Pamatinis klausimas

Panašu, kad daugelio mūsų gyvenimai turi tą ribą, ties kuria esame priversti rinktis: arba tapti sėkmingais niekšais, arba vadinamosiomis nelaimingomis aukomis, kurios gyvena visuomenės paribiuose ar užribyje. Ši dilema yra tokia universali, kad įtraukia ir žibančiais automobiliais važinėjančius vadybininkus, direktorius, ir net, iš pažiūros, turinčius būti laisvais filosofus.

Net ir šie renkasi, kaip mąstyti ir veikti – niekšingai, bet, karjeros požiūriu, sėkmingai, ar likti gatvės arba net statinės mąstytojais, kurie nelabai kam yra įdomūs. Šio raktinio mūsų biografijų momento išvengia tik menininkai, labiausiai poetai, nes eilėraštis, paveikslas, kino kūrinys ar kitoks artefaktas yra ne tik pasaulio interpretacija, bet ir kova prieš nužmoginančią tikrovę. O kovojama labai paprastu, bet kartu itin sudėtingu būdu – menininkui visą gyvenimą liekant vaiku, kuris atviras bet kokiai naujai patirčiai, nesirenka, ką matyti ir prieš ką užmerkti akis.

Kita vertus, infantilios būsenos mūsų sociume yra pavojingos, nes jos palieka galimybę jas jaučiantiems tapti niekšų manipuliacijų aukomis. Tačiau poetai, tapytojai, kino režisieriai, fotomenininkai ir kiti, tarnaujantys mūzoms, puikiai žino, kad kūrinys visada randasi iš jausminės ir mentalinės distacijos tarp pasaulio ir žmogaus. Taigi, apkvailinti poetą yra labai sunkus uždavinys tam, kuris norėtų jam ką nors įpiršti ar jį valdyti, nes pastarasis situacijas dažniausiai įvertins meniniu principu – iš saugaus mąstymo ir jausmo atstumo.

Kaunietės poetės, žurnalistės Enrikos Striogaitės knyga „Žmonės“ yra įsižiūrinti ne į televizorių ekranuose ar interneto languose besišypsančias sėkmingas „žvaigždes“, o į tuos, kurie lemiamu momentu pasirinko būti aukomis. Poetė savo knygos eilėraščiais kelia patį svarbiausią ir pamatinį klausimą savo skaitytojams: ar vis dar mylite žmones? O gal jau senokai jų nekenčiate? Juk sėkmės, bet nebūtinai laimės, lydimas asmuo paralelinėje sąmonėje neretai jaučia, kad negali pakęsti žmonių, nes sėkmė yra didžiulis, beveik fiziškai juntamas gyvenimo krovinys.

Paribių asmenybės kur kas dažniau patiria laimę, trunkančią akimirkas. Apie jas knygos „Žmonės“ eilėraščiuose byloja ne vienas jų herojus. Laimė yra trapi, trumpalaikė ir nestabili, o visa kita tėra tai, ką limuzinuose sėdintieji pavadintų nevykėlių egzistencija. Iš tiesų gi, tuose automobiliuose nesivažinėjantieji dažniausiai yra daug geresni kaip žmonės, nepamiršę, kad atšiaurioje tikrovėje ir vienatvėje tiesiog nėra vietos neapykantai ar melui. Ir pralaimėjimo momentą jie patyrė kaip tokį, kai tiesiog neišdrįso ko nors pasakyti, užkalbinti kito žmogaus ar pasinaudoti situacija sau naudingai. Šios knygos eilėraščių veikėjai yra tokie, kurie turi savo istoriją, nepasakojamą viešumoje, scenoje ar prieš vaizdo kameras. Tų žmonių gyvenimų pasakotoja, poetė, irgi tam tikra prasme decentruojasi, nes nekalba apie socialines rizikas, asocialumą ir kitokius politinius terminus.

Kasdien politikams rėkiant apie „gerovės valstybę“, atrodytų, kad štai, netrukus ateis metas, kai E. Striogaitės knygos herojai taps „viduriniąja klase“ ar „pasiturinčiaisiais“. Deja, tai – iliuzijos, kuriomis tikėti įmanoma tik tada, kai masinė atmintis nesiekia XX amžiaus antrosios pusės politinės ir socialinės istorijos.

