Mylėti Tėvynę iš toli

Mylėti Tėvynę iš toli yra daug patogiau, kaip ir išsiskyrus su artimu žmogumi: užmirštama, kas bloga, atmintyje lieka tik šviesūs, gražūs ir, aišku, nostalgiški prisiminimai. Tačiau skirtingai nuo draugo, draugės, vyro ar žmonos, Tėvynės nepakeisi, jos gali nemylėti, gali nekęsti, gali net išsižadėti, tačiau vis tiek ji liks Tėvyne.

Laisvės ramsčiai

Šiandien mūsų Tėvynė kaip niekada saugi: yra ES narė, NATO aljanso narė su per nepriklausomybės metus išaugusia karta. Mano nuomone, tai ir yra trys pagrindiniai mūsų visų iškovotos laisvės ramsčiai.

Pirmieji du ramsčiai – patikimi: nesubyrės ES, nors Putinas ir trina rankas dėl "Brexito", dėl bendrijoje stiprėjančių šovinistinių nuotaikų, ir NATO aljansas išsilaikys nepaisant egocentriškojo valstijų prezidento bandymų jį pasiūbuoti), o dėl trečiojo ramsčio stiprumo, matant krašto apsaugos šauktinių statistiką, iškyla abejonių.

Kas negerai su dalimi laisvoje šalyje užaugusio mūsų jaunimo. Kodėl vien šiais metais net 7 tūkst. mūsų protingų ir stiprių jaunuolių nenori atlikti pareigos Tėvynei, būtent tiek mūsų šauktinių neatvyko atlikti būtinosios karinės tarnybos.

Suprasti galima, bet toleruoti – ne, privalome išaiškinti jaunajai kartai, kad Tėvynė – tai ne tik valdžia.

Kas atsitiko?

7 tūkst. – lyg ir nedidelis skaičius, kai kalbame apie visą Lietuvą, kuri bando išlaviruoti tarp 3 mln. gyventojų, tačiau kai pamatai visą šauktinių skaičių, kuris šiais metais sudaro tik trisdešimt iš potencialių 68 tūkst. šauktinių, tuomet ir paaiškėja problemos aštrumas. Realiai kas ketvirtas karo prievolininkas nenori atlikti savo pareigos Tėvynei.

Maža to, čia kvietimas į tarnybą taikos sąlygomis, o kas bus paskelbus mobilizaciją realios karinės grėsmės atveju?

Kas negerai mūsų šalyje, kad kas ketvirtas iš mūsų nenori mokytis jos ginti?

Gal Tėvynė tapatinama su valdžia, kuri retai kam ir retai kada patinka. Galima suprasti jaunimo pasipiktinimą, kad šautuvas brukamas nuo aštuoniolikos, o vyno taurę galima išgerti tik nuo dvidešimt vienų metų.

Gal atsiliepia, mano nuomone, padaryta klaida, kai mes atšaukėme privalomąją tarnybą Lietuvoje ir daliai jaunimo nereikėjo tarnauti, o dabartiniai jų atžvilgiu diskriminuojami.

Negalima toleruoti

Suprasti galima, bet toleruoti – ne, privalome išaiškinti jaunajai kartai, kad Tėvynė – tai ne tik valdžia, o šauktinių sistemos atsisakyti gali tik labai stiprų ekonominį potencialą turinčios šalys.

Manau, kad mūsų valstybės sprendimas grąžinti į kariuomenę šauktinius pakėlė šalies saugumą ir gynybą į kitą lygmenį. Tokiu būdu mes ne tik išmokome savo būsimus karius, padidiname kariuomenės rezervą, bet ir aiškiai pasakome savo agresyviems kaimynams, jog be kovos, kaip buvo praėjusio amžiaus 5-ajame dešimtmetyje, mes nebepasiduosime, dabar mes esame pasirengę ginti savo valstybę.

Tad ką reikėtų daryti, kad taikos sąlygomis jaunuoliai mokytųsi ginti Tėvynę, o prireikus ją ir gintų visi, o ne tik trys ketvirtadaliai šauktinių. Mano nuomone, dviračio čia iš naujo išrasti nereikia, galėtume pasiremti šalies, kuri nuolat gyvena priešų apsuptyje, gerąja praktika. Sakau "gerąja", nes ji šiai valstybei padeda ne tik išlikti, bet ir nuosekliai stiprėti.

