Nedarome nieko, bet tikimės gero rezultato

Kaip jau įprasta, vasaros pradžioje užverda viešos diskusijos apie prastėjančius abitūros egzaminų rezultatus, naikinamas studijų programas, perdėm žemai nuleidžiamą stojamųjų kartelę ir mažėjantį abiturientų, o tai reiškia ir stojančiųjų, skaičių. Situacija kartojasi jau daugelį metų. Ir čia norom nenorom prisimeni Alberto Einsteino posakį "Vienas pamišimo požymių tas, kad daromi tie patys dalykai, bet tikimasi kitokio rezultato". Esant mūsų situacijai, jo posakį galėtume perfrazuoti, kad nedarome nieko, bet tikimės gero rezultato.

Visus praėjusius metus skyrėme mokytojo profesijos prestižo klausimams, kurį vainikavo mokytojų užsibarikadavimas Švietimo ir mokslo ministerijoje. Neaišku, kokią formą įgaus aukštųjų mokyklų reforma. Tačiau didžiausia bėda, kad mokslo turinio ir kokybės klausimai taip ir netapo net pirminės diskusijos objektu. Daug kalbėjome apie tai, kas ruoš mokytojus ir kiek tam reikia lėšų, bet klausimo, kokį mokytoją ir kokiai ateities mokyklai mes jį turėtume rengti, niekas net nepradėjo nagrinėti. Mes struktūriškai pertvarkėme mokytojų rengimą, bet taip ir nesutarėme, kokį mokytoją mes norime turėti.

Kodėl vėl grįžtu prie turinio klausimo? Todėl, kad visos diskusijos viešumoje rodo, kad mes eilinį kartą vysimės nuvažiuojantį traukinį, kuriuo vykstantys jau ne pirmus metus kalba ne apie profesijas ir specialybes, o apie ateities kompetencijas ir įgūdžius. Paskelbus priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, vėl užvirė diskusija apie studijų vietų planavimą: ar reikia daugiau inžinerinio profilio, tiksliųjų mokslų ir IT specialistų ar socialinių ir humanitarinių studijų. Žurnalistai verslui taip pat klausimus formuluoja labai siaurai – tai kiek ir kokių specialybių žmonių verslui reikia?

MOSTA neseniai paskelbė analitinę apžvalgą "Žmogiškasis kapitalas Lietuvoje. Kryptis – ateities darbo rinka", kurioje kalbama apie konkrečias profesijas, aukštas ir žemas kvalifikacijas... Bet juk pasaulis jau ne vieni metai kalba ne apie specialybes ir profesijas, o apie kompetencijas ir kuo platesnį išsilavinimą. Bendrosios kompetencijos, kurios taip pat kinta kas keleri metai dėl technologinių permainų, yra kertinis diskusijų objektas. Viso pasaulio politikai, mokslininkai ir pramonės lyderiai jau seniai diskutuoja apie technologijų įtaką ne tik ekonomikai, bet ir visai visuomenei, bei kokius sprendimus reikia priimti, kaip veikti, kad žmonėms būtų suteikta galimybė įgyti reikiamas kompetencijas, o svarbiausia – jas nuolat atnaujinti.

Mes dar niekaip negebame išeiti iš to užburto rato, kur tikslieji mokslai kovoja su socialiniais, inžineriniai – su humanitariniais. O juk visos tendencijos akivaizdžiai rodo, kad turime galvoti, kaip praplėsti bendrąsias studentų kompetencijas. Kodėl mes galvojame, kad humanitarinius ar socialinius mokslus studijuojantis žmogus, gavęs IT ar dirbtinio intelekto žinių, negalės viso bendro žinių bagažo pritaikyti daug plačiau nei baigęs tik humanitarinius ar socialinius mokslus? Juk visas pasaulis jau juda šia linkme.

Pasižiūrėkime į šiandieninius pasaulinio lygio performansus – sutinkate, kad ir menininkas nebeišsiverčia be programavimo žinių, ir programuotojas jau nieko nenuveikia be kūrybinio suvokimo, nes techninis supratimas vystosi per vaizduotės prizmę.

Ir menininkas nebeišsiverčia be programavimo žinių, ir programuotojas jau nieko nenuveikia be kūrybinio suvokimo, nes techninis supratimas vystosi per vaizduotės prizmę.

