Pamišusio Žirgo spektaklis

Vargu ar atsirastų šiame pasaulyje nors vienas pavyzdingas amerikietis, niekada gyvenime negirdėjęs pasakojimų apie šaunųjį Septintojo kavalerijos pulko vadą George‘ą Armstrongą Custerį (1839–1876) ir jo šlovingą pralaimėjimą indėnams prie Mažosios Didžiojo rago upės (Little Bighorn).

Gimė jis 1839 m. Ohajo valstijoje, kalvio šeimoje. Tuo metu vyko pramonės perversmas, o naujausi išradimai ir sparčiai tobulėjančios technologijos ėmė keisti ne tik ekonomiką, bet ir visuomenę.

1857 m. vasarą likimas atvedė George‘ą į pačią Vest Pointo karo akademiją. 1861 m. balandžio 12 d. Šiaurės Amerikos žemyne prasidėjo naujas karas, tad prasčiausiai kurse mokslus krimtęs George‘as pagaliau gavo progą įrodyti pasauliui savąją vertę.

Mūsų dienomis kiekviena darbšti "Facebook" ir "YouTube" eterio bitelė puikiai žino, kad nei talentai, nei pasiekimai, nei nuveikti darbai nieko nereiškia, jeigu apie juos intensyviai neinformuoji pasaulio. Tiesą sakant, nereikia būti nei talentingam, nei kažką veikti, užtenka susikurti patrauklų įvaizdį ir tau lengvai atsivers visos durys.

Tą žino kiekviena blakstienų tušą instagrame demonstruojanti asmenybė, tą veikiausiai instinktyviai nujautė ir G. A. Custeris. Tapęs kavaleristu, jis itin stengėsi patraukti vadovybės dėmesį savo narsa bei visada noriai bendravo su žiniasklaida, kuri jį ir padarė tikru pilietinio karo veidu.

Sakoma, kad G. A. Custeris ne kartą įrodė savo drąsą stačia galvą puldamas į mirtį. Kritus žirgui, jis ir toliau narsiai tęsdavo asmenukės vertą pasirodymą, tad netrukus po savo sparnu jį priglaudė pats Potomako armijos vadas George‘as Brintonas McClellanas (1826–1885).

1863 m. birželio 29 d. G. A. Custeris, tebūdamas vos 23 metų, oficialiai įšventintas generolu. Pasibaigus pilietiniam karui, George‘as nusprendė tęsti kovingą žvaigždės karjerą ir netgi išleido memuarus (1874), tačiau kažkas jam veikiausiai vis tiek nedavė ramybės.

Žiniasklaidos apdainuotas karžygio gyvenimas gali atrodyti itin romantiškai, tačiau ar populiarumas iš tiesų atneša žmogui laimę? Ar socialiniuose tinkluose ir spaudoje kuriamas įvaizdis nėra tik tuščiagarbiška fikcija?

Manoma, kad sparčiai kintantis pasaulis ne tik viliojo George‘ą, bet ir jį trikdė. Pavyduolių graužiamo asmenukių meistro statusas veikiausiai jo netenkino, tad dėl savo kilmės kompleksuojantis G. A. Custeris jautė poreikį nuveikti gyvenime kažką vertingesnio ir išskirtinesnio. Pavyzdžiui, laimėti patį žiauriausią ir baisiausią mūšį, į kokį tik gali pakliūti karys.

Kas gi galėtų būti tas nuožmus ir sunkiai įveikiamas, jaunojo generolo ambicijų vertas priešas, kurio eliminavimas paverstų George‘ą tikru XIX a. Herakliu? Indėnai. Kuo labiau Jungtinės Valstijos plėtėsi ir augo, tuo atkakliau senieji žemyno gyventojai buvo stumiami į šalies užribį.

