MRU rektorė: universitetų vertę atspindi ne pastatų skaičius

Vyriausybei pritarus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymo atsisakyti planų jungti Mykolo Romerio universitetą ir Vilniaus Gedimino technikos universitetą Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektorė profesorė I. Žalėnienė pabrėžė, kad MRU pritaria švietimo reformos iškeltiems tikslams – gerinti aukštojo mokslo ir studijų kokybę, didinti mokslo ir studijų tarptautinį konkurencingumą, prisidėti prie šalies visuomenės, valstybės gerovės kūrimo.

„Mykolo Romerio universitetas nuosekliai prisideda ir ketina toliau prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo“, – pabrėžė MRU rektorė I. Žalėnienė.

Tačiau pasak I. Žalėnienės, MRU nuosekliai laikosi pozicijos, jog siekiant šių tikslų būtų modeliuojamas ne mechaninis vieno universiteto prijungimas prie kito, bet konsolidavimo procese būtų išnaudojamos ir kitos, žymiai efektyvesnės akademinio bendradarbiavimo formos ir modeliai, kurie pasiteisino ir sėkmingai veikia kitose šalyse.

„Mes pirmiausia pasisakome už dialogą, strateginę partnerystę, tvarų tarpdisciplininį bendradarbiavimą, įvairių tarpdisciplininių mokslo tinklų sukūrimą tarp akademinių institucijų, kurie telktų bendruomenes, suburtų bendriems mokslo projektams ir turėtų teigiamą poveikį valstybės gerovei“, – sako I. Žalėnienė. – Universitetų vertę visuomenei atspindi ne pastatų skaičius, infrastruktūra ar suskaičiuoti kaštai, bet per išsilavinimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, pridėtinę socialinę ir ekonominę vertę visuomenei ir valstybei kurianti akademinė bendruomenė – studentai, dėstytojai, tyrėjai, alumnai, nacionaliniai ir tarptautiniai partneriai. Tad ir konsolidavimo procesuose labai svarbu išsaugoti kiekvieno universiteto stiprybes ir unikalumą, o sąlyčio taškų tarp universitetų ieškoti ir juos atrasti per jungtines mokslinių tyrimų, studijų, projektines veiklas, o ne mechaninį vieno universiteto prijungimą prie kito ir iškabos pakeitimą“.

Pasak I. Žalėnienės, MRU kaip vienas lyderiaujančių Lietuvos socialinių mokslų universitetų, ateityje mato milžinišką bendradarbiavimo su technologinių mokslų universitetais potencialą bei toliau sėkmingai tęsia ir dar labiau stiprina bendras mokslo ir studijų veiklas su strateginiais partneriais iš Azijos universitetų.

„Mūsų universitetas taip pat intensyviai atnaujina studijų programų tinklelį, jau šiemet pristatome atnaujintas viešojo, kibernetinio saugumo studijų programas, toliau stipriname ir aktyviname bendradarbiavimą su tarptautiniais akademiniais ir socialiniais partneriais studijų ir mokslo srityse“, – sako MRU rektorė.

MRU kartu su Vilniaus kolegija ir Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centru 2019 m. pabaigoje pasirašė Didlaukio akademinio miestelio steigimo sutartį. Didlaukio akademinis miestelis net ir Lietuvos mastu unikalus dėl savo mokslo, švietimo įstaigų geografinės koncentracijos, kuri apima visas ugdymo sistemos pakopas nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigų, progimnazijų, kolegijų, universitetų iki taip vadinamų trečiojo amžiaus universitetų senjorams. „Per socialinės atsakomybės, edukacines, prevencines, užimtumo veiklas ir projektus galime padėti spręsti ir nemažai Vilniaus miesto bendruomenei aktualių klausimų ir socialinių problemų, įgyvendinti nacionalinių ir regioninių strategijų prioritetus, skatinant ir inicijuojant tvarias ir įtraukias darnaus vystymosi veiklas“, – pasakoja I. Žalėnienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Baubo kodas – 8.00
    Baubo kodas – 8.00

    Kad ir kiek vargtume aiškindamiesi, kur slypi sėkmingo mokymosi paslaptis, apsukę ratą prieisime senas tiesas. ...

