Pakeisk elgesį – sumažės problemų?

Net nedideli, nebrangūs pokyčiai gali stipriai pakeisti žmonių elgesį, ypač kai grupė žmonių veikia kartu ir įkvepia prie jų jungtis aplinkinius – neabejoja Kolumbijos lietuvis Paulius Yamin-Slotkus, jau dešimt metų besidarbuojantis elgesio pokyčių srityje.

Gimtinėje jis dirbo su lietuvių kilmės Bogotos meru Antanu Mockumi, yra buvęs Kolumbijos vyriausybės Elgesio pokyčių komandos vadovas, o šiuo metu, gavęs Mariaus Jakulio-Jasono (MJJ) fondo Mokslo krypties stipendiją, tęsia darbus Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto ir logistikos kompetencijos centro mokslininkų grupėje.

– Gal galėtumėte trumpai papasakoti apie elgesio mokslą: kas tai ir ką jūs veikiate šioje srityje?

– Elgesio mokslas yra gana nauja šaka, į kurios sąvoką telpa keletas tradiciškesnių disciplinų: psichologija, ekonomika, socialinė teisė ir dar daugelis kitų. Dažniausiai šioje srityje darbuojasi mokslininkai, kurie gilinasi į žmonių elgesį: kaip jį suprasti ir kaip, siekiant skirtingų tikslų, jį pakeisti. Aš dirbu psichologijos ir elgesio mokslų srityje, o Lietuvoje gilinuosi į transporto sektorių: vairavimo elgesį, kaip žmonės pasirenka transporto priemones, suvokia ir vertina transportą ir pan.

– Iš pirmo žvilgsnio psichologija ir transportas turi mažai ką bendro...

– Iš tiesų jie turi sąsajų, ir gana stiprių. Juk visi vairuotojai yra žmonės, o visi žmonės turi tam tikrų psichologinių nuostatų, kuriomis vadovaujasi vairuodami. Pavyzdžiui, buvo atliktas tyrimas, kuris įrodė, kad degalų suvartojimas gali būti sumažintas 10–15 proc. tiesiog pakeičiant vairuotojų elgesį. Tai ne tik mažina išlaidas, bet ir išmetamųjų dujų daromą poveikį aplinkai, taip pat skatina kitus teigiamus pokyčius. Šiuo metu nemažai tyrinėjamas gana naujas reiškinys – autonominis transportas, kuris neturi vairuotojo. Čia kalbama apie tai, kaip paskatinti žmones priimti ir pripažinti tokį transportą, ką žmones apie jį mano.

VGTU tęsiu savo jau anksčiau pradėtą eksperimentą apie tai, kaip sumažinti degalų sunaudojimą, keičiant vilkikų vairuotojų elgesį – tai buvo viena iš mano daktaro disertacijos dalių. Pavyzdžiui, 200 vairuotojų turinti kompanija Kolumbijoje, naudodama ekologijos ir elgesio intervencijas, sugebėjo 5 proc. sumažinti degalų sąnaudas. Galbūt tokia statistika neskamba įspūdingai, bet tai padeda šiai kompanijai per mėnesį sutaupyti daugiau nei 10 tūkst. eurų. Greta to, elgesio mokslo intervencija padėjo sumažinti pavojingą elgesį kelyje, tokį, kaip greičio viršijimas, staigus pagreitėjimas ir stabdymas. Dabar tai mano pagrindinė veiklos sritis, bet planuoju dirbti ir kitose srityse, kurios vairavimą padaro efektyvesnį, saugesnį ir mažiau kenksmingą aplinkai.

– Kaip mūsų kasdienis elgesys gali padaryti pokyčių visuomenėje, aplinkoje?