Pažengusios ekonomikos jau seniai kalba apie mokymosi visą gyvenimą svarbą, apie tai, kaip svarbu yra vaikus išmokyti MOKYTIS, kad jau baigę mokyklą jie turėtų platesnį požiūrį į kintančią aplinką, antreprenerystės, kūrybiškumo, dirbtinio intelekto, gebėjimo generuoti ir pristatyti savo idėjas pagrindus, nes tik tai jiems padės sukaupti daug didesnį ir universalesnį kompetencijų bei žinių bagažą aukštosiose mokyklose, o ateityje atnaujinti savo žinias ir greičiau prisitaikyti prie vis sparčiau besikeičiančios aplinkos.

Didžiausios pasaulinės korporacijos vis daugiau dėmesio skiria savo darbuotojų vadinamiesiems minkštiesiems įgūdžiams lavinti. Tokiems sunkiai apčiuopiamiems dalykams, apie kuriuos pas mus dar mažai kalbama, – empatiją, gebėjimą greitai prisitaikyti kintančioje aplinkoje ir gebėjimą perteikti bei įgyvendinti savo idėjas. Šiems įgūdžiams jau suteiktas naujas vardas – galios įgūdžiai, nes be žmonių technologinės žinios vis labiau nuvertėja.

McKinsey pranešime apie ateities darbo jėgą aiškiai pabrėžiama, kad automatizavimas suteiks dirbantiems žmonėms vis daugiau galimybių naudotis įgimtais įgūdžiais, kuriuos mašinoms atkartoti yra sunkiausia. Kalbama apie žmogaus socialinius ir emocinius gebėjimus, minkštuosius įgūdžius ir kūrybiškumą.

Visuomenė ir ekonomikos išgyveno jau keturias pramonės revoliucijas, kurios pakeitė mūsų suvokimą apie visuomenines santvarkas, ekonomikos kryptis ir t.t. Dabartiniai technologiniai lūžiai dėl savo apimties ir pokyčių greičio, matyt, daug kam atrodo grėsmingiausi, tačiau mes turime juose įžvelgti ne grėsmę žmogui ir jo darbo vietai, bet naujas atsiveriančias galimybes. Kiekvieno žmogaus tos galimybės bus tiek didelės, kiek pats žmogus gebės, naudodamasis technologijų teikiamomis galimybėmis, tapti kūrėju. O toks žmogus gebės tapti, jeigu jam bus suteikta galimybė įgyti reikalingas kompetencijas ir jas nuolat atnaujinti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Lietuvoje sukūrėme žemo lygio kapitalistinę visuomenę, nieko bendro su Skandinavija. Lietuvoje pastoviai samdomų darbuotojų darbo sąlygos prastesnės, negu Rusijoje. Ir išvyti iš darbo Lietuvoje lengviau, negu Rusijoje [1]. Neveltui gražiausia tulpė oligarcho Mockaus puokštėje, Grybauskaitė, tiesiog klykė apie neva tai teroristinę Rusijos visuomenės prigimtį. Reikia kaip nors apjuodinti kaimynus, kurie gyvena geriau, negu mes ir džiaugiasi daug mažesnėmis kainomis (ar ne, brangių netikusių koldūnų pardavėjau, apsiėdėli, Užkalni?) "Žemo lygio lietuviškoje kapitalistinėje visuomenėje atlyginimai mažėja kainų atžvilgiu, nes verslai konkuruoja dėl prekių kainos, o ne kokybės, todėl neinvestuoja į darbuotojus; vadinamieji nekvalifikuoti darbuotojai paprastai skatinami bausmėmis, o ne paaukštinimais; viešpatauja nelygybė ir plinta skurdas. Tai yra turto įgijimo be darbo, augimo bet kokia kaina kultūra. (Apie mokslą-studijas-ekonomiką)

uzgiedojo didysis ,,,pramonininkas,,, prichvatizacijos

uzgiedojo  didysis ,,,pramonininkas,,, prichvatizacijos   portretas
feldmarsalas versLIAnykas.....dabar nachren aplamai reikalingas tas mokslas , ,,gariunu,, turgelyje nusipirkai universiteto diploma , pas lenka -daktarine disertacija , ir Dzordstauno universitete isklausyt pora paskaitu , kaip aferu sukciavimo ir klastociu deka prasimust y ,,,zmones,,,Na ir viskas beveik kaip ir siuolaikinis elitinis inteligentas .... eik ir vok -visos durys visose partijose atviros...