  • Neapykanta matematikai – suformuota, o ne įgimta
    Neapykanta matematikai – suformuota, o ne įgimta

    Periodiškai skelbiami tarptautinių tyrimų rezultatai nedžiugina – pagal matematinius gebėjimus Lietuvos moksleiviai vargiai siekia vidurkį, o mūsų valstybė užima 32–37 poziciją iš 79 tyrime dalyvaujančių šalių. Įp...

    6
  • Covid-19 pas mus
    Covid-19 pas mus

    Koronaviruso, kurį mokslininkai pakrikštijo Covid-19, jei jis iki mūsų ir neatklys, pasekmes bet kokiu atveju ilgai jausime. Kodėl trūksta medicininių kaukių? Todėl, kad jų gamyba seniai perkelta į Kiniją, nes čia neapsimoka. Dabar kinams pa...

    1
  • Lyčių lygybės lygtis Lietuvoje – ar rasime sprendimą?
    Lyčių lygybės lygtis Lietuvoje – ar rasime sprendimą?

    Neseniai Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) paskelbtas indeksas parodė, kad esame vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kuri nuo 2005 metų nepadarė progreso moterų ir vyrų lygybės srityje. Maža to, situacija ne tik nepagerėjo, bet net ir ...

    3
  • Politika – it „Maisto bankas“
    Politika – it „Maisto bankas“

    Pašalpų dalijimo ir apsimestinės atjautos politiką, taip išsikerojusią Lietuvoje, jau vainikuoja nauji-seni socialiniai portretai. Štai pagiringa boba socialiniame būste ant palangės kūrena laužą ir šildosi "sosiską&q...

    13
  • Pakeisk elgesį – sumažės problemų?
    Pakeisk elgesį – sumažės problemų?

    Net nedideli, nebrangūs pokyčiai gali stipriai pakeisti žmonių elgesį, ypač kai grupė žmonių veikia kartu ir įkvepia prie jų jungtis aplinkinius – neabejoja Kolumbijos lietuvis Paulius Yamin-Slotkus, jau dešimt metų besidarbuojantis el...

    1
  • Jei būtų neliję…
    Jei būtų neliję…

    Jei tai būtų balandžio 1-oji, sakytumei – pokštas. Kaip pagal vaikiškos knygelės apie paršiuką Čiuką siužetą: pasikvietė į svečius ir nepriima. Tačiau tai Vasario 16-oji, proga nusilenkti ne tik valstybei, bet ir jos i&s...

    7
  • Proga įkąsti
    Proga įkąsti

    Stipriausi Lietuvos krepšinio klubai rytoj stoja į lemiamą kovą dėl pirmojo sezono trofėjaus. Karaliaus Mindaugo taurės turnyro pusfinalyje kardus sukryžiuos Kauno "Žalgiris" ir Panevėžio "Lietkabelis" bei Vilniaus "Ry...

    1
  • Klerkų ir vidutinybių valdoma valstybė
    Klerkų ir vidutinybių valdoma valstybė

    Klerkų ir vidutinybių valdoma valstybė – taip pavadinčiau Lietuvą šiandien, praėjus 30 metų nuo atkurtos Nepriklausomybės. ...

    27
  • Liūdėjome dėl emigracijos − dabar bijosime imigracijos?
    Liūdėjome dėl emigracijos − dabar bijosime imigracijos?

    Per praėjusį dešimtmetį dėl emigracijos Lietuva prarado maždaug dešimtadalį savo gyventojų. Tačiau pernai išryškėjo nauja tendencija – atvykstančių gyventojų buvo daugiau nei išvykstančių iš &scaron...

    4
Daugiau straipsnių