Pavyzdys – Izraelis

Turiu galvoje Izraelio valstybę, kur karinę prievolę atlieka visi šalies piliečiai. Kariuomenėje, turinčioje apie du šimtus tūkstančių karių, yra tik apie dešimtadalis profesionalų, visi likę šauktiniai, iš kurių kiekvienas turi tarnauti trejus metus. Mokytis ginti Tėvynę šaukiamos ir moterys, tiesa, į pavojingus regionus jos nesiunčiamos. Šalies, kuri turi kiek daugiau nei 5 mln. gyventojų, mobilizacinį rezervą sudaro maždaug pusė milijono kariniams veiksmams paruoštų piliečių. Pagal paskutiniojo dešimtmečio Credit Suisse analitikų atliktas ataskaitas apie pasaulio kariuomenių pajėgumus, Izraelis tvirtai įsitvirtinęs dvidešimtuke, aplenkęs netgi tokias valstybes kaip Kanada ir Vokietija.

Tačiau svarbiausias dalykas, ko, mano nuomone, mes labiausiai galėtume pasimokyti, tai požiūris į pasirengimą ginti valstybę. Izraelyje jis yra suvokiamas ne tik kaip mokymas valdyti ginkluotę ar sugebėjimas veikti priešo teritorijoje, bet ir visuotinis piliečių švietimas ne tik mokyklų ar universitetų suoluose, bet aprėpiantis netgi socialinę sritį. Tai leidžia išugdyti visuomenę, kurioje visiems jos nariams mokytis ginti Tėvynę yra garbės ir pasididžiavimo reikalas.


Kasmet daugėja

Šiais metais dėl tarnybos kariuomenėje vengimo nubausti beveik 7 tūkst. vyrų, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), remdamasi Karo prievolės komplektavimo tarnybos duomenimis.

Kasmet tokių asmenų vis daugėja.

Ministerijos BNS pateiktais duomenimis, administracine tvarka 2016 m. nubausti 270 tarnybos vengę prievolininkai, 2017 m. – 5,5 tūkst., 2018 m. – 7,4 tūkst., o šiais metais – jau 6,8 tūkst.

"Administracinę atsakomybę pradėjome taikyti 2015 m., atkūrus šaukimus į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą", – teigia KAM.

Šie asmenys gavo įvairių nuobaudų – nuo įspėjimo iki piniginės baudos. Administracinė nuobauda už tarnybos vengimą neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų.

"2019 m. yra daugiau nei 7,5 tūkst. asmenų vengiančių vykdyti šaukimo procedūras ir Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos nurodymus. Tačiau negalime tiksliai įvardyti, kiek iš jų yra piktybiškai vengiančių ar tiesiog užmiršusių, ar nežinojusių apie karo prievolę", – rašoma BNS atsiųstame komentare.

KAM teigia, kad, remiantis praėjusių metų statistika, daugiausia šaukimo procedūrų vengia užsienyje gyvenantys vyrai.

"Tikimės, kad jaunuoliai ir toliau rinksis tarnybą Lietuvos kariuomenėje savanoriškai ir nelauks, kol jie bus pašaukti", – sako KAM.

Šaltinis: BNS


Šiame straipsnyje: kariuomenėTėvynėkariai

NAUJAUSI KOMENTARAI

karys

karys  portretas
tai kad šaukimo sistema yra kvaila, ji turėtų būti prievolė visiems (tame tarpe ir moterims) o ne loterijos principu.

Blinda

Blinda portretas
Lietuviai neatsisako, atsisako pederastai, kuriu, pasirodo, labai jau daug priviso...

Kęstas

Kęstas portretas
Lietuviai masiškai atsisako tarnauti šauktiniais. "Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius daugiau nei 7,5 tūkstančio lietuvių vengė vykdyti šaukimo į privalomąją karo tarnybą procedūras." Kaip visada, tauta yra protingesnė už korupcijos suėstą ir cinišką Lietuvos valdžią. Realiai kas ketvirtas karo prievolininkas nenori tapti dalyvauti išsigalvotuose Lietuvos valdžios karo žaidimuose. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Neraštingumas, klaida ar kryptinga metodika?
    Neraštingumas, klaida ar kryptinga metodika?

