Quantcast

Nevilties sausra

Vilniuje itin šventiškai pristatyta naujoji, devintoji, "Renkuosi mokyti!" mokytojų karta. Liejosi džiugesys: norinčiųjų tapti mokytojais – rekordiškai daug! Nuo rugsėjo į 21 mokyklą įsilies 25 pokyčio komandos dalyviai, atrinkti iš beveik 500 kandidatų. Galėtume teigti, kad sėkmingai skinasi kelią viena iš svarbiausių Lietuvos šimtmečiui pristatytų idėjų: iki 2025-ųjų paversti mokytojo profesiją prestižine.

Tačiau projekto, kurį įgyvendina Mokyklų tobulinimo centras drauge su Vilniaus prekybos paramos fondu "Dabar", dalyviai neužkamšys žiojėjančių spragų: valstybėje nebeužtikrinama nei tinkama mokytojo kvalifikacija, nei jaunosios pedagogų kartos rengimas, šiandien kvalifikuotų mokytojų trūksta beveik visose mokomose disciplinose. Tie entuziastingai nusiteikę programos "Renkuosi mokyti!" dalyviai it kosmoso kapsulėje gali jaustis saugūs, nes programai skiriamas solidus finansavimas. O daugiau nei 30 tūkst. švietimo bendruomenės narių vasaros atostogų skirstosi kaip niekada sunerimę.

Damoklo kardu virš pedagogų pakibusi mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistema – kaip kūno kultūros pamokoje laukiama švilpuko pradėti tą reformą. Kol Vyriausybė bando įtikinti, kad toks apmokėjimas išspręs visas susikaupusias problemas, pedagogai atvirai vardija skaudulius: švietimo sistema vegetuoja, mokymo(si) rezultatai menksta, neaiškios vizijos apie mokyklos ateitį ne tik neįkvepia rinktis mokytojo profesijos, bet ir gena iš mokyklų bent kiek pajėgius pradėti kitą gyvenimo kelią žmones.

Tikinčiųjų, kad etatinis apmokėjimas gali atnešti apčiuopiamos naudos – kaip lietaus debesėlių šiame vasariškame danguje. Prašantieji stabdyti šį dar vienos reformos buldozerį baiminasi, kad bus dar labiau sujauktas ir taip destabilizuotas mokyklų darbas: mokytojai, verčiami kurti papildomas veiklas, bus nukreipti nuo esminio savo darbo – mokymo. Nors mokytojų bendruomenė prašo neskubėti diegti abejotinos sistemos, kurios funkcionavimas nebuvo išbandytas praktiškai, kas gi girdės tuos virksmus, – eksperimentavimo virusas mūsų valdančiuosius užkrėtęs jau mirtinai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių