Neišnaudotos galimybės: ką vienas „e“ gali pakeisti transporto sektoriuje?

Lietuva pasaulyje gerai žinoma kaip logistikos valstybė su puikiai išvystyta transporto infrastruktūra ir paslaugomis, turinti ambiciją tapti krovinių tranzito vartais tarp Azijos ir Europos Sąjungos (ES).

Vis dėlto technologinių inovacijų amžiuje mūsų, kaip transporto ir logistikos centro, konkurencingumui iššūkių gali kilti dėl lėtų procesų skaitmenizavimo tempų. Tad verslo įmones vienijančios organizacijos ir valstybės institucijos vienija jėgas bei grindžia kelią reikalingiems sprendimams.

Šiandien transporto sektorius – trečias pagal dydį Lietuvos ekonomikoje po apdirbamosios gamybos ir prekybos, jis lenkia netgi statybos ir nekilnojamojo turto operacijas. Transporto paslaugų sukuriamas indėlis į šalies ekonomiką jau kelerius metus išlieka stabilus ir siekia daugiau kaip 11 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Galima palyginti: ES statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, visų Bendrijos šalių transporto sektoriaus (be ryšių paslaugų) indėlis į bendrą BVP sudaro apie 5 proc., o kitų Baltijos šalių – Latvijos ir Estijos – apie 8 proc.

Tokį aukštą Lietuvos rezultatą ES mastu lemia tai, kad esame tranzitinė valstybė, jungianti Azijos ir ES šalis bei Šiaurės ir Pietų Europą. Tam, kad šį rezultatą ir jo kuriamą pridėtinę vertę būtų galima didinti, svarbu investuoti į logistikos ir transporto skaitmenizavimo procesus, diegti inovacijas.

Erdvė inovacijoms – kelių transporte

Skaitmenizacija ir technologijos efektyvesnę vertės grandinę kuria visuose ūkio sektoriuose, logistika ir transportas – ne išimtis. Pavyzdžiui, šiame sektoriuje perėjimas nuo popierinių dokumentų prie elektroninių sudarytų galimybių pigesniems, greitesniems ir netgi skaidresniems procesams tarptautiniu mastu.

Remiantis Europos Komisijos skaičiavimais, per pastaruosius 20 metų krovinių pervežimas keliais Europoje išaugo 25 proc. Planuojama, kad 2015-2050 m. augimas sieks dar 51 proc. Vis dėlto net ir taip sparčiai didėjančios sektoriaus apimtys kol kas neskatina inovacijų – dauguma dokumentų vis dar išlieka popierinėje formoje. Skaičiuojama, kad 99 proc. tarpvalstybinių transporto operacijų ES atliekama naudojant popierinius dokumentus, o juk informacinių technologijų laikais jau tampa įprasta sakyti, kad duomenys ir informacija popieriuje neturi jokios vertės.

Taigi, nepaisant akivaizdžių privalumų ir naudos, transporto srities ir joje naudojamų dokumentų skaitmenizacija vis dar stringa. Tiesa, tai nulemia gana objektyvios priežastys. Pavyzdžiui, Lietuvoje veikia daug smulkiųjų ir vidutinių įmonių, kurios, skirtingai nei didieji kelių, geležinkelių ir jūrų uostų operatoriai, investicijas į procesų skaitmenizavimą vertina atsargiai – lėšų naujausioms technologijoms reikėtų nemažai, o vieningos ir sklandžiai veikiančios sistemos, kuri leistų keistis elektroniniais dokumentais, kol kas trūksta.

Elektroninis važtaraštis įteisintas, bet neveiksnus

Kone daugiausiai naudos galintis sukurti pokytis – tarptautinio krovinių vežimo automobilių keliais važtaraščio (Convention relative au contrat de transport international de Marchandises par route, CMR) skaitmenizavimas ir jo tapimas eCMR. Šie važtaraščiai yra vienas svarbiausių dokumentų tarptautiniuose krovinių vežimuose automobiliais.

Tiesa, jau daugiau nei 10 metų galioja Jungtinių Tautų priimtas protokolas dėl eCMR, numatantis, kad valdžios institucijos turi priimti elektroninę informaciją ar dokumentus, tačiau procesas – itin fragmentuotas. Pavyzdžiui, Lietuvoje protokolas dėl eCRM pasirašytas dar 2008 metais, bet iki šiol nėra priimta jokių įgyvendinamųjų teisės aktų, kurie sudarytų reikiamas technines bei teisines prielaidas, Lietuvos vykdančioms ir kontroliuojančioms institucijoms priimti ir vertinti e-važtaraščiuose pateikiamus duomenis.

Žinoma, vietoje taip pat nestovime. Šiuo metu kai kurios stambesnės prekybos, krovinių pervežimo kompanijos turi elektronines savo užsakymų, sąskaitų valdymo sistemas. Tačiau ši elektroninių dokumentų išrašymo galimybė yra apribota susitarimu tarp įmonių. Beje, net ir tuo atveju vežėjas vis tiek privalo turėti ir popierinį važtaraštį, nes kol kas nėra nacionalinių teisės aktų, leidžiančių naudoti elektroninę CMR versiją, o kontroliuojančiosios institucijos neturi prieigos prie įmonių elektroninių sistemų.

Sektoriaus sėkmė priklauso nuo skaitmenizavimo

Dėl aukščiau išvardytų priežasčių labai svarbu visoms suinteresuotoms šalims – nuo valstybinių institucijų iki verslo organizacijų – suvienyti jėgas ir padėti transporto sektoriui tapti efektyvesniam ir inovatyvesniam. Pirmųjų žingsnių jau ėmėsi Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Muitinės departamentas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Transporto saugos administracija, asociacijos „Infobalt“ ir „Linava“. Šios organizacijos pasirašė memorandumą, kuriuo susitarta analizuoti galimybes ir apibrėžti sąlygas, kurias reikėtų išpildyti siekiant pradėti tarpvalstybinio krovinių vežimo automobilių keliais eCMR pilotinį projektą tarp Baltijos ir Šiaurės Europos valstybių.

