Mokslininkės išradimas gali pakeisti požiūrį į paveldo suvokimą

  • Teksto dydis:

Kauno tarpukario modernizmo architektūra šiandien vertinama kaip vienas iš miesto išskirtinumų, tačiau taip buvo ne visada. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjos Huriye Armağan Doğan, apskritai pasaulyje modernizmo epochos architektūra ne visada suvokiama kaip paveldas, ypač jei trūksta architektūros žinių ar suvokimo apie šį laikotarpį.

Siekdama nustatyti, kaip susiformuoja visuomenės požiūris į tai, kokie pastatai laikytini paveldu, H.A.Doğan siūlo naują požiūrį, grįstą žvilgsnio sekimo technologija. Eksperimento, kurio metu dalyviai buvo prašomi žiūrėti į Kauno ir Ankaros architektūros objektų fotografijas, buvo fiksuojama, kokios architektūros ypatybės ar bruožai turi įtakos tam tikriems objektams, kaip kultūros paveldui, vertinti.

Remdamasi eksperimento rezultatais, KTU Architektūros ir urbanistikos tyrimų centre dirbanti tyrėja H.A.Doğan pasiūlė modelį, kuris gali numatyti, kaip žmonės suvokia pastatų paveldą. Šis modelis galėtų būti naudingas formuojant su architektūros paveldo išsaugojimu susijusias gaires ir veiksmų planą.

Žvilgsnio sekimas

Pasak iš Turkijos kilusios KTU mokslininkės, žvilgsnio sekimo technologija paprastai naudojama rinkodaros ir elgesio tyrimuose, ypač vertinant vartotojų pasirinkimų prioritetus. Šis metodas pagrįstas dviejų kamerų įrašais: pirmoji fiksuoja, kur žmonės žiūri, o antroji – akių judėjimą.

Naudojantis šiuo metodu galima sekti, kuri vaizdinė detalė patraukė žmogaus dėmesį, kai jie renkasi ir vertina vieną ar kitą objektą.

„Taigi, man kilo mintis: kodėl gi nepasinaudojus tuo pačiu principu norint suprasti, kaip žmonės vertina kultūros paveldą?“ – aiškina H.A.Doğan.

Modernistinės architektūros tyrimas Turkijos sostinėje Ankaroje ir Kaune atskleidė, kad žmonių sprendimus veikia septyni rodikliai: ornamentai, medžiagos, linijos, spalvos, patina, išraiškingi architektūros elementai ir pastato pakeitimai vėlesniu laikotarpiu.

Kuo daugiau žinių

Mano tyrimas dar labai naujas, žvilgsnio sekimo technologijų naudojimas statinio paveldo vertinimo kontekste vis dar analizuojamas.

Tyrėja teigia, kad kultūros paveldo vertinimas neatsiejamas nuo prisiminimų ir asociacijų. Remiantis suvokimo teorijomis, kai žmonės ką nors pamato pirmą kartą, tam objektui vertinti jie naudoja savo ankstesnes žinias. Pavyzdžiui, pasak KTU mokslininkės, ornamentai daro didžiausią įtaką vertinant pastatą kaip paveldą, nes šie elementai yra glaudžiai susiję su konkrečiais architektūros etapais, istorija.

„Dažnai manoma, kad ornamentai laikomi tik dekoratyviniu elementu, tačiau tinkamai naudojami jie atspindi visuomenės tapatybę ir prisiminimus bei vietą“, – sako dr. H.A.Doğan.

Anot tyrėjos, tradicinės medžiagos, patamsėjusios metalinės detalės, vertikalios linijos, išraiškingi architektūros elementai, tokie kaip frontonai ar bokšteliai, žmonėms sukuria įspūdį, kad pastatas gali būti paveldo objektas. Tai susiję su kultūriniais prisiminimais arba išankstinėmis žiniomis apie tai, kas gali būti paveldas. H.A.Doğan taip pat pabrėžia, kad priestatai ar pastatų pakeitimai, kuriuose naudojamos šiuolaikinės medžiagos, neigiamai veikia žmonių suvokimą.

Mokslininkė daro išvadą, kad tam, jog statinys būtų suvoktas kaip paveldas, visuomenei reikia pateikti atitinkamos informacijos, kuri padėtų gilinti žinias apie architektūros paveldo vertinimą globaliame kontekste.

Vertina selektyviai

H.A.Doğan šią temą nagrinėjo savo daktaro disertacijoje, už kurią pelnė Baltijos universitetų programos (BUP) doktorantūros apdovanojimą už geriausią daktaro disertaciją socialinių ir humanitarinių mokslų kategorijoje.

„Mano tyrimas dar labai naujas, žvilgsnio sekimo technologijų naudojimas statinio paveldo vertinimo kontekste vis dar analizuojamas. Džiaugiuosi, kad savo tyrimu prisidėjau prie skaitmeninių metodų ir biometrinių matavimų vystymo humanitariniuose moksluose – metodų, kurie paveldo studijose nėra plačiai naudojami“, – sako KTU mokslininkė.

Tyrimo metu atskleistos žinios galėtų padėti architektams ir institucijoms rengiant kultūros paveldo išsaugojimo strategijas. Remdamasi tyrimo rezultatais, KTU mokslininkė taip pat sukūrė modelį, kuris gali numatyti, kaip žmonės suvokia pastato paveldo potencialą.

