Namų darbai ministrui

Sunku pasakyti, ko daugiau – aiškumo ar sumaišties – į mūsų ir taip kiek sumišusią kasdienybę įnešė švietimo, mokslo ir sporto ministro pasvarstymai dėl galimybės mokinius bent dviem savaitėms grąžinti į klases. Nuskambėjo jie tarsi rekomendacija savivaldai, tačiau pastarajai primetant ne tik teisę spręsti, kaip po birželio 1-osios dirbs bendrojo lavinimo mokyklos, bet ir atsakomybę už galimus padarinius.

Vos prasidėjus nuotoliniam mokymosi etapui, tiek mokytojams, tiek mokiniams naujas mokymo(si) būdas atrodė toks svetimas ir neįprastas, kad perspektyva atrasti vakciną kokioje Lietuvos laboratorijoje atrodė tikresnė nei galimybė kažko išmok(y)ti kartą per savaitę pabendravus virtualiai. Tačiau suvokimas, kad laikinumas šįkart užtruks ilgėliau, į abi ugdymo fronto puses atėjo tuo pačiu greičiu kaip ir augantis infekuotųjų skaičius. Pedagogai įvaldė virtualiųjų konferencijų programas, susitaikė su naująja dienotvarke, nesiliaujančia laiškų ir žinučių nuo mokinių bei jų tėvų tėkme, perprato virtualiąsias mokinių gudrybes ir ramiai dirbo tunelio gale žvelgdami į išganingąją birželio 1-ąją, kai force majeure anksčiau nei turėję pasibaigs šis keistasis mokymosi pusmetis. Viltis susitikti mokykloje dar šiais mokslo metais prasprūsdavo tik neatsargiuose pokalbiuose, tyliai mintijant apie tokių akistatų pavojų. Sprendžiant iš mokymosi intensyvumo, ugdymo režisieriai menkai tikėjo, kad procesas dar šiais mokslo metais sugrįš į įprastus vietos ir laiko erdves.

Perspektyva suginti visus į uždaras patalpas, – higienos, sveikatos, galiausiai, gyvybės klausimas.

Panašu, nelabai tiki ir dabar, kai viena po kitos savivaldybės pradeda skelbti savus sprendimus nebeatverti mokyklų. Mokytis iki birželio 1-osios ar savaite kita ilgėliau – labiau finansinis reikalas, gi perspektyva suginti visus į uždaras patalpas, – higienos, sveikatos, galiausiai, gyvybės klausimas. Geriausia, ką šiandien galėtų daryti ministerija su jai pavaldžiomis institucijomis, mokyklos ir jų steigėjai, – palikti status quo ir kibti labai rimtai ruoštis naujiems mokslo metams. Kol laboratorijose verda dar tik galimų vakcinų nuo COVID-19 mišiniai, o epidemiologai prognozuoja naujas epidemijos bangas, pats laikas galvoti apie chaosą, kuris kiltų, jei į naujai realybei nepritaikytas mokyklas suplūstų minios vaikų ir mokytojų, perpildytose klasėse būtų bandoma laikytis saugaus atstumo ar kartojant svetimas klaidas įvestas mokymasis slenkančiu grafiku.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Šešėliai šešėlyje
    Šešėliai šešėlyje

    Ne visi ir ne viskas laikosi mūsų šalies taisyklių, nors eina vienuoliktoji koronaviruso savaitė. Saulė, lyg nebūtų jokių karantinų, kaip ir kasdien vis dar teka be kaukės. Ir dar šešėlį meta kiekvienam. Nors ši paskutin...

  • Ekonomistas N. Mačiulis: neiššvaistykime geros krizės
    Ekonomistas N. Mačiulis: neiššvaistykime geros krizės

    Šią krizę Lietuva, kaip ir kitos Baltijos ir Šiaurės šalys, pasitinka daug stipresnė, labiau subalansuota ir geriau pasiruošusi atremti trumpalaikius ekonominius sunkumus. Tačiau ne visos valstybės pasinaudos unikalia galimybe...

  • Ateities išsilavinimo tendencija – naujas Europos universitetas
    Ateities išsilavinimo tendencija – naujas Europos universitetas

    Atsižvelgiant į šiandieninę situaciją – koronaviruso (COVID-19) pandemiją – matome, kad ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje susiduriame su iššūkiais, kuriuos išspręsti galime tik priimant sprendimus kartu. ...

  • Lietuviai gyvena geriau nei prancūzai – paradoksalu?
    Lietuviai gyvena geriau nei prancūzai – paradoksalu?

    Nors lietuvių pajamos yra vienos mažiausių Europoje, o skurdo lygis – vienas didžiausių, įdomu paanalizuoti, kaip savo finansinę padėtį vertina patys lietuviai, o kartu jų vertinimus naudinga palyginti su kitų šalių namų ūkių finans...

    4
  • Tete-a-tete trise
    Tete-a-tete trise

    Tete-a-tete trise – alogizmas, nes šis terminas reiškia vienu du. Toks pats alogizmas, jei demokratinėje valstybėje žvalgybos institucijos persistengia klausydamos trečiai ausiai neskirtų telefoninių pokalbių ar kitais būdais sekdam...

    7
  • Politikų spjūviai
    Politikų spjūviai

    Leo Messi virtuoziškai suklaidina kelis varžovus, perduoda kamuolį Robertui Lewandowskiui, šis galingai šauna į vartus, bet Ernestas Šetkus smūgį atremia. Pasaulio rinktinė spaudžia ranką lietuviams ir pripažįsta ši...

    2
  • Žudiko bliuzas. Fragmentai
    Žudiko bliuzas. Fragmentai

    Jau šešiasdešimt metų žymiausi visų galų ekspertai neranda atsakymų į žmoniją kamuojančius klausimus. Kodėl 1960 m. gegužės 1 d. virš Sovietų Sąjungos sudužo amerikiečių žvalgybinis lėktuvas "Lockheed U-2&quo...

    5
  • Kultūros lūžio taškas
    Kultūros lūžio taškas

    Švelnėjant karantino sąlygoms randasi vis daugiau galimybių monotonišką dienų ritmą už uždarų namų durų paįvairinti atveriant jas į kultūrą, kuri yra pasiekiama jau ne tik virtualiai. Iki karantino paskelbimo Lietuvoje, kauniečiai...

    1
  • Apie COVID 19 ir kitų reiškinių skeptikus: tai išprovokuoja kompleksinės problemos
    Apie COVID 19 ir kitų reiškinių skeptikus: tai išprovokuoja kompleksinės problemos

    Aistė Balžekienė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menu fakulteto docentė, mokslo grupės „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“ pagrindinė tyrėja Kiekvienam mūsų gyvenime tenka sutikti skeptikų arba net patiems išre...

    2
  • Z kartos drama
    Z kartos drama

    Dažnai sakoma, kad didžiausios pandemijos aukos – rizikos grupės asmenys, tačiau vertinant jos poveikį ne fizinei sveikatai, bet elgsenai, ji tapo gerokai sunkesniu išbandymui kitiems žmonėms: vadinamajai Z kartai. ...

    8
Daugiau straipsnių