Mirties pornografija

Tvirtai įsikibęs turėklų, virpantis žmogus žvelgia žemyn. Akyse – ne tik begalinis skausmas, bet ir policijos, greitosios medicinos pagalbos automobilių švieselių atspindžiai. O štai tilto apačioje – kitokios švieselės. Išmaniųjų telefonų kamerų blyksčių. Dešimtys žioplių, užvertę galvas aukštyn, filmuoja nelaimėlio dramą. Laukdami, ar galės šiandien savo paskyroje pasigirti, jog tapo paskutiniojo gyvenimo šuolio liudininkais. Ne, tai ne serialo „Black Mirror”, pasakojančio apie šiurpias technologizuotos ateities perspektyvas, epizodo aprašymas. Tai realybė, kuri šiandien jau mažai ką stebina net Vilniuje ar Kaune.

Mirtis toks jau dalykas – be mažyčio procentėlio atsigavusių po klinikinės mirties, likusieji ją patirsime tik kartą. Gal todėl viskas, kas su ja susiję, kartu ir gąsdina, ir intriguoja. Vieni žiūri filmus apie serijinių žudikų darbelius, kiti kompiuterio ekrane šaudo į butaforinius priešus, treti nepraleidžia kriminalinių naujienų rubrikos. O ekstremalesnių pojūčių mėgėjai, suvedę porą raktažodžių į "Google", nesunkiai ras vaizdo įrašų, kurių per televizorių niekas neparodytų. Pavyzdžiui, į industrinį smulkintuvą įkritusio žmogaus ar užsitrenkusiame automobilyje gyvos sudegančios jaunuolių kompanijos.

Nesiimsiu svarstyti, kad nesuvaidinto „gore“ žanro mėgėjai turi šiokių tokių problemėlių. Matyt, čia panašiai, kaip ir su erotinio pobūdžio filmais – su laiku didėja atsparumas tam, ką matai, tad reikia vis ekstremalesnio turinio, dar stipresnio dirgiklio. Be to, nepažįstamo žmogaus mirtis leidžia patirti visą gamą jausmų, pačiam tiesiog stebint iš tolo ir nepatiriant jokių pasekmių.

Matant ant stogo atbrailos balansuojantį žmogų, nusisukti nelengva, bet ar pirmas impulsas neturėtų būti bent pamėginti padėti, užuot kišenėje graibius telefono?

Ir vis tik, mano galva, plačiai išvešėjęs svetimo skausmo onanizmas  kelia labai daug moralinių klausimų, kuriuos kažkodėl vengiama svarstyti. Tiesą sakant, grūmojantis pirštas atsisuka ir į žiniasklaidą. Pavyzdžiui, kad ir labiau žinomų žmonių laidotuvės bei didžiulės nuotraukų galerijos, atsirandančios portaluose. Jose – stambiu planu įamžinti raudantys, nuo emocinio skausmo klupinėjantys artimieji. Ar tikrai tokius vaizdus matyti – visuomenės interesas? Arba štai neseniai paviešintos stebėjimo kamerų užfiksuotos, mirtinai nudurto vaikino paskutinės gyvenimo akimirkos. Kam to reikia? Nesakau, kad reikėtų žinias apie tokius įvykius patyliukais sušluoti po kilimu, bet vargu, ar kažkokią naudą be clickų teikia rodomos dar neseniai gyvų žmonių kraujo balos.

Tačiau žiniasklaida paprastai dar prisilaiko šiokių tokių rėmų. Kaip ir kino industrija. Jei ne mintis „O jei ten būtų mano mylimas žmogus?”, tai sudrausmina bent visuomenės pasipiktinimas ar elementari nemalonumų baimė. Jų pasitaiko įvairiausių. Pavyzdžiui, didžiulis ažiotažas JAV kilo dėl 2006-aisiais pasirodžiusio E.Steel dokumentinio filmo „The Bridge”. Juostoje pasakojama apie savižudžius, savo gyvenimą užbaigiančius nušokant nuo San Fransisko Aukso vartų tilto. Metus kūrėjas kartu su komanda filmavo tiltą – užfiksavo net 23 iš 24 2004-aisiais įvykusių žinomų savižudybių. Filmas pagarsėjo ne tik tuo, jog prašydamas leidimo filmuoti, režisierius nuslėpė tikruosius kėslus – tikino tiesiog norįs įamžinti skirtingus šalies paminklus ir vėliau smarkiai papiktino atsakingus asmenis. Dargi tada plačiai buvo keltas moralinis klausimas: ar filmuoti asmenį, lipantį per apsauginius turėklus ir akmeniu krentantį žemyn, nėra paprasčiausiai amoralu?

