Quantcast

MRU rektorė: universitetų vertę atspindi ne pastatų skaičius

Vyriausybei pritarus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymo atsisakyti planų jungti Mykolo Romerio universitetą ir Vilniaus Gedimino technikos universitetą Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektorė profesorė I. Žalėnienė pabrėžė, kad MRU pritaria švietimo reformos iškeltiems tikslams – gerinti aukštojo mokslo ir studijų kokybę, didinti mokslo ir studijų tarptautinį konkurencingumą, prisidėti prie šalies visuomenės, valstybės gerovės kūrimo.

„Mykolo Romerio universitetas nuosekliai prisideda ir ketina toliau prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo“, – pabrėžė MRU rektorė I. Žalėnienė.

Tačiau pasak I. Žalėnienės, MRU nuosekliai laikosi pozicijos, jog siekiant šių tikslų būtų modeliuojamas ne mechaninis vieno universiteto prijungimas prie kito, bet konsolidavimo procese būtų išnaudojamos ir kitos, žymiai efektyvesnės akademinio bendradarbiavimo formos ir modeliai, kurie pasiteisino ir sėkmingai veikia kitose šalyse.

„Mes pirmiausia pasisakome už dialogą, strateginę partnerystę, tvarų tarpdisciplininį bendradarbiavimą, įvairių tarpdisciplininių mokslo tinklų sukūrimą tarp akademinių institucijų, kurie telktų bendruomenes, suburtų bendriems mokslo projektams ir turėtų teigiamą poveikį valstybės gerovei“, – sako I. Žalėnienė. – Universitetų vertę visuomenei atspindi ne pastatų skaičius, infrastruktūra ar suskaičiuoti kaštai, bet per išsilavinimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, pridėtinę socialinę ir ekonominę vertę visuomenei ir valstybei kurianti akademinė bendruomenė – studentai, dėstytojai, tyrėjai, alumnai, nacionaliniai ir tarptautiniai partneriai. Tad ir konsolidavimo procesuose labai svarbu išsaugoti kiekvieno universiteto stiprybes ir unikalumą, o sąlyčio taškų tarp universitetų ieškoti ir juos atrasti per jungtines mokslinių tyrimų, studijų, projektines veiklas, o ne mechaninį vieno universiteto prijungimą prie kito ir iškabos pakeitimą“.

Pasak I. Žalėnienės, MRU kaip vienas lyderiaujančių Lietuvos socialinių mokslų universitetų, ateityje mato milžinišką bendradarbiavimo su technologinių mokslų universitetais potencialą bei toliau sėkmingai tęsia ir dar labiau stiprina bendras mokslo ir studijų veiklas su strateginiais partneriais iš Azijos universitetų.

„Mūsų universitetas taip pat intensyviai atnaujina studijų programų tinklelį, jau šiemet pristatome atnaujintas viešojo, kibernetinio saugumo studijų programas, toliau stipriname ir aktyviname bendradarbiavimą su tarptautiniais akademiniais ir socialiniais partneriais studijų ir mokslo srityse“, – sako MRU rektorė.

MRU kartu su Vilniaus kolegija ir Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centru 2019 m. pabaigoje pasirašė Didlaukio akademinio miestelio steigimo sutartį. Didlaukio akademinis miestelis net ir Lietuvos mastu unikalus dėl savo mokslo, švietimo įstaigų geografinės koncentracijos, kuri apima visas ugdymo sistemos pakopas nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigų, progimnazijų, kolegijų, universitetų iki taip vadinamų trečiojo amžiaus universitetų senjorams. „Per socialinės atsakomybės, edukacines, prevencines, užimtumo veiklas ir projektus galime padėti spręsti ir nemažai Vilniaus miesto bendruomenei aktualių klausimų ir socialinių problemų, įgyvendinti nacionalinių ir regioninių strategijų prioritetus, skatinant ir inicijuojant tvarias ir įtraukias darnaus vystymosi veiklas“, – pasakoja I. Žalėnienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių