Neišnaudotos galimybės: ką vienas „e“ gali pakeisti transporto sektoriuje?

Lietuva pasaulyje gerai žinoma kaip logistikos valstybė su puikiai išvystyta transporto infrastruktūra ir paslaugomis, turinti ambiciją tapti krovinių tranzito vartais tarp Azijos ir Europos Sąjungos (ES).

Vis dėlto technologinių inovacijų amžiuje mūsų, kaip transporto ir logistikos centro, konkurencingumui iššūkių gali kilti dėl lėtų procesų skaitmenizavimo tempų. Tad verslo įmones vienijančios organizacijos ir valstybės institucijos vienija jėgas bei grindžia kelią reikalingiems sprendimams.

Šiandien transporto sektorius – trečias pagal dydį Lietuvos ekonomikoje po apdirbamosios gamybos ir prekybos, jis lenkia netgi statybos ir nekilnojamojo turto operacijas. Transporto paslaugų sukuriamas indėlis į šalies ekonomiką jau kelerius metus išlieka stabilus ir siekia daugiau kaip 11 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Galima palyginti: ES statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, visų Bendrijos šalių transporto sektoriaus (be ryšių paslaugų) indėlis į bendrą BVP sudaro apie 5 proc., o kitų Baltijos šalių – Latvijos ir Estijos – apie 8 proc.

Tokį aukštą Lietuvos rezultatą ES mastu lemia tai, kad esame tranzitinė valstybė, jungianti Azijos ir ES šalis bei Šiaurės ir Pietų Europą. Tam, kad šį rezultatą ir jo kuriamą pridėtinę vertę būtų galima didinti, svarbu investuoti į logistikos ir transporto skaitmenizavimo procesus, diegti inovacijas.

Erdvė inovacijoms – kelių transporte

Skaitmenizacija ir technologijos efektyvesnę vertės grandinę kuria visuose ūkio sektoriuose, logistika ir transportas – ne išimtis. Pavyzdžiui, šiame sektoriuje perėjimas nuo popierinių dokumentų prie elektroninių sudarytų galimybių pigesniems, greitesniems ir netgi skaidresniems procesams tarptautiniu mastu.

Remiantis Europos Komisijos skaičiavimais, per pastaruosius 20 metų krovinių pervežimas keliais Europoje išaugo 25 proc. Planuojama, kad 2015-2050 m. augimas sieks dar 51 proc. Vis dėlto net ir taip sparčiai didėjančios sektoriaus apimtys kol kas neskatina inovacijų – dauguma dokumentų vis dar išlieka popierinėje formoje. Skaičiuojama, kad 99 proc. tarpvalstybinių transporto operacijų ES atliekama naudojant popierinius dokumentus, o juk informacinių technologijų laikais jau tampa įprasta sakyti, kad duomenys ir informacija popieriuje neturi jokios vertės.

Taigi, nepaisant akivaizdžių privalumų ir naudos, transporto srities ir joje naudojamų dokumentų skaitmenizacija vis dar stringa. Tiesa, tai nulemia gana objektyvios priežastys. Pavyzdžiui, Lietuvoje veikia daug smulkiųjų ir vidutinių įmonių, kurios, skirtingai nei didieji kelių, geležinkelių ir jūrų uostų operatoriai, investicijas į procesų skaitmenizavimą vertina atsargiai – lėšų naujausioms technologijoms reikėtų nemažai, o vieningos ir sklandžiai veikiančios sistemos, kuri leistų keistis elektroniniais dokumentais, kol kas trūksta.

Elektroninis važtaraštis įteisintas, bet neveiksnus

Kone daugiausiai naudos galintis sukurti pokytis – tarptautinio krovinių vežimo automobilių keliais važtaraščio (Convention relative au contrat de transport international de Marchandises par route, CMR) skaitmenizavimas ir jo tapimas eCMR. Šie važtaraščiai yra vienas svarbiausių dokumentų tarptautiniuose krovinių vežimuose automobiliais.

Tiesa, jau daugiau nei 10 metų galioja Jungtinių Tautų priimtas protokolas dėl eCMR, numatantis, kad valdžios institucijos turi priimti elektroninę informaciją ar dokumentus, tačiau procesas – itin fragmentuotas. Pavyzdžiui, Lietuvoje protokolas dėl eCRM pasirašytas dar 2008 metais, bet iki šiol nėra priimta jokių įgyvendinamųjų teisės aktų, kurie sudarytų reikiamas technines bei teisines prielaidas, Lietuvos vykdančioms ir kontroliuojančioms institucijoms priimti ir vertinti e-važtaraščiuose pateikiamus duomenis.

Žinoma, vietoje taip pat nestovime. Šiuo metu kai kurios stambesnės prekybos, krovinių pervežimo kompanijos turi elektronines savo užsakymų, sąskaitų valdymo sistemas. Tačiau ši elektroninių dokumentų išrašymo galimybė yra apribota susitarimu tarp įmonių. Beje, net ir tuo atveju vežėjas vis tiek privalo turėti ir popierinį važtaraštį, nes kol kas nėra nacionalinių teisės aktų, leidžiančių naudoti elektroninę CMR versiją, o kontroliuojančiosios institucijos neturi prieigos prie įmonių elektroninių sistemų.

