.png)
- Arūnas Dambrauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Arūnas Dambrauskas
Rusijos eskaluojamą energetikos karą Lietuva pasitinka neigiamą energiją generuojančiomis rietenomis energetikos srityje. Bendrą chaosą šalies elektros rinkoje vienu metu kelia keli įtampos šaltiniai.
Pagrindinis – vadinamasis elektros rinkos liberalizavimas, supriešinęs valdžią ir nemenką dalį visuomenės, mat pastaroji pasijuto kaip banginių vaikomas planktonas, t.y. smulkieji organizmai.
Dešimtmečiais mokesčius už elektrą tvarkingai mokėjusiems „smulkiesiems organizmams“ buvo nurodyta – jei nepasirinksite privataus tiekėjo, garantinis tiekimas bus 25 proc. brangesnis, o nuo 2023 m. – apskritai nutraukiamas.
Išskirtinai sarkastiška yra tai, kad toks nurodymas buvo pateikiamas kaip rinkos liberalizavimas, nors realiai buvo panaudotas finansinis spaudimas: nepasirinksi – vienu smūgiu atjungsime (nuo garantinio tiekimo).
Ir dar vienas pasityčiojimas iš „smulkiųjų organizmų“ – labiausiai nukentėjo 180 tūkst. smulkiųjų vartotojų, kurie, paklusdami elektros rinkos liberalizavimo spektaklio scenarijui, būtent ir pasirinko „liberaliausią“ tiekėją – privačią bendrovę, kuri, naudodamasi liberalizmui būdinga sprendimų laisve, netrukus pareiškė apie naują sprendimą: pardon, bet mes neturime galimybių įgyvendinti pasirašytų sutarčių.
Toks nurodymas buvo pateikiamas kaip rinkos liberalizavimas, nors realiai buvo panaudotas finansinis spaudimas: nepasirinksi – vienu smūgiu atjungsime.
Savo šokį elektros rinkos liberalizavimo spektaklyje sutrenkė ir premjerė. Kaip žinoma, Ingrida Šimonytė, iš kurios tikimasi ne tik ironijos, bet ir diskretiškumo, pareiškė, kad dėl netinkamo pasirinkimo kalti patys vartotojai – reikėjo atsakingiau rinktis tiekėją, vertinti alternatyvas. Bet akivaizdu, kad įmonių patikimumą turėjo profesionaliai išanalizuoti Vyriausybei pavaldžios institucijos.
Vasaros pabaigoje Seimas nusprendė trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti iki 2026 m. sausio.
Kas laukia 2026-aisiais? Vargu ar kas nors žino: tikėtina, kad susipainioję „liberalizatoriai“ tiesiog grūda į stalčių tą planą, kad jis nekabotų virš galvos kaip įkyrus širšių lizdas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo2Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...