– Prieš pradėdamas gilintis į transporto temą, daugiau nei dešimtmetį Kolumbijoje ir kitose šalyse tyrinėjau tai, kaip, keičiant elgesį, galima išspręsti daugelį įvairių problemų. Tyrinėjau ir kūriau strategijas, kaip, keičiant visuomenės grupių elgesį, galima spręsti tokias socialines problemas, kaip smurtas namuose, korupcija. Seniau buvau Kolumbijos vyriausybės Elgesio pokyčių komandos vadovas, dirbau su valstybės tarnautojais, siekdamas pagerinti viešąją integraciją. Mes sukūrėme strategiją, kuri padėjo valstybės tarnautojams (daugiau kaip milijonui žmonių) padidinti pasitenkinimą darbu, pagerinti jų įvaizdį visuomenėje, darbo įgūdžius ir etišką elgesį. Keisti įsitikinimus ir elgesį tikrai nėra lengva, bet iš savo patirties galiu pasakyti, kad tai tikrai įmanoma.

Manau, neįmanoma išspręsti visuomenės problemų, jei žmonės nedirba kartu. Galime toliau priiminėti įstatymus, teisės aktus, griežtinti bausmių sistemą, bet tai nebus efektyvu, jei žmonės nekeis savo elgesio. Psichologiniai tyrimai rodo, kad ne primesti įstatymai ir normos, o būtent kolektyviniai judėjimai gali paskatinti tvarius pokyčius visuomenėje. Pasaulyje yra atlikta daug intervencijų, kurios padėjo bent iš dalies išspręsti svarbias problemas: tiek aplinkosaugos, pavyzdžiui, vandens suvartojimo namuose mažinimą, tiek socialines, pavyzdžiui, alkoholio vartojimą, patyčias mokykloje ir mano jau minėtą vairuotojų elgesį. Remiantis ankstesniais tyrimais ir vairuotojų elgesio analize VGTU, net nedideli, nebrangūs pokyčiai gali stipriai pakeisti žmonių elgesį, ypač kai grupė žmonių veikia kartu ir įkvepia prie jų jungtis aplinkinius.

Elgesio mokslas gali daryti pokyčius beveik kiekvienoje srityje, kur reikia gyventojų dalyvavimo.

– Kokie pokyčiai reikalingi Lietuvoje? Ko mes galime pasimokyti iš elgesio mokslo?

– Manau, kad šis mokslas tikrai gali būti naudingas Lietuvai. Mano seneliai buvo lietuviai, jie emigravo į Kolumbiją per Antrąjį pasaulinį karą. Gyventi ir dirbti jų gimtinėje buvo mano sena svajonė. Čia su šeima atvykau porai metų, bet, jei viskas klostysis gerai, norėčiau likti ir prisidėti prie pokyčių visuomenėje.

Kaip minėjau, labai daug problemų negali būti išspręstos, jei žmonės nepakeis savo elgesio. Patirtis ir tyrimai rodo, kad teisinio reguliavimo dažnai neužtenka  norint keisti žmonių elgesį. Tyrimai taip pat patvirtina, kad kai kurie elgesio mokslo sprendimai gali tai padaryti – žinoma, visų elgesio pakeisti nepavyks, bet tai gali paveikti nemažą procentą populiacijos. Elgesio mokslas gali daryti pokyčius beveik kiekvienoje srityje, kur reikia gyventojų dalyvavimo. Manau, kad kaip ir kitose šalyse, taip ir Lietuvoje jis galėtų pasitarnauti alkoholio vartojimo, korupcijos ir patyčių mažinimo, aplinkosaugos problemų (rūšiavimo, vandens naudojimo mažinimo), integracijos, transporto įpročių keitimo srityse. Elgesio mokslas ir pilietinė kultūra gerina mūsų gyvenimo kokybę, gebėjimą sugyventi, bendradarbiauti ir siekti bendros naudos – tai tikrai aktualu ir Lietuvai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Taip, taip

Taip, taip portretas
Be abejo - pakeisk elgesį, ir problemų sumažės. Jei savo elgesį pakeistų valstybė, problemų tikrai gerokai sumažėtų tiek žmonėms (matydami gerą pavyzdį, ir patys žmonės mieliau keistųsi į gera), tiek pačiai valstybei. Bet keisti savo elgesio valstybė nepageidauja, ir ką tu jai?
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Apie rekordus ir kaukėtus zuikius
    Apie rekordus ir kaukėtus zuikius

    Kai pernai prieš Velykas Kauno specialiosios mokyklos kieme buvo pasiektas Lietuvos rekordas – padedant ugniagesiams gaisrininkams iškelta 12,4 m verba, atrodė, kad ji parėmė dangų. Ir išties – verba saugo nuo ligų, nelaim...