Nuo pat XVII iki XX a. tarp abiejų etninių grupių vyko ne vienas konfliktas, o XIX a. ketvirtajame dešimtmetyje Jungtinių Valstijų vyriausybė organizavo stambaus masto priverstinį indėnų iškeldinimą iš rytinės pakrantės anapus vakarinių Misisipės krantų. Mūsų laikais ne vienas politiškai korektiškas jaunuolis šį baltųjų elgesį lygina su nacionalsocialistų politika XX a. Vokietijoje.

Pasibaigus pilietiniam karui, sparčiai besivystančios JAV ėmė augti dar intensyviau. Rytinėje pakrantėje laimės nerandantys bėdžiai traukdavo į žemyno Vakarus, kuriuose nuo seno glaudėsi senieji Amerikos autochtonai. Europidai jų žemėse neretai ieškodavo aukso, buvo jaučiamas žemės įsisavinimo ir geležinkelio tiesimo poreikis.

1868 m. Jungtinių Valstijų vyriausybė ir indėnų gentys sudarė sutartį, skelbiančią, kad dalis dabartinėse Pietų Dakotos, Vajomingo, Nebraskos ir Montanos valstijose esančių žemių bus paliekamos išskirtiniam Amerikos senbuvių naudojimui.

1874 m. vasarą JAV armija surengė ekspediciją į Pietų Dakotos teritorijoje stūksančias Juodąsias Kalvas (Black Hills). Per išvyką, kuriai vadovavo tas pats G.A.Custeris, buvo rasta tauriojo metalo – aukso. Žinia apie ekspedicijos sėkmę pasklido itin greitai ir jau netrukus į indėnų protėvių žemes kartu su geležinkelio kompanijomis ėmė plūsti minios greito praturtėjimo ištroškusių baltųjų vargetų.

Šešerius metus gerbtos sutarties niekas nebepaisė, o tai reiškė, kad baltųjų engtų ir apgaudinėtų indėnų kantrybės taurė persipildė. Kad rastų išeitį, indėnų išminčiai neretai naudodavo gamtoje aptinkamas farmacines medžiagas, leidžiančias susisiekti su dvasiomis ir kitų planetų gyventojais.

Sunku pasakyti, ar Sėdinčiu Jaučiu (1831–1890) vadinamas charizmatiškasis indėnų lyderis kada nors vartojo kvaitulinį šalaviją (Salvia divinorum), meskalino kaktusus ar psilocibino grybus, tačiau visi ekspertai vieningai sutaria, kad būtent jis išvydo pranašišką viziją, kurioje šimtai JAV armijos raitelių siaubia indėnų stovyklą. Būtent jis suvienijo dakotų, sijų ir arapahų gentis, kurios pakilo į paskutinę, narsią, bet jokios strateginės naudos neturėjusią kovą prieš baltuosius užkariautojus.

1876 m. birželio 25–26 d. G. A. Custerio vadovaujami Septintojo kavalerijos pulko vyrai aptiko gausią indėnų stovyklą. George‘as vykdė žvalgybinę užduotį ir jam buvo nurodyta laukti pastiprinimo, tačiau G. A. Custeris nelaukė. Pagautas impulso ir sugundytas būsimos šlovės, jis nusprendė padalyti savo kariauną į tris grupes ir pradėti puolimą.

Vieni teigia, kad, prasidėjus baltųjų atakai, Sėdintis Jautis pabėgo iš stovyklos, kiti tvirtino, kad, norėdamas įkvėpti narsuoliams drąsos, pasiliko. Paskutinis C. A. Custerio pamojavimas baltųjų amerikiečių sąmonėje buvo toks pat gajus, kaip ir legenda, kad čiabuvių apsupti George‘o kariai susispietė į žiedą ir tol grūmėsi vyras prieš vyrą, kol krito paskutinysis.

Dar sklinda pasakojimai apie asmenišką G. A. Custerio ir Pamišusio Žirgo (1840–1877) susidūrimą bei indėnės pagimdytą George‘o vaiką.