N.

N. portretas
Šio pono mylimi pramonininkai ir kiti darbdaviai jau padarė perdaug išvarydami iš Lietuvos beveik milijoną dirbančiųjų. Tai gal daugiau taip nedarykite.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Tautiniai grybavimo ypatumai
    Tautiniai grybavimo ypatumai

    Teisūs sakantys, kad grybavimas yra lietuvių nacionalinė sporto šaka. Ruduo – jos olimpiada, kai savo trofėjus grybavimo aistruoliai ne tik krepšiais velka, bet ir bagažinėmis veža. Genai šaukte šaukia: grybai lietuvio ...

    3
  • Orakulai – akli
    Orakulai – akli

    Nėra abejonių: JAV taps pasaulio krepšinio čempione. Nuo pjedestalo amerikiečius gali nustumti nebent Serbija. O vat štai bronza – tai jau turbūt mūsų, lietuvių, taikinys. Čekai su lenkais apie ketvirtfinalį tegu nė nesvajoja. Ka...

    3
  • Dirbtinės gėlės sužydėjimas
    Dirbtinės gėlės sužydėjimas

    Itin žeminančiomis sąlygomis sudarytos 1842-ųjų ir 1858 m. sutartys įtvirtino nuostatą, jog Honkongas amžiams liks Didžiosios Britanijos imperijos kolonija. 1898 m. birželio 9 d. buvo pasirašyta gerokai oresnė konvencija, kuria Didžioji Brit...

    6
  • V. Matijošaitis: tegul sprendžia žmonės
    V. Matijošaitis: tegul sprendžia žmonės

    Šią savaitę Kaunas inicijavo įstatymuose numatytą demokratišką procesą, kurio metu dalies Kauno rajono žmonės patys galės nuspręsti, kurios savivaldybės – Kauno miesto ar Kauno rajono – dalimi jie nori būti. Tai yra labai ...

    134
  • Tautinė tapatybė ir globalūs iššūkiai
    Tautinė tapatybė ir globalūs iššūkiai

    Dar kartą prisiminkime Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos dieną prie Jono Basanavičiaus paminklo pasakytus žodžius: "Šiandien aš irgi matau, kad mūsų tautinei tapatybei irgi kyla pavojai ir galbūt ne tiek dėl to, kad...

    7
  • Man irgi siūlė investuoti į kriptovaliutas. Kaip atpažinti sukčių?
    Man irgi siūlė investuoti į kriptovaliutas. Kaip atpažinti sukčių?

    Sparčiai tobulėjant technologijoms, ne ką lėčiau progresuoja ir sukčiai. Anksčiau ilgapirščiai išviliodavo pinigus telefonu pasakodami išgalvotas istorijas apie artimajam nutikusią nelaimę, o dabar patiklių žmonių sukčiai ie&...

    3
  • Kas dar neaišku?
    Kas dar neaišku?

    Ronaldo Vilniuje buvo smagu. Pats taip sakė po to, kai į lietuvių vartus įmušė keturis iš penkių įvarčių. Nieko kito ir nebuvo galima tikėtis, tenisininkų terminais kalbant, kai žaidžia šeštoji pasaulio raketė prie&sca...

    3
  • Ženklas, tik ar vilties?
    Ženklas, tik ar vilties?

    Nepaskelbtame Rusijos ir Ukrainos kare savaitgalį įvyko ypatingas įvykis: abi šalys apsikeitė belaisviais. Šiame kontekste apie Ukrainos (ne)laimėjimą jau buvo pasakyta daug. Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui buvo būtinas proveržis, reik...

    2
  • EK tęsia desperatiškas pastangas riboti archeologijos importą iš trečiųjų šalių
    EK tęsia desperatiškas pastangas riboti archeologijos importą iš trečiųjų šalių

    Antrasis Europos Komisijos (EK) pranešimas siekiant pateisinti naują reglamentavimą dėl archeologijos importo licencijavimo vėl nepateikia jokių neteisėtos prekybos šiais objektais egzistavimo įrodymų. ...

    1
  • Kam mums gerovės valstybė?
    Kam mums gerovės valstybė?

    Vos kojas apšilęs Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda ėmėsi konstruoti žadėtąjį gerovės valstybės vežimą. Seimui teiks svarstyti Pelno mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio ir Akcizų įstatymų pataisas. Siūlys individualią veiklą bei divi...

    3
Daugiau straipsnių