  • Mama ar pamotė?
    Mama ar pamotė?

    Kai ant dalybų stalo milijonai, negali neįsitempti. O kur įtampa, ten ir aistros. Nėra metų, kad sporto pinigų dalybos nesukeltų emocijų. Bet kodėl šiemet aistrų ugnys liepsnoja itin vaiskiai? ...

    2
  • Benito – politinis virusas
    Benito – politinis virusas

    Kartą gyveno Benito, jis buvo virusas. Daugelis veikiausiai atrėžtų, jog virusai nėra priskiriami gyvajai gamtai, todėl jų egzistencijos negalima vadinti gyvenimu. Tačiau Benito ir nebuvo paprastas šios rūšies atstovas. Daugelis virusų ...

    1
  • Koks atstumas skiria sofą ir kultūrą?
    Koks atstumas skiria sofą ir kultūrą?

    Atstumas – žodis, geriausiai apibūdinantis šias kelias savaites. Atstumas susitikus kaimyną, kolegą ar bičiulį – rekomenduojama ne mažiau nei 2 m.; atstumas gatvėje, parke, parduotuvėje – rekomenduojama ne mažiau nei 2 m.; at...

    2
  • Svaiginamas 1990-ųjų kovas
    Svaiginamas 1990-ųjų kovas

    Prieš 30 metų buvau keistas bėglys – mėginau ne pabėgti nuo sovietų tarnybų, o joms pasiduoti. Buvau ką tik atvykęs į Lietuvą, nepaisydamas sovietų vykdytos pasienio kontrolės, gavęs istorinę vizą Nr. 0001. ...

    1
  • Ozoninė cinizmo šventė
    Ozoninė cinizmo šventė

    Didžiai reikšmingi Seimo nariai sunkią pandemijos valandą posėdžiui rinkosi į dailiai išdezinfekuotą parlamento salę. ...

    21
  • Nuotolinis mokymas<span style=color:red;>(is)</span> tik dalinai kompensuoja prarastas studijas
    Nuotolinis mokymas(is) tik dalinai kompensuoja prarastas studijas

    Visame pasaulyje susidarius neeilinei situacijai visuomenė susiduria su begale iššūkių įvairiose srityse. Vienas jų – ugdymo įstaigų veikla. Nuotolinio mokymo ir mokymosi galimybės šiais technologijų laikais tikrai labai did...

    2
  • Panaudota pagal paskirtį
    Panaudota pagal paskirtį

    Koks žodis tinkamiausias situacijai, kurioje dėl karantino atsidūrė Lietuvos švietimo bendruomenė, apibūdinti? Chaosas? Katastrofa? Tragikomedija? Absurdo drama? O gal gebėjimų patikrinimas? Egzaminas? Atsakymą bet kuris iš mūsų pateik...

    1
  • Pavargusiems nuo koronaviruso – džiugios naujienos!
    Pavargusiems nuo koronaviruso – džiugios naujienos!

    Į Venecijos kanalus sugrįžo gulbės ir delfinai. Užsikrėtimą koronavirusu galima nebrangiai nustatyti virgulių pagalba, o nuo jo pasveikti padeda vitaminas C, imbieras bei kai kurie eteriniai aliejai. Dezinfekcinį skystį galima pasigaminti namie &ndas...

    3
  • COVID-19 ir gamta: vilties žiežirba ar atokvėpis prieš paskutinį smūgį?
    COVID-19 ir gamta: vilties žiežirba ar atokvėpis prieš paskutinį smūgį?

    Sakote, sugrįžo gulbės ir delfinai į Veneciją? Sakote, dangus virš didžiųjų pramonės centrų prasišvietė pro teršalų debesis? Sakote, gamta atsigauna? Bet ar tikrai? Kaip ilgai namuose išsilaiko prieš Kalėdas atli...

Daugiau straipsnių