Tai buvo paskutinė ir didingiausia Amerikos senbuvių pergalė. Kitos tokios jiems daugiau niekada nebepavyko pasiekti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Apkiautęs Avinas

Apkiautęs Avinas portretas
labai gaila, kad indėnų liko tiek nedau, įdomi lutūra, jau vien jų vardai ko verti.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Kam dirba patriotai?
    Kam dirba patriotai?

    Visuomenės dešinėjimas tampa itin pavojingas. Vos pradėti lipdyti geresni santykiai su Lenkija vėl lengva ranka nuleisti į unitazą. O kaip kitaip gali būti po TV aso frazių, kad partinius lenkų koloradus reikėtų šaudyti? Vaikantis de&s...

    12
  • Verkiantys namai
    Verkiantys namai

    Norite namo greitai ir pigiai? Italai pasiūlė superekonominį variantą – 28 tūkst. eurų kainuojantį per 6 val. pastatomą namą. Tiksliau – sulankstomą iš plokščių paketo. Dingojasi, kad ir lietuviai atrado architektūrinį b...

    1
  • Biudžetas – ant lėkštutės
    Biudžetas – ant lėkštutės

    Koronavirusas ir valdžios ribojimai atkakliai spraudžia Lietuvos sportą į kampą, tačiau kol kas kvėpuoti dar leidžia. Kol deguonies vamzdelis dar neužsuktas, reikia kvėpuoti visais plaučiais. Jau rytoj bus išdalytas vienas iš dviejų s...

    2
  • Visada būna pirmas kartas
    Visada būna pirmas kartas

    Rūstaus veido intelektualas Thomas Woodrow Wilsonas (1856–1924) – vienas gerbiamiausių Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentų. Teigiama, kad demokratų partijai atstovaujantis politikas sustiprino federalinės vyriausybės galias. Taip pat jam...

    3
  • Geriausias namas. Raseiniai
    Geriausias namas. Raseiniai

    Šiame tekste pabandysime įvardyti, koks namas yra kultūriškai įdomiausias ir todėl tam tikrais aspektais – geriausias architektūros kūrinys Raseinių mieste. Jau esame įvardiję antrą geriausią, nes jis santykinai konservatyvioje L...

    2
  • Kare kaip kare
    Kare kaip kare

    Iki Seimo rinkimų finalo, kai pagaliau paaiškės, kas ir su kuo, liko vos kelios įtemptos dienos. Laukimas suinteresuotiesiems labai skausmingas, nes tai ne šiaip darbo vietos išlaikymo klausimas, o mirtina kova dėl išlikimo ...

    4
  • Ar aukštai lipsime į magiškąjį pinigų medį?
    Ar aukštai lipsime į magiškąjį pinigų medį?

    Šių metų ekonominė krizė nuo ankstesniųjų skiriasi daugeliu aspektų – savo gyliu, priežastimi, pasekmėmis. Tačiau vienas įdomiausių jos bruožų yra tas, kad ji sukels nematytus pokyčius ekonomistų ir politikų galvose bei atsidurs e...

    1
  • Ką galvoja žmonės?
    Ką galvoja žmonės?

    Kovas. Įvedė karantiną. Gyventi užsidarius? Neiti į naktinį klubą? Nesusitikti su draugais? Juk tik durniai taip galėjo sugalvoti! ...

    3
  • Paprasti ir nepaprasti mirtingieji
    Paprasti ir nepaprasti mirtingieji

    Valdžia lopšyje užsūpuota. Sapnas sapną veja apie kitų metų biudžetą. Kaip viskas didės: atlyginimai ir pensijos, priedai ir koeficientai, išmokos ir pašalpos. Suplanuotas gyvenimas ne pagal kišenę. Optimizmas trykš...

  • Kai sklerozė ima šypsotis
    Kai sklerozė ima šypsotis

    Jei būtume biedni, bet teisingi, pripažintume, kad konservatorių laimėtos kėdės Seime yra ne triumfas, o pabaigos pradžia. Ir šitos pabaigos priežastis – Laisvės partija, taranavusi TS-LKD ne tik agitaciniu plakatu su gramatine klaida, be...

    10
Daugiau straipsnių