Pirmosios pandeminio gripo aukos Lietuvoje tėvai Diana ir Rimantas Striogai, kovojantys dėl ligonių teisių į visavertį gydymą, pasiekė pirmąją pergalę.

Įstatymą – pagal galimybes

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) skundą dėl Valstybinio medicininio audito inspekcijos išvadų, atmetė jį kaip nepagrįstą. KMUK į teismą kreipėsi, nes nesutiko su Audito inspekcijos išvadomis, kad šioje ligoninėje pernai lapkritį gydytam Rokui Striogai medicinos paslaugos buvo suteiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir neįtariant tikrosios ligos diagnozės. Berniukas mirė.

Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius, atlikęs tyrimą, savo išvadose pripažino: "Pareigūnų veiksmai ne tik pažeidžia piliečių, o šiuo atveju – paauglio, bet ir jo tėvelių bei visų Lietuvos piliečių teises."

Ligonių teises gina Europos pacientų teisių chartija, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, kiti teisės aktai. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas buvo priimtas 1996 m. Nuo to laiko kelis kartus koreguotas. Neseniai įsigaliojo naujausia jo redakcija.

"Viena pastarosios redakcijos naujovių – kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų apibrėžimas", – atkreipė dėmesį Valstybinės medicininio audito inspekcijos direktorė Ramunė Navickienė.

Įstatyme teigiama, kad kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – tai prieinamos, saugios, veiksmingos paslaugos, suteikiamos pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgiant į paslaugos teikėjo galimybes. Pastarasis teiginys, pastebėjo R.Navickienė, labai patinka medikams.

Skųstis įstaigos vadovui

Pagal įstatymą pacientas turi teisę į savo garbės ir orumo nežeminančias sąlygas ir pagarbų sveikatos priežiūros specialistų elgesį. Tačiau elgesį neretai diktuoja santykiai.

Kai dėl netobulos sveikatos sistemos sumenko ligonių pagarba garbingiausios profesijos atstovams – gydytojams, jiems bendraujant su ligoniu taip pat neliko nuoširdumo. Apsiribojama keliais elementariais profesiniais klausimais, daugiau savo pacientams gydytojai pateikti nei nori, nei gali. "Gydytojai priversti skubėti, nes jų darbo krūvis labai didelis", – pateisina R.Navickienė.

Dažniausiai ligoniai skundžiasi dėl bendravimo, dėmesio stokos. Įstatymas suteikia teisę skųstis. Tačiau pagal naująją įstatymo redakciją į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos.

Sveikatos priežiūros įstaiga, gavusi paciento skundą, privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų.

"Tačiau iki šiol pacientų teisių žalos atlyginimo mechanizmas vis dar neveikia, teismai perkrauti. Skatinama neteisminė ir ikiteisminė ginčų nagrinėjimo praktika, tai galėtų daryti Ginčų nagrinėjimo komisija. Siūlome Seimui įteisinti, kad teisme savo narių teises galėtų ginti pacientų teisių organizacijų atstovai", – idėjų nestokoja teisingumo viceministras Gytis Andrulionis.

Jis pabrėžia ir tai, kad paciento parašas, liudijantis sutikimą atlikti diagnostikos ar gydymo procedūras ir taip neva atleidžiantis gydytoją nuo atsakomybės nesėkmės atveju, yra bevertis.

"Paciento atėjimas į gydymo įstaigą jau gali būti traktuojamas kaip sutikimas. Teismas neįvertins, pasirašyta laisva valia ar darant kokią nors įtaką. Parašas tik supriešina gydytojus su jų pacientais", – teigia teisingumo viceministras.

Atsirado naujas terminas

Pastaruoju metu atsirado naujas terminas – gynybinė medicina. Gydytojai stato barikadas ir užima gynybos poziciją, nes daugybė teisės aktų jiems kelia didžiulius reikalavimus.

"Taip yra visame pasaulyje ir spaudimas gydytojui tik didės, nes gydytojai verčiami dirbti geriau: kelti kvalifikaciją, vengti klaidų", – sako Mykolo Romerio universiteto profesorius Viktoras Justickis.

Gindamiesi nuo teisinio persekiojimo gydytojai vengia rizikingų pacientų ir procedūrų, apsidraudžia nereikalingais tyrimais ir siuntimais pas kitus specialistus, nereikalingų vaistų skyrimu.

"Pacientų teisių augimas gydytoją daro iešmininku: jei gydytojo rūpestingumas nėra maksimalus, jis tampa kaltas dėl bet kokio neigiamo gydymo rezultato", – sveikatos sistemos ypatumus apnuogina teisės profesorius.

Gydytojai nemoka atsiprašyti?

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Kauno medicinos universiteto profesorius Liutauras Labanauskas, atstovaudamas medikams, netgi ironizuoja, jauniems kolegoms patardamas pirmiausia atsakingai užpildyti visą medicininę dokumentaciją, o tik paskiau pažvelgti į ligonį.

"Lietuvoje gydytojus kontroliuoja devynios institucijos, o gina tik viena Gydytojų sąjunga", – skaičiuoja profesorius L.Labanauskas.

Jis priduria: teisininkai turi sureguliuoti, kad ir gydytojų, ir jų pacientų teisės būtų lygios. Teisingumo viceministro G.Andrulionio teigimu, teisės aktų kūrimą lemia gyvenimas, visa visuomenė gali ir turi dalyvauti teisėkūroje. Teisė yra gėrio ir teisingumo menas.

"Ligoniai nukenčia dėl trijų dalykų: neapdairumo, nekompetencijos ir dėl ištikusios nelaimės. Dažniausiai – dėl nelaimės, ir nevadinkime tai klaidomis. Žalos atlyginimo mechanizmas padėtų tai atskirti", – įsitikinęs L.Labanauskas.

Kaip gydytojai apsidraudžia

Vengia rizikingų pacientų – 39 proc.

Vengia pavojingų procedūrų – 32 proc.

Be reikalo siunčia pas kitus specialistus – 52 proc.

Skiria nereikalingų tyrimų – 59 proc.

Skiria daugiau vaistų, nei reikia – 33 proc.