Quantcast

Neišnaudotos galimybės: ką vienas „e“ gali pakeisti transporto sektoriuje?

Lietuva pasaulyje gerai žinoma kaip logistikos valstybė su puikiai išvystyta transporto infrastruktūra ir paslaugomis, turinti ambiciją tapti krovinių tranzito vartais tarp Azijos ir Europos Sąjungos (ES).

Vis dėlto technologinių inovacijų amžiuje mūsų, kaip transporto ir logistikos centro, konkurencingumui iššūkių gali kilti dėl lėtų procesų skaitmenizavimo tempų. Tad verslo įmones vienijančios organizacijos ir valstybės institucijos vienija jėgas bei grindžia kelią reikalingiems sprendimams.

Šiandien transporto sektorius – trečias pagal dydį Lietuvos ekonomikoje po apdirbamosios gamybos ir prekybos, jis lenkia netgi statybos ir nekilnojamojo turto operacijas. Transporto paslaugų sukuriamas indėlis į šalies ekonomiką jau kelerius metus išlieka stabilus ir siekia daugiau kaip 11 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Galima palyginti: ES statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, visų Bendrijos šalių transporto sektoriaus (be ryšių paslaugų) indėlis į bendrą BVP sudaro apie 5 proc., o kitų Baltijos šalių – Latvijos ir Estijos – apie 8 proc.

Tokį aukštą Lietuvos rezultatą ES mastu lemia tai, kad esame tranzitinė valstybė, jungianti Azijos ir ES šalis bei Šiaurės ir Pietų Europą. Tam, kad šį rezultatą ir jo kuriamą pridėtinę vertę būtų galima didinti, svarbu investuoti į logistikos ir transporto skaitmenizavimo procesus, diegti inovacijas.

Erdvė inovacijoms – kelių transporte

Skaitmenizacija ir technologijos efektyvesnę vertės grandinę kuria visuose ūkio sektoriuose, logistika ir transportas – ne išimtis. Pavyzdžiui, šiame sektoriuje perėjimas nuo popierinių dokumentų prie elektroninių sudarytų galimybių pigesniems, greitesniems ir netgi skaidresniems procesams tarptautiniu mastu.

Remiantis Europos Komisijos skaičiavimais, per pastaruosius 20 metų krovinių pervežimas keliais Europoje išaugo 25 proc. Planuojama, kad 2015-2050 m. augimas sieks dar 51 proc. Vis dėlto net ir taip sparčiai didėjančios sektoriaus apimtys kol kas neskatina inovacijų – dauguma dokumentų vis dar išlieka popierinėje formoje. Skaičiuojama, kad 99 proc. tarpvalstybinių transporto operacijų ES atliekama naudojant popierinius dokumentus, o juk informacinių technologijų laikais jau tampa įprasta sakyti, kad duomenys ir informacija popieriuje neturi jokios vertės.

Taigi, nepaisant akivaizdžių privalumų ir naudos, transporto srities ir joje naudojamų dokumentų skaitmenizacija vis dar stringa. Tiesa, tai nulemia gana objektyvios priežastys. Pavyzdžiui, Lietuvoje veikia daug smulkiųjų ir vidutinių įmonių, kurios, skirtingai nei didieji kelių, geležinkelių ir jūrų uostų operatoriai, investicijas į procesų skaitmenizavimą vertina atsargiai – lėšų naujausioms technologijoms reikėtų nemažai, o vieningos ir sklandžiai veikiančios sistemos, kuri leistų keistis elektroniniais dokumentais, kol kas trūksta.

Elektroninis važtaraštis įteisintas, bet neveiksnus

Kone daugiausiai naudos galintis sukurti pokytis – tarptautinio krovinių vežimo automobilių keliais važtaraščio (Convention relative au contrat de transport international de Marchandises par route, CMR) skaitmenizavimas ir jo tapimas eCMR. Šie važtaraščiai yra vienas svarbiausių dokumentų tarptautiniuose krovinių vežimuose automobiliais.

Tiesa, jau daugiau nei 10 metų galioja Jungtinių Tautų priimtas protokolas dėl eCMR, numatantis, kad valdžios institucijos turi priimti elektroninę informaciją ar dokumentus, tačiau procesas – itin fragmentuotas. Pavyzdžiui, Lietuvoje protokolas dėl eCRM pasirašytas dar 2008 metais, bet iki šiol nėra priimta jokių įgyvendinamųjų teisės aktų, kurie sudarytų reikiamas technines bei teisines prielaidas, Lietuvos vykdančioms ir kontroliuojančioms institucijoms priimti ir vertinti e-važtaraščiuose pateikiamus duomenis.

Žinoma, vietoje taip pat nestovime. Šiuo metu kai kurios stambesnės prekybos, krovinių pervežimo kompanijos turi elektronines savo užsakymų, sąskaitų valdymo sistemas. Tačiau ši elektroninių dokumentų išrašymo galimybė yra apribota susitarimu tarp įmonių. Beje, net ir tuo atveju vežėjas vis tiek privalo turėti ir popierinį važtaraštį, nes kol kas nėra nacionalinių teisės aktų, leidžiančių naudoti elektroninę CMR versiją, o kontroliuojančiosios institucijos neturi prieigos prie įmonių elektroninių sistemų.