    Beveik viso pasaulio naujienų agentūros transliavo nepaprastai pozityvią žinią, beveik stebuklą – prie Maskvos kilimo metu į paukščių būrį pataikęs lėktuvas tūpė avariniu būdu. Keli paukščiai buvo įsiurbti į variklius ir ...

    4
  • Kaip devalvuoti šventę
    Kaip devalvuoti šventę

    Šalies nepriklausomybės šimtmečio išvakarėse Afganistano sostinėje Kabule vestuvininkus susprogdino savižudis. Kadangi ten šeimos švenčių šventimas paprastai sutraukia šimtus giminaičių bei kitų sveči...

    3
  • „Valstiečių“ vežimas byra
    „Valstiečių“ vežimas byra

    Beveik darniai dardėjęs Ramūno Karbauskio "valstiečių" ir žaliųjų vežimas pastaruoju metu ėmė strigti. O iš spalvingos kompanijos vis garsiau girdėti ne tik Naisių ponui nemalonios replikos, bet ir įvairūs kivirčai. ...

    36
  • Ar žydelka – įžeidimas?
    Ar žydelka – įžeidimas?

    Pastarojo laiko įvykiai paviršiun iškėlė ne pačių gražiausių dalykų. Pirmiausia tai, kad, nepaisant kosmopolitiškėjančios bei lyg ir civilizuotos visuomenės, daugeliu klausimų konsensuso pasiekti vis dar nesugebame. Jei kažkas...

    98
  • Santuokiniai laisvės apribojimai
    Santuokiniai laisvės apribojimai

    Pamenu, paauglystėje, kai pačios smagiausios temos pakikenti su draugais būdavo intymios, labai juokdavomės iš nepadoraus anekdoto apie poną Petraitį. Perpasakojant trumpai, vyruką išsikviečia žmonos ginekologas, nes ana niekaip nesusila...

    10
  • Patriotizmas už pinigus
    Patriotizmas už pinigus

    Ketvirtis milijono eurų – daug tai ar mažai? Nelygu, kaip žiūrėsi. Eilinis žmogus dėl tokios sumos turi sunkiai dirbti gal dvidešimt metų. Aukštesnio lygio krepšininkui tai vieno sezono atlyginimas. Lietuvos krepšinio ...

    3
  • Nedarome nieko, bet tikimės gero rezultato
    Nedarome nieko, bet tikimės gero rezultato

    Kaip jau įprasta, vasaros pradžioje užverda viešos diskusijos apie prastėjančius abitūros egzaminų rezultatus, naikinamas studijų programas, perdėm žemai nuleidžiamą stojamųjų kartelę ir mažėjantį abiturientų, o tai reiškia ir ...

    3
  • Lietuvos švietimo vizija: perskirstysime biudžetą ir miegosime toliau?
    Lietuvos švietimo vizija: perskirstysime biudžetą ir miegosime toliau?

    Jeigu koks nors tūlas pilietis paklaustų kokio nors tūlo Lietuvos politiko apie kokios nors problemos sprendimo būdą, tai yra 99,9 proc. tikimybė, kad išgirstų du atsakymo variantus. Pirmas – reikia didinti finansavimą, antras – reik...

    4
  • Tarsi šimtas metų vienatvės
    Tarsi šimtas metų vienatvės

    Pirmasis britų bandymas įtvirtinti savo įtaką Afganistane baigėsi nesėkme (1839–1842). Po daugiau nei 30 metų Didžiosios Britanijos pajėgos grįžo, tik šįkart pasirengusios gerokai rimčiau. Iš pradžių britų valdžia siekė ...

    3
  • Mokykla – vaikams, išbandymai – tėvams
    Mokykla – vaikams, išbandymai – tėvams

    Laimei, švietimo strategams nešovė mintis, aklai bekopijuojant kitas šalis ir ilginant mokslo metus, keisti ne jų pabaigos, bet pradžios dieną. Tai, kad naują gyvenimo knygos lapą mūsų vaikai atverčia pirmąją rudens dieną, taip...

    2
Daugiau straipsnių