.png)
- Dalia Juškienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Dalia Juškienė
Kai mažą mane tėvelis pasiimdavo į darbą, atrodydavo – širdis sprogs iš laimės ir pasididžiavimo. Kaip kitaip, juk jis – mokyklos direktorius! Šių dienų vaikams tokia euforija, ko gero, nesuprantama. Juk jei mama – mokytoja, tai vargo pelė, o jei jau tėvas įstrigo mokykloje, tai nevykėlis... Kaip kitaip apie tūkstantį su uodegyte į rankas gaunančią šeimos galvą gali galvoti ambicingi jaunuoliai, nuo tokio užmokesčio nė darbo pokalbio nepradedantys.
Nedideli atlyginimai, aukšti kvalifikaciniai reikalavimai, žemas švietimo sistemos darbuotojo prestižas pūste nupūtė norinčiuosius vadovauti ugdymo įstaigoms. Jų nerandama metų metus, o kai kur net rekordus galima registruoti, kai vienas direktorius vadovauja iškart trims mokykloms.
Kas norės kišti galvą į tą peklą, jei nėra ir ateities užtikrintumo. Tik Seime galima užsibūti amžinai, net ir pamiršus kadencijų skaičių, o mokyklų vadovams juk reikia prikirpti sparnus terminuotomis darbo sutartimis! Iš pradžių įvedusi švietimo įstaigų vadovų kadencijas, nuo šių metų sausio „valstiečių“ Vyriausybė atsileido: jei mokyklų direktoriai gerai dirbs, galės eiti pareigas ir antrą kadenciją.
Ministerija katastrofos neįžvelgia. Buria iš debesų ar kavos tirščių, esą galinčiųjų vadovauti mokykloms – daugiau nei reikia. O norinčiųjų?
Tik va net mokyklos sargas supranta, kad geriau mokytojauti, nei būti vadovu. O mokyklose katastrofiškai trūksta ir vienų, ir kitų. Direktorių – kas dešimtoje šalies mokykloje. Ministerija katastrofos neįžvelgia. Buria iš debesų ar kavos tirščių, esą galinčiųjų vadovauti mokykloms – daugiau nei reikia. O norinčiųjų?
Pasigirsta net svarstymų: kodėl ugdymo įstaigos – gimnazijos, progimnazijos – vadovas turi būti pedagogas?.. Gal kitas klausimas bus: kodėl mokykla negali būti be direktoriaus? Štai JAV veikia kelios dešimtys mokyklų, kuriose vieną vadovą pakeitė mokyklos pedagogų komanda. Pasidalintoji lyderystė, tiesa, gausaus pasiekimų derliaus nesukrovė.
O mūsų švietimo sistemą, panašu, išvis ištiks badas. Liaudies išmintis byloja, kad sausi orai badą padaro septintais metais. Kiek mes jau džiūstam?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Dainų šventės spaudos konfe...
-
Vilniuje vėjo nuverstos tvoro...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigsPirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...