Šiandien, prabėgus trylikai metų nuo filmo „The Bridge”, jau fiziškai nebespėtum pagriebęs už atlapų apie moralinius kompasus paklausti kiekvieno, savo išmanųjį nukreipusio į svetimos mirties akimirkas. Ir kažkas man kužda, jog dėl to kaltos ne vien per šį laiką patobulėjusios telefonų kameros ar tiesioginės transliacijos galimybė tiesiai per "Facebook" ar "Instagram" paskyros. Jau nekart aidėjo istorijos apie delfinus, nugaišusius būriui turistų su jais besidarant selfius. Nors ir nelyginu delfino bei žmogaus gyvybės svorio, bet klausimas tas pats. Matant ant stogo atbrailos balansuojantį žmogų, nusisukti nelengva, bet ar pirmas impulsas neturėtų būti bent pamėginti padėti, užuot kišenėje graibius telefono?


Šiame straipsnyje: savižudybėmirtissavižudis

NAUJAUSI KOMENTARAI

AK

AK portretas
Man irgi patiko, šįkart brandus, rafinuotas rašinys. Šaunuolė!

tulpes@lrpk.lt

tulpes@lrpk.lt portretas
Neegzistuoja pasaulyje toks dalykas kaip Morale. Cia yra religines propogandos myzas

Anonimas

Anonimas portretas
kokia Tu grazi ... ir protinga . Retas derinys gamtoje
VISI KOMENTARAI 28
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • (Ne)šventinė laimė
    (Ne)šventinė laimė

    Žinau, negražu įsistebeilyti, bet dievaž nesusilaikau, nugirdusi vieną pokalbį, patyrinėti – ir kas gi tos moterys? "Kaip švęsi laisvadienius?" – klausia viena, turėdama mintyje Valstybės dienos prailgintą savaitgalį. &...

    1
  • Modernumo dvasia Raseiniuose
    Modernumo dvasia Raseiniuose

    Koks namas galėtų būti vadinamas geriausiu pasaulyje? Galbūt tas namas dar net nepastatytas, o bus pastatytas kada nors ateityje. Futurologas ir kartu paveldosaugininkas Dirkas H.R. Spennemannas prognozuoja, kad tokia ateitis visai įmanoma ir kad su dirbt...

    1
  • Nepakeičiamų būna
    Nepakeičiamų būna

    Kartais nuožmius karus ar revoliucijas sukelia atsitiktinumai. Aplinkybės sukrenta taip neįtikėtinai, kad į hierarchijos viršūnę išstumia kokius nors aludžių radikalus, kaip kad, pavyzdžiui, nutiko prieš beveik 100 metų Vokietij...

    2
  • Indėnų širdys – svarbios
    Indėnų širdys – svarbios

    Sakoma, kad tai įvyko vieną saulėtą tryliktojo ar keturioliktojo mūsų eros amžiaus rytą. Jauna į suaugusiųjų pasaulį žengianti mergina pabudo ir pakilusi iš savojo guolio ėmė ruoštis svarbiausiam gyvenimo įvykiui – vedyboms....

    5
  • Amžiaus cenzo dilema
    Amžiaus cenzo dilema

    Jaunystės kulto vėjų idėjos jau siaučia ir parlamente. Vos pradėjus svarstyti Konstitucijos pataisą, kuria siūloma leisti kandidatuoti į Seimą nuo 21-erių, netruko atsirasti dar viena iniciatyva, siūlanti leisti parlamentaro mandato siekti jau ir n...

    5
  • Kelias į išsilaisvinimą iš prietarų
    Kelias į išsilaisvinimą iš prietarų

    Šiandieniniame pasaulyje universitetai turėtų kurti globalų tinklą, kuris leistų efektyviai bendradarbiauti be sienų – tiek geografinių, tiek disciplininių. Tačiau tam reikia tarptautiško mąstymo, kurio šiandien dar trūkst...

    3
  • Vanderdekenas – amžiams
    Vanderdekenas – amžiams

    Šiandien baigiasi precedento neturintis politinis šou – savaitę trukęs išankstinis balsavimas dėl Rusijos konstitucijos pataisų. Pagrindiniai klausimai – šalies įstatymų viršenybė prieš tarptautinę ...

    8
  • Ne visi grįžo iš karantino
    Ne visi grįžo iš karantino

    Valdžia skaičiuoja į biudžetą nesurinktus mokesčius, verslas – neuždirbtus pelnus, o žmonės – padidėjusias išlaidas. Jos didenybė infliacija nuo koronaviruso beveik nenukentėjo – šį birželį, palyginti su pernyk&sc...

  • Teismai: lopysime spragas ar kursime efektyvią sistemą?
    Teismai: lopysime spragas ar kursime efektyvią sistemą?

    Paskelbta Valstybės kontrolės atlikto teismų sistemos audito ataskaita parodė, kad pagal vidutinę civilinių bylų nagrinėjimo trukmę Lietuva pirmauja ES kaip greičiausiai jas nagrinėjanti valstybė. Puikus įvertinimas, tačiau ta pati ataskaita rodo...

    3
  • Kuo prasikalto Albinas?
    Kuo prasikalto Albinas?

    Nacionalinė išmintis byloja: atšyla oras, pakyla ir noras. Tai akivaizdu kalbant ir apie pajūrio ekshibicionistus, kurie kiekvienąkart sykiu su kaitra atskuba "darbuotis" į kopas. ...

    19
Daugiau straipsnių