Naujieji Rusijos ginklai, dėl kurių iš tikrųjų turėtume nerimaut

Iš Rusijos sklinda apsčiai bauginamų žinių apie karinius pasiekimus. Viena jų – apie „Poseidon“, didžiulę branduolinę torpedą arba droną. Rusija noriai skleidžia informaciją apie šio aparato veikimo atstumą ir galią. Dalis jos netgi gali būti tiesa. Kitas neva neįveikiamas ginklas yra hipergarsinė raketa „Avangard“, turinti būti priimta į ginkluotę šiais metais.

Šie ir kiti Kremliaus arsenalo papildymai neabejotinai suteiks Vakarų kariniams planuotojams ir žvalgybos agentūroms daug peno apmąstymams. Vis dėlto bendros padėties jie nekeičia.

Rusija kariniu atžvilgiu yra daug silpnesnė negu JAV ir jų sąjungininkai. Bet kokios didelio masto konfrontacijos atveju ji pralaimėtų. Jeigu būtų prieita iki visuotinio apsikeitimo branduoliniais smūgiais, mirtume visi. Ši padėtis lieka nepakitusi nuo Šaltojo karo. Naujieji ginklai iš tiesų reikšmingi tik šalies viduje – jie egzistuoja, kad įtikintų rusus, jog jų šalis tebėra supervalstybė ir kad mokesčių rubliai, kišami į karinės pramonės kompleksą, yra protingai leidžiami.

Užuot leidęsi sužavimi nudailintais vaizdeliais, matomais per Rusijos televiziją, verčiau turėtume pradėti galvoti, kaip atremti ginklus, kuriuos Rusija iš tikrųjų šiuo metu naudoja.

Vis dėlto Rusijos strateginis tikslas – ne sunaikinti Vakarus, o juos sustabdyti ir suvaržyti, pasitelkiant taktiką „skaldyk ir valdyk“. Ji išnaudoja nesutarimus tarp šalių (pavyzdžiui, tarp JAV ir jų sąjungininkių Europoje), taip pat susiskaldymą ir įtampą šių šalių viduje, kaip antai tautinius, kalbinius, religinius ir socialinius skirtumus. Politinė poliarizaciją, panaši į krečiančią Britaniją dėl „Brexit“, Europos valstybes – dėl migracijos arba JAV – dėl D. Trumpo administracijos, irgi praverčia.

Branduolinių ginklų – tiek senų, tiek naujų – vaidmuo šiuo atžvilgiu menkas. Karinis bauginimas turi savą paskirtį, bet jis tėra viena iš daugelio taktikų, Kremliaus naudojamų nesantaikai kurstyti. Tarp kitų paminėtinos kibernetinės atakos, informacijos operacijos, įtakos pirkimas pinigais, teisinės sistemos išnaudojimas (kai kada vadinamas „teisminiu karu“), spaudimas energijos išteklių eksporto svertais ir ardomoji veikla.

Užuot leidęsi sužavimi nudailintais vaizdeliais, matomais per Rusijos televiziją, verčiau turėtume pradėti galvoti, kaip atremti ginklus, kuriuos Rusija iš tikrųjų šiuo metu naudoja. Taip pat turėtume pagalvoti apie naujos kartos ginkluotę, naudojamą tokio pobūdžio kare nekinetinėmis ir nekarinėmis priemonėmis.

Vienas iš mums gresiančių naujų pavojų yra „nuodugniosios klastotės“ (angl. deepfakes) – kompiuterinėmis programomis kuriama garso ir vaizdo medžiaga, vaizduojanti realius žmones, sakančius arba darančius tai, ko jie iš tikrųjų niekada nesakė ir nedarė. Mums jau daug metų pažįstamos kompiuterinės grafikos (CGI) technologijos, pasitelkiamos filmų kūrėjų. Anksčiau jos reikalaudavo daug įdirbio ir lėšų. Dabar tai padaroma pigiai ir greitai. Nuodugniosiomis klastotėmis gali būti pasinaudota, kad koks nors politikas būtų pavaizduotas besielgiantis kvailai arba smerktinai. Jomis remiantis taip pat gali būti išduotas arešto orderis.

Kitas, su ankstesniu susijęs pavojus yra dirbtinio intelekto (DI) ir mokytis sugebančių mašinų naudojimas, siekiant sukurti tikrovišką elektroninę sąveiką – pavyzdžiui, pokalbius telefonu, susirašinėjimo žinutes ir panašiai – kad ją būtų galima panaudoti politiniams arba priešiškiems tikslams. Tikroviškų telefonų skambučių, pranešimų ar socialinių tinklų žinučių tvanas gali būti panaudotas rinkėjams nuvilti, juos sutrikdyti arba formuoti jų nuomonę.

Trečioji nauja taktika yra „superdoksavimas“ – internetinio bauginimo naudojimas kritikams nutildyti. Doksavimas (angl. doxxing) nėra naujas reiškinys, bet valstybei pasitelkus savo turimus žmogiškuosius ir elektroninės žvalgybos išteklius jis gali tapti daug nemalonesnis ir veiksmingesnis. Gali būti nutekinama privati informacija, taikomasi į pažeidžiamas vietas arba išnaudojamos asmeninio gyvenimo nesėkmės. Tie patys metodai gali būti naudojami ir prieš taikinio šeimos narius.

