Neišnaudotos galimybės: ką vienas „e“ gali pakeisti transporto sektoriuje?

Lietuva pasaulyje gerai žinoma kaip logistikos valstybė su puikiai išvystyta transporto infrastruktūra ir paslaugomis, turinti ambiciją tapti krovinių tranzito vartais tarp Azijos ir Europos Sąjungos (ES).

Vis dėlto technologinių inovacijų amžiuje mūsų, kaip transporto ir logistikos centro, konkurencingumui iššūkių gali kilti dėl lėtų procesų skaitmenizavimo tempų. Tad verslo įmones vienijančios organizacijos ir valstybės institucijos vienija jėgas bei grindžia kelią reikalingiems sprendimams.

Šiandien transporto sektorius – trečias pagal dydį Lietuvos ekonomikoje po apdirbamosios gamybos ir prekybos, jis lenkia netgi statybos ir nekilnojamojo turto operacijas. Transporto paslaugų sukuriamas indėlis į šalies ekonomiką jau kelerius metus išlieka stabilus ir siekia daugiau kaip 11 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Galima palyginti: ES statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, visų Bendrijos šalių transporto sektoriaus (be ryšių paslaugų) indėlis į bendrą BVP sudaro apie 5 proc., o kitų Baltijos šalių – Latvijos ir Estijos – apie 8 proc.

Tokį aukštą Lietuvos rezultatą ES mastu lemia tai, kad esame tranzitinė valstybė, jungianti Azijos ir ES šalis bei Šiaurės ir Pietų Europą. Tam, kad šį rezultatą ir jo kuriamą pridėtinę vertę būtų galima didinti, svarbu investuoti į logistikos ir transporto skaitmenizavimo procesus, diegti inovacijas.

Erdvė inovacijoms – kelių transporte

Skaitmenizacija ir technologijos efektyvesnę vertės grandinę kuria visuose ūkio sektoriuose, logistika ir transportas – ne išimtis. Pavyzdžiui, šiame sektoriuje perėjimas nuo popierinių dokumentų prie elektroninių sudarytų galimybių pigesniems, greitesniems ir netgi skaidresniems procesams tarptautiniu mastu.

Remiantis Europos Komisijos skaičiavimais, per pastaruosius 20 metų krovinių pervežimas keliais Europoje išaugo 25 proc. Planuojama, kad 2015-2050 m. augimas sieks dar 51 proc. Vis dėlto net ir taip sparčiai didėjančios sektoriaus apimtys kol kas neskatina inovacijų – dauguma dokumentų vis dar išlieka popierinėje formoje. Skaičiuojama, kad 99 proc. tarpvalstybinių transporto operacijų ES atliekama naudojant popierinius dokumentus, o juk informacinių technologijų laikais jau tampa įprasta sakyti, kad duomenys ir informacija popieriuje neturi jokios vertės.

Taigi, nepaisant akivaizdžių privalumų ir naudos, transporto srities ir joje naudojamų dokumentų skaitmenizacija vis dar stringa. Tiesa, tai nulemia gana objektyvios priežastys. Pavyzdžiui, Lietuvoje veikia daug smulkiųjų ir vidutinių įmonių, kurios, skirtingai nei didieji kelių, geležinkelių ir jūrų uostų operatoriai, investicijas į procesų skaitmenizavimą vertina atsargiai – lėšų naujausioms technologijoms reikėtų nemažai, o vieningos ir sklandžiai veikiančios sistemos, kuri leistų keistis elektroniniais dokumentais, kol kas trūksta.

Elektroninis važtaraštis įteisintas, bet neveiksnus

Kone daugiausiai naudos galintis sukurti pokytis – tarptautinio krovinių vežimo automobilių keliais važtaraščio (Convention relative au contrat de transport international de Marchandises par route, CMR) skaitmenizavimas ir jo tapimas eCMR. Šie važtaraščiai yra vienas svarbiausių dokumentų tarptautiniuose krovinių vežimuose automobiliais.

Tiesa, jau daugiau nei 10 metų galioja Jungtinių Tautų priimtas protokolas dėl eCMR, numatantis, kad valdžios institucijos turi priimti elektroninę informaciją ar dokumentus, tačiau procesas – itin fragmentuotas. Pavyzdžiui, Lietuvoje protokolas dėl eCRM pasirašytas dar 2008 metais, bet iki šiol nėra priimta jokių įgyvendinamųjų teisės aktų, kurie sudarytų reikiamas technines bei teisines prielaidas, Lietuvos vykdančioms ir kontroliuojančioms institucijoms priimti ir vertinti e-važtaraščiuose pateikiamus duomenis.

Žinoma, vietoje taip pat nestovime. Šiuo metu kai kurios stambesnės prekybos, krovinių pervežimo kompanijos turi elektronines savo užsakymų, sąskaitų valdymo sistemas. Tačiau ši elektroninių dokumentų išrašymo galimybė yra apribota susitarimu tarp įmonių. Beje, net ir tuo atveju vežėjas vis tiek privalo turėti ir popierinį važtaraštį, nes kol kas nėra nacionalinių teisės aktų, leidžiančių naudoti elektroninę CMR versiją, o kontroliuojančiosios institucijos neturi prieigos prie įmonių elektroninių sistemų.

