Praėjęs trečiadienis premjerui Andriui Kubiliui – išskirtinė diena. Po kelis mėnesius užtrukusių derybų jis Vyriausybės vardu pasirašė popierėlį, skambiai pavadintą Nacionaliniu susitarimu. Be premjero, savo parašus padėjo 12 vadinamųjų socialinių partnerių – verslo ir darbdavių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovų.

Nacionaliniame susitarime įsipareigojama kitais metais biurokratinį aparatą sumažinti 10 proc., laikinai padidinti "Sodros" įmokų tarifą 2 proc., motinystės ir tėvystės pašalpas apkarpyti dešimtadaliu, taip pat – skatinti verslą, pelno mokestį sumažinant iki 15 proc. Su verslo atstovais dar pasirašytas papildomas protokolas, kuriame kalbama apie energetiką, mokesčių sistemą, investicijų pritraukimą, inovacijų politiką.

Pakiliai nusiteikęs premjeras prabilo, kad kitų metų pabaigoje reikia susitarti dėl tolesnės perspektyvos, o gal net parengti ambicingą planą, kuriame būtų numatyta Lietuvos plėtra iki pat 2020-ųjų.

Skamba ir atrodo įspūdingai, bet tik tol, kol pažiūri atidžiau. Kai pasigilini, pasirodo, kad Nacionalinį susitarimą pasirašė net ne Vyriausybė, o tik jos pirmininkas A.Kubilius bei jo ginklanešys kancleris Deividas Matulionis. Tik juodu derėjosi su vadinamaisiais socialiniais partneriais. Galbūt dėl to dabar šiuo susitarimu džiaugiasi tik A.Kubilius, o jo neremia ne tik Seimo opozicinės partijos, bet ir valdančiosios koalicijos partneriai ar net įtakingi A.Kubiliaus bendražygiai, pavyzdžiui, Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Ne tik Seimo opozicija, bet ir valdančiosios koalicijos partneriai nesupranta, kam A.Kubiliui žūtbūt reikėjo susitarimo, kuris ne suvienijo visus bendram darbui, o tik dar labiau sukiršino.

Pavyzdžiui, Nacionaliniame susitarime numatytas "Sodros" įmokų didinimas 2 proc. Šiam žingsniui priešinasi Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė I.Degutienė ir valdančiosios koalicijos partneriai liberalai bei liberalcentristai. Derybose dėl Nacionalinio susitarimo nedalyvavusi opozicija jau viešai jį vadina akių dūmimu, viešųjų ryšių akcija, dar vienu bereikšmiu popierėliu.

Vadinamasis Nacionalinis susitarimas suskaldė ir profesines sąjungas. A.Kubiliui pavyko įkalbinti Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininką Artūrą Černiauską pasirašyti, tačiau susitarimą atmetė medikų, švietimo darbuotojų, pareigūnų ir kitos profesinės sąjungos.

Iš šio susitarimo teoriškai išlošė tik jį pasirašiusios verslininkų organizacijos. Dabar jos turi dar vieną būdą spausti A.Kubilių vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Deja, tik A.Kubilių, nes ministrai Nacionalinio susitarimo nepasirašė.

Tiems, kurie dar turi iliuzijų, kad A.Kubiliaus inicijuotas Nacionalinis susitarimas yra šis tas daugiau, nei garsiai skambantis tuščias puodas, lieka priminti, kad tai jau ne pirmas šio politiko bandymas sutelkti politinių ar visuomeninių procesų dalyvius. 2002 m. būdamas opozicijoje A.Kubilius irgi inicijavo nacionalinį susitarimą. Jame buvo surašyti visi svarbiausi valstybės žingsniai keliolikai metų į priekį. Tuomet A.Kubiliui labiau sekėsi, nes susitarimą pasirašė bene visos didžiausios šalies partijos, verslo organizacijos ir profesinės sąjungos. Pasirašė ir jau kitą dieną užmiršo. Įdomu, ar dabar bent pats A.Kubilius pamena, kas tame susitarime buvo parašyta?