Kai praėjusią žiemą prasidėjo kaltinimų Linui Karaliui ir Aleksandrui Sacharukui istorija, nedaug kas tikėjo, kad iniciatyvos atimti iš jų mandatus per apkaltą sulauks sėkmės.

"Koks mandatų atėmimas? Varnas varnui akies nekerta! Visi jie ten Seime banditai, cinikai ir nihilistai, tai ar gali du saviškius paskandinti apkaltoje? Pamirškit..." – liūdnai skėsčiojo rankomis interneto komentatoriai, užsikrėtę nepagydoma pesimizmo bacila.

Tokia nuomonė iš dalies pagrįsta. Nes galimos apkaltos ir mandato atėmimo vėzdu Seime mojuojama gana dažnai. Bet iki šiol nė karto nebuvo nieko daugiau nei grasinimai, neskaičiuojant prezidento Rolando Pakso atvejo. Patriukšmaudavo Seimas truputį, paburbuliuodavo, etikos sargai pagrūmodavo kumščiais į prasižengusiojo pusę, žiniasklaida jį patąsydavo. Ir tuo viskas pasibaigdavo. Iki kito prasižengimo.

Todėl ir A.Sacharuko bei L.Karaliaus atveju seni politikos vilkai, apžvalgininkai, politologai, šiaip visuomeninio gyvenimo stebėtojai nepatikliai kraipė galvas: "Vargu, ar iš to kas nors išeis..."

Šių "politikos dvejetukininkų" prasižengimai iki šiol vertinti kaip ne itin rimti, už kuriuos būtų verta galbūt tik kiek griežčiau pabarti, gal kokias nors finansines sankcijas pritaikyti, ar, kraštutiniu atveju, atkreipti prokuroro dėmesį. Bet tikrai jau nesurengti labai jau komplikuotą apkaltos procesą.

Tačiau po šio trečiadienio Konstitucinio Teismo išvados apie dviejų Seimo narių šiurkščiai pamintą Konstituciją jau ir nepatikliausiems nušvito viltis, kad šis tas lyg ir keičiasi į gera.

Dabar nuo Seimo priklausys, ar jis dar turi bent kiek savigarbos, ar yra pasiryžęs šiuo atveju nors šiek tiek pagerinti savo prestižą.

Bet tikinčių, kad Seimas sugebės apsivalyti, regis, nėra labai daug. Ne veltui tuo netiki nė vadinamosios apkaltos komisijos vadovas Kęstutis Masiulis, kuris primena, kad per pastaruosius metus net kelis kartus parlamentarai spjovė į teisines normas, nesutikdami panaikinti kelių savo kolegų neliečiamybės. Tarp jų, beje, buvo ir A.Sacharukas.

Jeigu ir bus priartėta prie slapto balsavimo dėl mandatų atėmimo iš A.Sacharuko bei L.Karaliaus, gali įsijungti paprasčiausio politinio ir pragmatinio išskaičiavimo mašina. Eidami prie balsadėžės Seimo politikai svarstys ne tai, ar du jų kolegos gerokai prisidirbo, bet labiau tai, ar jais atsikratyti būtų politiškai naudinga.

Dalis opozicijos vargu ar suinteresuota, kad vietoj opozicinės Krikščionių partijos narių A.Sacharuko ir L.Karaliaus į parlamentą ateitų du valdančiosios Tautos prisikėlimo partijos atstovai.

Todėl gali nepakakti 85 parlamentarų balsų, būtinų apkaltai sėkmingai užbaigti.

Nereikėtų stebėtis, jei politikai kiek tik telpa fariziejiškai svaičios, kad "reikia būtinų būtiniausiai balsuoti už mandatų atėmimą", bet elgsis visiškai atvirkščiai. Slaptas balsavimas pridengs bet kokį dviveidiškumą.

A.Sacharukas ir L.Karalius iki balsavimo gali patys atsisakyti Seimo nario mandatų ir taip išsaugoti bent likučius garbės ir išvengti žeminančios apkaltos procedūros pabaigos. Tačiau suvokimas, kad Seime gali nepakakti balsų mandatams atimti, gali sustabdyti juos nuo tokio žingsnio.

Kita vertus, kalbama, kad bent jau A.Sacharukas labai rimtai svarsto galimybę išeiti pats. Yra vilties, kad jeigu taip pasielgs jis, padorumą prisimins ir L.Karalius. Tai būtų pats geriausias būdas Seimui išvengti dar vienos gėdos.