Sektoriaus sėkmė priklauso nuo skaitmenizavimo

Dėl aukščiau išvardytų priežasčių labai svarbu visoms suinteresuotoms šalims – nuo valstybinių institucijų iki verslo organizacijų – suvienyti jėgas ir padėti transporto sektoriui tapti efektyvesniam ir inovatyvesniam. Pirmųjų žingsnių jau ėmėsi Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Muitinės departamentas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Transporto saugos administracija, asociacijos „Infobalt“ ir „Linava“. Šios organizacijos pasirašė memorandumą, kuriuo susitarta analizuoti galimybes ir apibrėžti sąlygas, kurias reikėtų išpildyti siekiant pradėti tarpvalstybinio krovinių vežimo automobilių keliais eCMR pilotinį projektą tarp Baltijos ir Šiaurės Europos valstybių.

Vos vienas, tačiau plačiai pripažįstamas dokumentas suteiktų galimybių siuntėjui, gavėjui, transporto, logistikos kompanijoms duomenis apie siuntą matyti ir jais keistis realiu laiku. Skaičiuojama, kad tai – net iki 10 kartų pigiau, kadangi taupomas ir laikas, ir žmogiškieji resursai. Taip pat 2-3 savaitėmis greičiau išrašomos sąskaitos-faktūros, todėl apyvarta vyksta greičiau. Sėkminga iniciatyva taptų proveržiu visame kelių transporto sektoriuje – leistų stebėti siuntas visuose tiekimo grandinės etapuose ir suteiktų verslui daugiau galimybių valdyti visas su krovinių gabenimu susijusias rizikas.

Gerųjų tokių iniciatyvų Europoje jau atsiranda. Pavyzdžiui, Beniliukso šalyse įgyvendinimas pilotinis projektas, pagal kurį valdžios institucijos pripažįsta ir priima elektroninį važtaraštį kaip alternatyvą popieriniam. Neabejotina, kad tai gali pavykti ir skaitmeninimo srityje itin pažangiose Šiaurės-Baltijos šalyse.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?
    Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad parengė kolektyvinę sutartį su švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo darbuotojų profsąjungomis. Sutartyje įsipareigota pasiekti, kad 2025-aisiais vidutinis mokytojo darbo užmokes...

  • Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?
    Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?

    Neseniai teko lankytis Londone, senovinių ginklų parodoje Olimpijos parodų centre. Taip pat pasinaudojau proga jau ne pirmą kartą aplankyti Britų muziejų ir Valeso kolekciją. ...

    2
  • Kai sąžinė ima kriuksėti
    Kai sąžinė ima kriuksėti

    Žinome iš sovietmečio: kuo įnirtingiau liaudis priešinasi jai peršamoms nesąmonėms, tuo labiau niršta nomenklatūros atmatos. ...

    9
  • „Meylė“ kalbai
    „Meylė“ kalbai

    Lietuvių kalbos puoselėtojų padangėje – gūdžios sutemos. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino vardo Leylą teisėtumą. Teisinės ietys susikryžiavo ne dėl jo reikšmės ( žodis – arabų kilmės, reiškia "naktis&...

    20
  • Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje
    Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje

    Mes žinome. Kinijos komunistų partijos elgesys su šalies kaliniais – neišvengiamas faktas. Mums nebekyla klausimų, kas ten dedasi – mes apie tai žinome. Žinome apie milijoną žmonių, laikomų perauklėjimo stovyklose. Apie naik...

    5
  • Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas
    Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas

    Prancūzų rašytojas Marcelis Proustas prieš daugiau nei šimtmetį savo garsiajame romanų cikle "Prarastojo laiko beieškant" aprašė fenomeną, rodantį, kad žmogus kaip būtybė yra linkęs daugelį dalykų pamir...

  • Žioplumas išgelbėjo pasaulį
    Žioplumas išgelbėjo pasaulį

    Kadaise gyveno Leonidas Iljičius (1906–1982). Šis SSRS monarchas garsėjo vešliais antakiais ir tuo, kad mėgo viešai bučiuotis su kitais vyrais. ...

    32
  • Mes priglausime
    Mes priglausime

    Pasaulinis suokalbis tęsiasi. Rusijos sportininkai dar nespėjo dorai grįžti į tarptautinę areną, o jiems jau gresia naujos drastiškos bausmės. Panašu, kad 2020 m. Tokijo olimpinės vasaros žaidynės ir 2022-ųjų Pekino žiemos olimpiado...

  • Šimtas pirma pasaulio pabaiga?
    Šimtas pirma pasaulio pabaiga?

    Man 26-eri ir jau sunkiai galiu suskaičiuoti, kiek per mano trumpą egzistavimą buvo gąsdinta pasaulio pabaigomis. Nerimą kėlė ir besibaigiantis Majų kalendorius, ir Vangos pranašystės, o kur dar reguliariai link Žemės skriejantys asteroidai? ...

    18
  • Lietuvos eksportas mažėja: ar jau skambinti pavojaus varpais?
    Lietuvos eksportas mažėja: ar jau skambinti pavojaus varpais?

    Pirmieji recesijos ženklai ėmė gaubti Vokietijos ekonomiką, prekybos karų paliaubų horizonte taip pat nesimato, o Jungtinė karalystė vis dar neranda jokios išeities iš užburto „Brexit“ rato. Neapibrėžtumas, kuris yra vienas...

    1
Daugiau straipsnių