Sektoriaus sėkmė priklauso nuo skaitmenizavimo

Dėl aukščiau išvardytų priežasčių labai svarbu visoms suinteresuotoms šalims – nuo valstybinių institucijų iki verslo organizacijų – suvienyti jėgas ir padėti transporto sektoriui tapti efektyvesniam ir inovatyvesniam. Pirmųjų žingsnių jau ėmėsi Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Muitinės departamentas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Transporto saugos administracija, asociacijos „Infobalt“ ir „Linava“. Šios organizacijos pasirašė memorandumą, kuriuo susitarta analizuoti galimybes ir apibrėžti sąlygas, kurias reikėtų išpildyti siekiant pradėti tarpvalstybinio krovinių vežimo automobilių keliais eCMR pilotinį projektą tarp Baltijos ir Šiaurės Europos valstybių.

Vos vienas, tačiau plačiai pripažįstamas dokumentas suteiktų galimybių siuntėjui, gavėjui, transporto, logistikos kompanijoms duomenis apie siuntą matyti ir jais keistis realiu laiku. Skaičiuojama, kad tai – net iki 10 kartų pigiau, kadangi taupomas ir laikas, ir žmogiškieji resursai. Taip pat 2-3 savaitėmis greičiau išrašomos sąskaitos-faktūros, todėl apyvarta vyksta greičiau. Sėkminga iniciatyva taptų proveržiu visame kelių transporto sektoriuje – leistų stebėti siuntas visuose tiekimo grandinės etapuose ir suteiktų verslui daugiau galimybių valdyti visas su krovinių gabenimu susijusias rizikas.

Gerųjų tokių iniciatyvų Europoje jau atsiranda. Pavyzdžiui, Beniliukso šalyse įgyvendinimas pilotinis projektas, pagal kurį valdžios institucijos pripažįsta ir priima elektroninį važtaraštį kaip alternatyvą popieriniam. Neabejotina, kad tai gali pavykti ir skaitmeninimo srityje itin pažangiose Šiaurės-Baltijos šalyse.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Šiuolaikinis folkloras
    Šiuolaikinis folkloras

    Gyvenimas kėsinasi perrašyti folklorą. Patarlę „Davė Dievas dantis, duos ir duonos“ jau reikėtų pakeisti: „Atėmė Dievas dantis, atims ir duoną“. Jokių metaforų įžvelgti nereikia – pakaks suvokti tiesmukai. Nete...

    1
  • Mobingo skvernai
    Mobingo skvernai

    Faktas. Pravieniškių kalėjimo pareigūnai kurstė sunkius nusikaltimus padariusius nuteistuosius pabėgti. Tačiau tie neskubėjo: spyriojosi, branginosi. O ko tikėtis iš piktadarių? Prižiūrėtojai buvo atkaklūs: siūlė pinigų, be to, pa...

    1
  • L. Savickas: neleisime teisiniuose procesuose užvilkinti sumokėtų baudų grąžinimo žmonėms
    L. Savickas: neleisime teisiniuose procesuose užvilkinti sumokėtų baudų grąžinimo žmonėms

    Baudas iš gyventojų rinko drąsiai, o dabar net paaiškėjus, kad tai darė neteisėtai, pinigų grąžinti neplanuoja. ...

    1
  • Metamorfozės. Koba
    Metamorfozės. Koba

    Josifo Visarionovičiaus Džiugašvilio (1878–1953) vaikystės ir paauglystės laikais dabartinės Gruzijos (Sakartvelo) valstybės žemės buvo gili Romanovų imperijos provincija, kurioje ko nors pasiekti norintis žmogus būdavo verčiamas atsis...

    7
  • Š. Vaitkus sveikina Kretingos merą: nereikia pykti ant Palangos
    Š. Vaitkus sveikina Kretingos merą: nereikia pykti ant Palangos

    Gerbiamas Kretingos rajono savivaldybės mere Antanai Kalniau, sveikinu ir kviečiu arbatos puodeliui. ...

    23
  • „Antroji Lietuva“ nenusileis „Pirmajai Lietuvai“
    „Antroji Lietuva“ nenusileis „Pirmajai Lietuvai“

    Lietuva atšventė 34-uosius atkurtos Nepriklausomybės, Laisvės metus. Per kelis dešimtmečius ėjome nelengvu Lietuvos keliu. Buvo sunku, nors ir dabar ne visiems yra lengva socialiai gyventi, įsitvirtinti mūsų gražioje tėvynėje. ...

    2
  • Linkėjimai iš Kremliaus
    Linkėjimai iš Kremliaus

    Senų gerų įpročių atsikratyti sunku, o neretai ir iš viso neįmanoma. Tai liudija pastarasis brutalus išpuolis Vilniuje prieš didžiausio Kremliaus priešo A. Navalno (kuris toks liko net miręs) bendražygį L. Volkovą. Užpuo...

    2
  • Šventos dviprasmybės
    Šventos dviprasmybės

    Popiežiaus Pranciškaus valdoma katalikų bažnyčia išjudino Kubos ir JAV santykius. Ne be pirmojo popiežiaus iš Lotynų Amerikos pastangų prie derybų stalo sėdo ketvirtį milijono gyvybių nusinešusio konflikto Kolumbijoje pus...

    5
  • Būtis – lyg telefono kopija
    Būtis – lyg telefono kopija

    Praėjusią savaitę įvyko tragedija, lėmusi atominį sąmyšį šalyje: dingo socialiniai tinklai „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“. Kuriam laikui. ...

    8
  • Išaugti vardai
    Išaugti vardai

    Pasikeisti vardą kai kur pasaulyje – nesunku, tai jokia keistenybė. Amazonijos čiabuviai tiki, kad vardas auga kartu su žmogumi, todėl jį reikia keisti kas septynerius metus. Izraelyje vardą galima pasikeisti įvykus svarbiam pokyčiui gyvenime, t...

    4
Daugiau straipsnių