Sektoriaus sėkmė priklauso nuo skaitmenizavimo

Dėl aukščiau išvardytų priežasčių labai svarbu visoms suinteresuotoms šalims – nuo valstybinių institucijų iki verslo organizacijų – suvienyti jėgas ir padėti transporto sektoriui tapti efektyvesniam ir inovatyvesniam. Pirmųjų žingsnių jau ėmėsi Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Muitinės departamentas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Transporto saugos administracija, asociacijos „Infobalt“ ir „Linava“. Šios organizacijos pasirašė memorandumą, kuriuo susitarta analizuoti galimybes ir apibrėžti sąlygas, kurias reikėtų išpildyti siekiant pradėti tarpvalstybinio krovinių vežimo automobilių keliais eCMR pilotinį projektą tarp Baltijos ir Šiaurės Europos valstybių.

Vos vienas, tačiau plačiai pripažįstamas dokumentas suteiktų galimybių siuntėjui, gavėjui, transporto, logistikos kompanijoms duomenis apie siuntą matyti ir jais keistis realiu laiku. Skaičiuojama, kad tai – net iki 10 kartų pigiau, kadangi taupomas ir laikas, ir žmogiškieji resursai. Taip pat 2-3 savaitėmis greičiau išrašomos sąskaitos-faktūros, todėl apyvarta vyksta greičiau. Sėkminga iniciatyva taptų proveržiu visame kelių transporto sektoriuje – leistų stebėti siuntas visuose tiekimo grandinės etapuose ir suteiktų verslui daugiau galimybių valdyti visas su krovinių gabenimu susijusias rizikas.

Gerųjų tokių iniciatyvų Europoje jau atsiranda. Pavyzdžiui, Beniliukso šalyse įgyvendinimas pilotinis projektas, pagal kurį valdžios institucijos pripažįsta ir priima elektroninį važtaraštį kaip alternatyvą popieriniam. Neabejotina, kad tai gali pavykti ir skaitmeninimo srityje itin pažangiose Šiaurės-Baltijos šalyse.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kiek išgersite kavos, ponai?
    Kiek išgersite kavos, ponai?

    Praėjusią savaitę Prezidento G.Nausėdos švystelėta pastaba, jog Lietuvoje tiek daug ministrų, kad net sunku prisiminti jų skaičių, išties yra ne tik rinkėjams patraukli frazė. Pas mus per daug ne tik ministrų, bet ir viceministrų, mi...

    7
  • Europinė buhalterija
    Europinė buhalterija

    Gimę šliaužioti, skraidyti negali. Tuo įsitikino Lietuvos futbolo klubai, išplaukę į tarptautinius vandenis. Marijampolės "Sūduva" šią savaitę baigė pasirodymą UEFA Čempionų lygos atrankoje, Vilniaus "Riterius&q...

    1
  • Raukšlėta kasdienybė
    Raukšlėta kasdienybė

    Norite pamatyti, kaip atrodys Selas senolis? Paprasta! Tautiečiai smaginasi išmėgindami veidų sendinimo programėlę "FaceApp". Žili plaukai, sukritę veido bruožai, susiraukšlėjusi oda – tokios laiko žymės leidžia įsiva...

    7
  • „Černobylio“ tiesa
    „Černobylio“ tiesa

    Televizijos HBO serialas "Černobylis" – drama, rekonstruojanti atominės elektrinės avarijos įvykius 1986 m. Černobylio mieste, Ukrainoje, sulaukė kritikų pripažinimo ir didelio žiūrovų susidomėjimo. Šiandien vietos, kuriose f...

    2
  • Viskas dėl pinigų
    Viskas dėl pinigų

    Legendos byloja apie kadaise prie rytinės Irako sienos buvusią persų (indoeuropiečių-arijų) valstybę Iraną. Kai kas sako, kad šį stambiausią musulmonų šiitų bastioną ten galima rasti ir šiandien. Daugelį metų, padedamas slap...

    4
  • Emociniai teroristai
    Emociniai teroristai

    Nieko keisto, kad išgirdę frazę "nedraugiškas elgesys", nejučia imame galvoti apie pavojus iš išorės: tamsiose tarpuvartėse laukiančius plėšikus, į mūsų darbo vietą nusitaikiusį aštriadantį intri...

    8
  • Druskininkų juodinimo istorijos primena košmarą
    Druskininkų juodinimo istorijos primena košmarą

    Sužinojęs apie Aukščiausiojo teismo sprendimą nugriauti pastatą prie Vijūnėlės tvenkinio, labiausiai pergyvenu, kad dėl to, kas vyko šešerius metus, nukentėjo nekaltas žmogus, šio pastato savininkas. Aš jį paskati...

    14
  • Kaip išlyginti pajamų nelygybę?
    Kaip išlyginti pajamų nelygybę?

    Pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių ES, tačiau neretai apipinta mitais. Parinkti adekvačias priemones perteklinės pajamų nelygybės mažinimui galima tik tinkamai identifikavus jos priežastis. Priešingu atveju galime atsidurti gerais...

    6
  • Prezidento portretas
    Prezidento portretas

    Vokietijos kanclerė A.Merkel antrą kartą per kelias dienas su svečiu iš užsienio valstybės himnų klausėsi sėdėdama, nes kitaip sveikata nebeleidžia. Pasirodo, galima koreguoti net diplomatinį protokolą ir pasaulis nesugriūva. ...

    7
  • Dėl posto parduotų ir mamą?
    Dėl posto parduotų ir mamą?

    Prezidentas inauguruotas, pokylis baigėsi, tad politikų karas gali tęstis. Kai kam dėl išlikimo, pamirštant elementarias vertybes, – svarbiausia išsaugoti postą. Jo įsikabinęs laikosi ne tik Seimo pirmininkas iš Kauno r...

    2
Daugiau straipsnių