Vos vienas, tačiau plačiai pripažįstamas dokumentas suteiktų galimybių siuntėjui, gavėjui, transporto, logistikos kompanijoms duomenis apie siuntą matyti ir jais keistis realiu laiku. Skaičiuojama, kad tai – net iki 10 kartų pigiau, kadangi taupomas ir laikas, ir žmogiškieji resursai. Taip pat 2-3 savaitėmis greičiau išrašomos sąskaitos-faktūros, todėl apyvarta vyksta greičiau. Sėkminga iniciatyva taptų proveržiu visame kelių transporto sektoriuje – leistų stebėti siuntas visuose tiekimo grandinės etapuose ir suteiktų verslui daugiau galimybių valdyti visas su krovinių gabenimu susijusias rizikas.

Gerųjų tokių iniciatyvų Europoje jau atsiranda. Pavyzdžiui, Beniliukso šalyse įgyvendinimas pilotinis projektas, pagal kurį valdžios institucijos pripažįsta ir priima elektroninį važtaraštį kaip alternatyvą popieriniam. Neabejotina, kad tai gali pavykti ir skaitmeninimo srityje itin pažangiose Šiaurės-Baltijos šalyse.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Už gerus darbus
    Už gerus darbus

    Retkarčiais pakeisti vieną kitą ministrą labai sveika. Aišku, Vyriausybei nuo to nei šilta, nei šalta, kaip dirbo, taip ir dirbs. Nuo ministrų Lietuvoje visiškai niekas nepriklauso. Jei užkulisiuose bus nuspręsta, kokias vals...

    1
  • Tirpstanti galia ir Prezidentas
    Tirpstanti galia ir Prezidentas

    Valdymas prasidėjo ir jau matome naujojo LR Prezidento Gitano Nausėdos silpnybes. Jis mielai lanko mūsų užsienio partnerius: Lenkiją, Latviją, Vokietiją. Ir, aišku, tai daryti reikia. Tai jo pareiga. Tiesa, orlaivis „Spartanas“ &ndas...

    6
  • Neraštingumas, klaida ar kryptinga metodika?
    Neraštingumas, klaida ar kryptinga metodika?

    Beveik viso pasaulio naujienų agentūros transliavo nepaprastai pozityvią žinią, beveik stebuklą – prie Maskvos kilimo metu į paukščių būrį pataikęs lėktuvas tūpė avariniu būdu. Keli paukščiai buvo įsiurbti į variklius ir ...

    7
  • Kaip devalvuoti šventę
    Kaip devalvuoti šventę

    Šalies nepriklausomybės šimtmečio išvakarėse Afganistano sostinėje Kabule vestuvininkus susprogdino savižudis. Kadangi ten šeimos švenčių šventimas paprastai sutraukia šimtus giminaičių bei kitų sveči...

    3
  • „Valstiečių“ vežimas byra
    „Valstiečių“ vežimas byra

    Beveik darniai dardėjęs Ramūno Karbauskio "valstiečių" ir žaliųjų vežimas pastaruoju metu ėmė strigti. O iš spalvingos kompanijos vis garsiau girdėti ne tik Naisių ponui nemalonios replikos, bet ir įvairūs kivirčai. ...

    36
  • Ar žydelka – įžeidimas?
    Ar žydelka – įžeidimas?

    Pastarojo laiko įvykiai paviršiun iškėlė ne pačių gražiausių dalykų. Pirmiausia tai, kad, nepaisant kosmopolitiškėjančios bei lyg ir civilizuotos visuomenės, daugeliu klausimų konsensuso pasiekti vis dar nesugebame. Jei kažkas...

    98
  • Santuokiniai laisvės apribojimai
    Santuokiniai laisvės apribojimai

    Pamenu, paauglystėje, kai pačios smagiausios temos pakikenti su draugais būdavo intymios, labai juokdavomės iš nepadoraus anekdoto apie poną Petraitį. Perpasakojant trumpai, vyruką išsikviečia žmonos ginekologas, nes ana niekaip nesusila...

    12
  • Patriotizmas už pinigus
    Patriotizmas už pinigus

    Ketvirtis milijono eurų – daug tai ar mažai? Nelygu, kaip žiūrėsi. Eilinis žmogus dėl tokios sumos turi sunkiai dirbti gal dvidešimt metų. Aukštesnio lygio krepšininkui tai vieno sezono atlyginimas. Lietuvos krepšinio ...

    3
  • Nedarome nieko, bet tikimės gero rezultato
    Nedarome nieko, bet tikimės gero rezultato

    Kaip jau įprasta, vasaros pradžioje užverda viešos diskusijos apie prastėjančius abitūros egzaminų rezultatus, naikinamas studijų programas, perdėm žemai nuleidžiamą stojamųjų kartelę ir mažėjantį abiturientų, o tai reiškia ir ...

    3
  • Lietuvos švietimo vizija: perskirstysime biudžetą ir miegosime toliau?
    Lietuvos švietimo vizija: perskirstysime biudžetą ir miegosime toliau?

    Jeigu koks nors tūlas pilietis paklaustų kokio nors tūlo Lietuvos politiko apie kokios nors problemos sprendimo būdą, tai yra 99,9 proc. tikimybė, kad išgirstų du atsakymo variantus. Pirmas – reikia didinti finansavimą, antras – reik...

    4
Daugiau straipsnių