Kodėl danų mokytojai pasiruošė mokyti savo moksleivius, o britų pedagogai – nesugebėjo?

Pralaimėjusius lengviau pamatyti negu laimėtojus. Tačiau prieblandoje suspindo netikėtų žvaigždžių. Pamenat „Rytų“ Europą? Išpuikę komentatoriai „senuosiuose Vakaruose“ galvoja, kad buvęs komunistinis pasaulis yra atsilikęs ir prastai organizuotas. Tačiau reaguoti į pandemiją šioms šalims išties gerai sekėsi – šiuo atveju prisidėjo puikios sveikatos apsaugos sistemos ir visuomenės įsitraukimas.

Visuomenės sąmonėje išliks prisiminimas, kad didžiosios valstybės ir didžiosios organizacijos, turėjusios būti mūsų saugumo sergėtojomis, mus nuvylė.

Graikija, laikyta bankrutuojančia ir blogai valdoma, pasižymi vienu mažiausių mirštamumo rodiklių Europoje. Taikytis prie kitų ne itin linkusios Švedijos pastangos išlaikyti kiek įmanoma mažiau sutrikdytą gyvenimą ir ekonomikos veiklą sulaukė daug dėmesio. Naujoji Zelandija ir jos premjerė Jacinda Ardern mėgaujasi nekasdieniškomis liaupsėmis. Taivanas irgi apipiltas pagyrimais ir neįprastu, jam labai reikalingu palaikymu. Vidutinio dydžio šalys (ypač pažymėtina Australija ir Kanada) tyrinėja, ar skaičiaus teikiama stiprybė gali padėti užtaisyti JAV paliktą spragą ir sukurti, anot „The New York Times“, „vidutiniųjų galių dinamiką“.

Vis tik geriausiai prisimename nusivylimus, o ne malonias staigmenas. Šie teigiami laimėjimai vargu ar išsilaikys, gyvenimui grįžus į įprastas vėžes. Tuo metu visuomenės sąmonėje išliks prisiminimas, kad didžiosios valstybės ir didžiosios organizacijos, turėjusios būti mūsų saugumo sergėtojomis, mus nuvylė.

Tokie vertinimai gali būti per aštrūs, per ankstyvi ir pernelyg apibendrinti. Tačiau žmonės, kurie jų laikosi, dalyvauja rinkimuose. Italijoje, kuri anksčiau buvo itin proeuropietiška, trys penktadaliai gyventojų dabar nemėgsta ES, o daugiau kaip pusė galvoja, kad Kinija yra jų draugė. Tai nereiškia, kad Italija išstos iš ES arba NATO. Tačiau akivaizdu, kad prieš Vakarus nusistačiusiems politikams šioje šalyje – ir kitose – darbas taps lengvesnis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

mm

mm portretas
Kas dėl italų, tai visiška tiesa. Jie emocionalūs ir moka keisti partnerius ir draugus kaip niekas kitas.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Kas šiandien taptų prezidentu
    Kas šiandien taptų prezidentu

    Pernai šios dienos Lietuvoje alsavo politiniu karščiu. Beveik iki paskutinės minutės nebuvo aišku, kas – Gitanas Nausėda ar Ingrida Šimonytė laimės prezidento rinkimus. ...

    55
  • Singuliariumo link
    Singuliariumo link

    Vienas mėgstamiausių mano režisierių Paulo Sorentino, savo juostose nagrinėjančių paties Dievo įsikišimus į fizinę žmonių realybę, veikėjo žodžiais yra pasakęs, kad tik didžiausiems nelaimėliams ir silpnatikiams yra reikalingi stebukl...

    5
  • Leisimės ant žemės
    Leisimės ant žemės

    Po keleto dienų 300 drąsiausių ir nekantriausių sporto aistruolių užpildys Marijampolės stadiono tribūnas. Rytoj, pirmoji iš sporto čempionatų, į aikštes grįžta Lietuvos futbolo A lyga. Tačiau Vilniaus derbis LFF stadione tarp "...

    2
  • Žudiko bliuzas. Šūviai Dalase
    Žudiko bliuzas. Šūviai Dalase

    Išaušo 1963 m. lapkričio 22-osios rytas. Sakoma, kad oras tą dieną Dalase (Teksaso valstija) buvo niūrokas, tačiau nusileidus JAV prezidento Johno Fitzgeraldo (1917–1963) lėktuvui, debesys virš konservatyvumu garsėjančio kra&...

    2
  • Agento „Alksnio“ fikcija
    Agento „Alksnio“ fikcija

    Lygiai prieš 20 metų savo žemiškąją kelionę baigė kardinolas Vincentas Sladkevičius, amžinojo poilsio atgulęs Kauno arkikatedroje bazilikoje. ...

    2
  • Brangių šaltibarščių nelaisvėje
    Brangių šaltibarščių nelaisvėje

    Seniai jutome tokį kelionių alkį, koks mus užklupo kovo viduryje, kai pernakt užsitrenkė valstybių sienos. Nors karantino gniaužtai veriasi pirštas po piršto, galime nesivarginti svajonėmis apie įprastas gyvenimo vėžes, kurios po keli...

    1
  • Lietuva atsigauna greičiau nei Baltijos kaimynės
    Lietuva atsigauna greičiau nei Baltijos kaimynės

    Karantino sustabdyta Lietuvos ekonomika, panašu, jau grįžta į prieš pandemiją buvusį lygį, pastebi „Swedbank“ ekonomistai. Išanalizavus „Swedbank“ mokėjimų kortelių duomenis pirmosiomis gegužės savaitėmi...

    3
  • Šešėliai šešėlyje
    Šešėliai šešėlyje

    Ne visi ir ne viskas laikosi mūsų šalies taisyklių, nors eina vienuoliktoji koronaviruso savaitė. Saulė, lyg nebūtų jokių karantinų, kaip ir kasdien vis dar teka be kaukės. Ir dar šešėlį meta kiekvienam. Nors ši paskutin...

  • Apie chirurgų sėkmes ir nesėkmes
    Apie chirurgų sėkmes ir nesėkmes

    Nesėkmės – tai ne tas pats, kas klaidos. Nesėkmės tiesiog nutinka. Jų padariniai gali būti įvairūs – per didelis randas ar supūliavęs pjūvis, neprigijęs persodintas organas ar mikrochirurginis lopas, sunkiausiais atvejais – pacien...

    2
  • Ekonomistas N. Mačiulis: neiššvaistykime geros krizės
    Ekonomistas N. Mačiulis: neiššvaistykime geros krizės

    Šią krizę Lietuva, kaip ir kitos Baltijos ir Šiaurės šalys, pasitinka daug stipresnė, labiau subalansuota ir geriau pasiruošusi atremti trumpalaikius ekonominius sunkumus. Tačiau ne visos valstybės pasinaudos unikalia galimybe...

Daugiau straipsnių