Ketvirtoji taktika, kurios reikėtų pasisaugoti – suintensyvėjęs atskirtį patiriančių socialinių grupių išnaudojimas. Vakarų šalyse blėstant pasitikėjimui socialine sistema ir visuomene, didėja susiskaldymo ir neramumų potencialas. Rusijos ryšiai su protestų judėjimais, savisaugos grupėmis ir kitomis socialinėmis bei kultūrinėmis organizacijomis buvo aptikti daugelyje Europos šalių. Gali būti, kad šias grupes siekiama politizuoti arba panaudoti ardomiesiems tikslams.

Per Rusijos televiziją apie šiuos ginklus nedaug teišgirsite. Paklauskit savęs, kodėl?



NAUJAUSI KOMENTARAI

kauniete-suvalkiete

kauniete-suvalkiete portretas
jeigu ES valstybes nepasduos Rusijos propogandai[o europieciu stiprybe ----nepasiduoti kremliniam[skaldyk ir valdyk] nuodingam propogandiniam lojimui] mes eisim savo EUROPINIU keliu ir stipresim;svarbu neprarasti tikejima ,jog ES---yra musu BENDRI NAMAI ,,,saugokim juos

tam Anonimui

tam Anonimui portretas
jus be reikalo taip. Jei Europa, Amerika, Japonija neturėtų gerų ginklų, technologijų, TSRS, dabar rusija irgi gvieštusi vakarietiškų gėrybių. Esi ne durnas , skaitei Leniną ar bent girdėjai (rusai ir kinuose rodo, kaip tas leninas kalba) - jis sakė - kad pasaulinis kapitalizmas, buržuazija turi būti sunaikintas pasaulinėje revoliucijoje. O nesenos rusų mintys po Krymo atplėšimo - mes Prie Krymo, Ukrainos nesustosim, iki Lisabonos žygiuosim. Kitas klykė - Aliaską reikia vėl atplėšti, trečias -Ameriką branduoliniais pelenais paversti grasino (per visą istoriją po Hirosimos ir Nagasakio iš Vakariešiško pasaulio viešai niekas nėra grasinę ką tai užpulti, panaudoti branduolinius ginklus) Taip, kad dar nežina, kas garsiau loja. Gero vakaro vienok.

to Anonimas

to Anonimas portretas
o kas jums do rusijos? Ar savo reikalų neturit, kaip obuolius per žiemą išlaikyti?
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis
    Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis

    Prieš penkerius metus Lietuvoje pradėtas globos įstaigų pertvarkos projektas, gavęs milžinišką Europos Sąjungos paramą, esminio lūžio neatnešė – negalią turintys žmonės ir toliau diskriminuojami neįgalumo pagrindu, o p...

  • Susintetintas skaidrumas
    Susintetintas skaidrumas

    Šis Seimas į šalies politikos istoriją save bando įrašyti skaidriausiomis raidėmis. Užteko vos trijų ketvirčių šios kadencijos, kad pagal skaidrumo lygį ne tik pavytume, bet ir nosį nušluostytume Vakarams. ...

  • Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?
    Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad parengė kolektyvinę sutartį su švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo darbuotojų profsąjungomis. Sutartyje įsipareigota pasiekti, kad 2025-aisiais vidutinis mokytojo darbo užmokes...

    2
  • Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?
    Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?

    Neseniai teko lankytis Londone, senovinių ginklų parodoje Olimpijos parodų centre. Taip pat pasinaudojau proga jau ne pirmą kartą aplankyti Britų muziejų ir Valeso kolekciją. ...

    6
  • Kai sąžinė ima kriuksėti
    Kai sąžinė ima kriuksėti

    Žinome iš sovietmečio: kuo įnirtingiau liaudis priešinasi jai peršamoms nesąmonėms, tuo labiau niršta nomenklatūros atmatos. ...

    9
  • „Meylė“ kalbai
    „Meylė“ kalbai

    Lietuvių kalbos puoselėtojų padangėje – gūdžios sutemos. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino vardo Leylą teisėtumą. Teisinės ietys susikryžiavo ne dėl jo reikšmės ( žodis – arabų kilmės, reiškia "naktis&...

    20
  • Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje
    Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje

    Mes žinome. Kinijos komunistų partijos elgesys su šalies kaliniais – neišvengiamas faktas. Mums nebekyla klausimų, kas ten dedasi – mes apie tai žinome. Žinome apie milijoną žmonių, laikomų perauklėjimo stovyklose. Apie naik...

    5
  • Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas
    Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas

    Prancūzų rašytojas Marcelis Proustas prieš daugiau nei šimtmetį savo garsiajame romanų cikle "Prarastojo laiko beieškant" aprašė fenomeną, rodantį, kad žmogus kaip būtybė yra linkęs daugelį dalykų pamir...

  • Žioplumas išgelbėjo pasaulį
    Žioplumas išgelbėjo pasaulį

    Kadaise gyveno Leonidas Iljičius (1906–1982). Šis SSRS monarchas garsėjo vešliais antakiais ir tuo, kad mėgo viešai bučiuotis su kitais vyrais. ...

    32
  • Mes priglausime
    Mes priglausime

    Pasaulinis suokalbis tęsiasi. Rusijos sportininkai dar nespėjo dorai grįžti į tarptautinę areną, o jiems jau gresia naujos drastiškos bausmės. Panašu, kad 2020 m. Tokijo olimpinės vasaros žaidynės ir 2022-ųjų Pekino žiemos olimpiado...

Daugiau straipsnių