Tuo metu Vakarų Europoje buvo populiariosios kairiojo politinio jautrumo idėjos, kurias įgyvendinus, iš tiesų turėjo nelikti benamių ir skurstančiųjų. Praeitis sako, kad tokia padėtis yra neįmanoma, nes paribio ar užribio žmonės, turtigųjų akimis, būdami nelaimingi, neretai visai netrokšta kitokio gyvenimo – jie laimingi savo kasdienybėje, kurioje nėra vietos „sėkmės istorijai“. Taip ir Lietuva, panašu, netaps Rojumi, kuriame beveik visi spindės sėkme.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kaunietis

Kaunietis portretas
Tautos civilizacijos lygis ir kultūra nematuojama žmonių skaičiumi – vienintelis matas jos išprusimas ir dorovė. Atrodo, kad per 30 laisvės metų šis lygis neišaugo , o smuko.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Į žalią ateitį – be apatinių
    Į žalią ateitį – be apatinių

    Kol feisbuko fauna žvygavo dėl Stambulo konvencijos ir ginčijosi, ar „piderasus“ galima vadinti iškrypėliais, naujoji valdžia baigė nupinti antros naktinės reformos kilpą. Valdančiųjų planuose – ne tik labiau smaugianti būs...

    2
  • Apie demokratiją ir Seimą
    Apie demokratiją ir Seimą

    Apie demokratiją jau pradėta kalbėti dar 1 300 m. prieš Kristų, ir ne tik kalbėti. Graikijoje vyko įnirtingos kovos tarp diduomenės, turtingųjų ir paprastų gyventojų, dėl to vėliau visiems piliečiams vyrams buvo suteikta teisė dalyvauti v...

    5
  • Upeivių rūpesčiai ir sentimentai
    Upeivių rūpesčiai ir sentimentai

    Žiemos sezonas upeiviams nuo seno buvo laukiamų atostogų metas ir kartu pasiruošimo naujam laivybos sezonui laikas. Vyresnieji skaitytojai turbūt dar pamena laikus, kai Nemuno saloje ant kranto tarsi parodoje buvo išrikiuojami baidokai, kelei...

    1
  • Svieto lyginimas
    Svieto lyginimas

    Mokesčių reformos galima tikėtis tik 2023-iaisiais. Tuo metu šios Seimo valdančiosios daugumos kadencija bus persiritusi į antrąją pusę. Sunku patikėti, kad tiek nedaug laiko iki rinkimų belikus jie ryžtųsi rizikuoti savo ateitimi. Juo labia...

  • Sezonas be intrigos?
    Sezonas be intrigos?

    Jei pandemija vėl neiškrės pokštų, kuriuos pateikė prieš LFF Supertaurės varžybas, šįvakar "Kauno Žalgirio" ir Gargždų "Bangos" akistata prasidės Lietuvos futbolo A lygos čempionatas. Prie jo starto l...

    2
  • Žiema, sniegas, kelininkai ir politika
    Žiema, sniegas, kelininkai ir politika

    Prieš metus Klaipėdoje viskas buvo gerai. Nes nebuvo žiemos. Šiemet žiema priminė apie save ir pasipylė pasipiktinimo šūksniai žiniasklaidoje, feisbuke, politikų debatuose: miestas nevalytas, šaligatviai – kaip čiuo...

    5
  • Trapi virtualiojo turinio nepriklausomybė
    Trapi virtualiojo turinio nepriklausomybė

    Gana ilgą laiką mintyse periodiškai grįžtu prie kultūros paveldo ir didžiųjų technologinių korporacijų santykio temos. Pasvarstymai apie tai dažnai ir neperžengdavo asmeninių pamąstymų rėmų arba apsiribodavo fragmentiškais pokalb...

    1
  • Dangus virš Korėjos
    Dangus virš Korėjos

    Naujos birželio paros rytas dar nebuvo išaušęs, tačiau pačios imliausios planetos sielos jautė, kad ši 1950-ųjų vasaros diena Korėjos pusiasalyje bus giedra, sausa, karšta ir ypač tvanki. Nors vasaros saulėgrįžos minėji...

    1
  • Ekspertų perteklius
    Ekspertų perteklius

    Artėjant pirmojo karantino metinėms, smarkiai paūmėjo visuotinis tėvynainių pamišimas, kuris pernai dar nebuvo toks ryškus. ...

    4
  • Laisvė ir kalavijas
    Laisvė ir kalavijas

    Viena sąlygų, leidžiančių įsigalėti radikaliems politiniams režimams ar pavieniams radikalams, – žodžio laisvės apribojimai. Negalėdami laisvai pareikšti savo nuomonės, imdami manyti, kad nėra pageidaujami viešosiose diskusijo...

    4
Daugiau straipsnių