„Užaugau apsupta paveldo objektų ir pastatų, jie visada buvo svarbi mano gyvenimo dalis. Vis dėlto ilgainiui pastebėjau, kad nors paveldo pastatai yra svarbūs man, kiti žmonės neretai juos vertina selektyviai, o architektūrinių paveldo statinių aplinka jiems tik sudaro foną, o ne atsiduria dėmesio centre“, – teigia H.A.Doğan.

Ji teigia, kad ateityje, lavinant dirbtinį intelektą, modelio skaičiavimai galės būti automatizuoti.

Kauno analizė

H.A.Doğan šia tema atliko ne vieną tyrimą. Jų metu mokslininkė daugiausia dirbo su Kauno modernizmo paveldo pastatų, kuriuos miestas pristatė paraiškoje, skirtoje UNESCO pasaulio paveldo vardui gauti, atvaizdais.

Nominacinė paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“ Pasaulio paveldo centrui buvo pateikta dar 2021 m. sausį, o šių metų birželio–liepos mėnesiais paaiškės, ar Kauno modernizmas taps penktuoju Lietuvos objektu, įrašytu į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Paraiškoje nominuojama teritorija apima Kauno Naujamiesčio ir Žaliakalnio seniūnijas, kuriose vieni iš svarbiausių objektų – KTU Centriniai rūmai, Tyrimų laboratorija, kurioje šiandien įsikūręs KTU Cheminės technologijos fakultetas, ir daugelis kitų. Šie pastatai puoselėja autentišką interjerą, yra išsaugoję modernizmo architektūros fragmentų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Klastotės ne puošia, o juokina
    Klastotės ne puošia, o juokina

    Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie mados namų „Michael Kors“ rankinės, įvertintos 950 eurų, vagystę iš vieno Kauno restoranų, ne vienas asmuo, mėgstantis vardinius ženklus, susirūpino savo daiktų saugumu. Tiesa, mėgti ...

    2
  • Pedagoginės anomalijos
    Pedagoginės anomalijos

    Šįkart kalba ne apie mokyklas paskutinio skambučio proga. Kadangi daugybė gyvenimo sričių podraug tiesiogiai tarpusavyje susiję, tad vienų noras auklėti kitus yra plačiai pasklidęs visur – pradedant vaikų darželiu ir baigiant tarptauti...

  • Svarbiausios „Kronikos“ pamokos
    Svarbiausios „Kronikos“ pamokos

    Minint „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ 50-ąsias metines, LR Seime vyks konferencija „50 metų po „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ pasirodymo: pamokos ir perspektyvos“. Konferencijos globėjas J.E. kardino...

  • Kai žudikas dar ir auka
    Kai žudikas dar ir auka

    Karo Ukrainoje istorijoje radosi naujas skyrius. Pirmadienį nuosprendį išgirdo pirmasis okupantas. Šūviai, kuriuos dar „karinės operacijos“ pradžioje seržantas Vadimas Šišimarinas paleido, paties žodžiais, spaud...

  • E. Lucasas: V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo
    E. Lucasas: V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

    Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių veikėjų indėlis buvo grindžiamas įsitikinimu, kad simboliniai priešakiniai daliniai apsaugotų jas nuo Rusijos agresijos. Jeigu t...

  • Išvirkščio konteksto spazmai
    Išvirkščio konteksto spazmai

    Jei iki šiol informacinį karą su Rusija lyg ir laimėdavome, tai ta kova dabar pas mus tapo panaši į žvairą žvilgsnį. Štai visą praėjusią savaitę žiniasklaida tiražavo: "Azovstal" kariai evakuojami, ir tai esą Ukrai...

    24
  • Boksas grįžta
    Boksas grįžta

    Lietuviai – augaloti vyrai. Turbūt aukštesni nei vidutinis europietis. Spėčiau, kad ir fiziškai tvirtesni, nors išvesti bendrą tautos fizinio parengtumo vidurkį, ko gero, sudėtinga. Tačiau apie šį aspektą bent i&scaro...

    1
  • Mandžiūrijos kandidatas
    Mandžiūrijos kandidatas

    Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos (Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei) atstovai nebuvo vieninteliai šiuolaikinių Kremliaus balalaikininkų ir Vovočkos (1952) dresuotų šuniukų protėviai, kuriems teisingumo instan...

  • Lyderis gali viską
    Lyderis gali viską

    Praėjus pustrečių metų nuo pasaulinės pandemijos pradžios, pačioje geriausioje planetos valstybėje, šįkart, cha, kalba ne apie Rusiją, bet apie Mažojo Kimo tėvoniją, prieš savaitę buvo užfiksuotas pirmasis COVID-19 atvejis. ...

    8
  • Rykštė taršos bylose
    Rykštė taršos bylose

    „Bandymų ir klaidų metodas“ – taip būtų galima apibūdinti Lietuvoje pastaruoju metu besiformuojančią teisinę praktiką aplinkos taršos bylose. Čia nelygioje kovoje prieš Europos Sąjungos teisinę praktiką ir toliau kr...

Daugiau straipsnių