Minint pavergtųjų tautų išsivadavimo sukaktis žvilgsnis krypsta į ateitį

Iki šių metų pabaigos minėsime sukaktis, primenančias apie pavergtųjų tautų nuo Baltijos iki Juodosios jūros nepaprastą drąsą ir lyderystę, kai jos atsikratė komunistinio jungo.

Pradėsime nuo Lenkijos, šį mėnesį minėsiančios 30 metų sukaktį nuo momento, kai komunistai buvo išstumti iš valdžios per beveik laisvus rinkimus.

Tai prilygo politiniam žemės drebėjimui – ir jis buvo toli gražu ne pirmasis Lenkijoje, didžiausioje ir sunkiausiai suvaldomoje šalyje iš priklausiusių Kremliaus imperijai. Lenkai priešinosi kolektyvizacijai, išlaikė stiprų katalikų tikėjimą ir tautinę tapatybę, taip pat ne kartą buvo sukilę prieš savo valdytojus komunistus.

Triuškinamai laimėti 1989 metų birželį surengti rinkimai atvėrė kelią pirmajai per 50 metų šios šalies nekomunistinei vyriausybei, vėliau panaikinusiai planinę ekonomiką, atkūrusiai teisinę valstybę ir pradėjusiai šalies integraciją į NATO ir Europos Sąjungą.

Jie taip pat suteikė milžinišką postūmį platesnei komunizmo griūčiai, paspartino Vengrijos judėjimą į politinį pliuralizmą ir stagnuojančias šalis, tokias kaip Rytų Vokietija, pavertė verdančiais katilais. Per vėliau tais metais Čekoslovakijoje vykusias dideles demonstracijas buvo garsiai skanduojama: „Nenorim būti paskutinis tvoros baslys!“

Lenkai turi teisę klausti pasaulio, ar jis pripažįsta ir prisimena šių įvykių svarbą. Kitaip tariant, kodėl Vakarai nėra dėkingesni?

Šis klausimas daug atskleidžia. Iš dalies jis kyla iš susitelkimo į savo reikalus. Lenkija iš tikrųjų buvo svarbi, bet ne mažiau svarbios ir kitos šalys bei asmenys. Būtų galima paminėti Andrejaus Sacharovo asmeninę drąsą, Lietuvos Sąjūdį, Estijos Kongresą, Latvijos Liaudies Frontą, Ukrainos „Ruch“ ir daug kitų. Tai nėra indėlio į istoriją olimpiada.

Esu britas ir puikiai visa tai suvokiu. Viena labiausiai erzinančių mano šalies politinių diskusijų klišių yra pareiškimas, kad „1940-aisiais kovojome vieni“. Taip, tiesa, kad mes (kartu su Suomija ir Sovietų Sąjunga) išlikome vienintelės kovojusios Europos šalys, neokupuotos per Antrąjį pasaulinį karą. Tačiau galima suprasti, kodėl tokios valstybės kaip Graikija, Norvegija ar Lenkija, jau nekalbant apie tolimąsias sąjungininkes – pavyzdžiui, Australiją – suirzta, kai jų indėlis į šią kovą atsainiai ignoruojamas.

Tačiau Lenkijoje šis klausimas taip pat kyla iš pernelyg gerai pagrįsto atskirties ir išdavystės pojūčio. Esą Vakarai ignoruoja Lenkijos vaidmenį 1989-aisiais dėl tos pačios priežasties, dėl kurios jie užmiršo sovietų įsiveržimą 1939 metų rugsėjo 17-ąją, prisidėjo dangstant Katynės žudynes, leido žlugti Varšuvos sukilimui ir Jaltoje atidavė šalį sovietams.

Šis naratyvas visuomet būdavo nenaudingas. Na, o dabar jis yra pasenęs. Lenkija nėra užmiršta Vakarų – ji yra Vakarų dalis. Daugumai žmonių, gimusių po 1980-ųjų, pati „Rytų Europos“ ir „buvusių komunistinių šalių“ idėja atrodo tokia pati keista ir neaktuali, kaip ir kalbos apie „buvusią Austrijos-Vengrijos imperiją“.

Pavyzdžiui, Lenkija tampa pagrindine JAV karine partnere žemyninėje Europoje. Lenkas Donaldas Tuskas pirmininkauja Europos Vadovų Tarybai – tai vienas iš dviejų svarbiausių postų Europos Sąjungoje. Lenkijos ekonomika nuo 1989 metų išaugo trigubai. Kitaip nei visos kitos išsivysčiusios pramonės šalys, ji per pastarąjį ketvirtį šimtmečio nė karto nepatyrė recesijos. Lenkija sukūrė stiprias institucijas, joje klesti pilietinė visuomenė, sėkmingai integruojama iki milijono migrantų – daugiausiai iš Ukrainos. Vidaus politikos nesutarimai gali atitraukti dėmesį nuo šių laimėjimų, bet Lenkija dar niekada nebuvo turtingesnė, stipresnė, laimingesnė arba saugesnė.

Laimei, daugmaž tą patį galima pasakyti apie daugumą kitų buvusių pavergtųjų tautų, švęsiančių savo indėlį į šlovingas šių metų sukaktis.

Kiekviena šalis gali ir turi atsigręžti į savo istoriją – tiek keliančią pasididžiavimą, tiek gėdingą. Tačiau dabartis yra daug svarbesnė, o ateitis – daug labiau jaudinama.



NAUJAUSI KOMENTARAI

nuostaba

nuostaba portretas
Vietoje propagandinio burbulo geriau tokie lucasai paskaitytų normalų straipsnį apie vargšus lenkus? Pvz. A. Komarovskis. Su hienos plėšrumu.

ane?

ane? portretas
Tam tikra prasme pasaulyje visos tautos yra pavergtos.

juodas

juodas   portretas
propogandonas......
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Ukrainiečiai mokosi lietuvių kalbos: dirba kruopščiai
    Ukrainiečiai mokosi lietuvių kalbos: dirba kruopščiai

    Sumaištis ir sudėtinga situacija Ukrainoje daugeliui žmonių buvo naujas žingsnis į gyvenimą ir tikslas pradėti iš naujo savo kelią. Nekalbant apie tragiškus įvykius, kurie susiję su kiekviena šeima, skaudžius išgyv...

  • Elektros kainų pikai dar gali viršyti rekordus
    Elektros kainų pikai dar gali viršyti rekordus

    Po to, kai vakar elektros energijos kaina rinkoje šoktelėjo iki neregėtų aukštumų, Seimo Demokratų frakcijos narys Lukas Savickas kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę ir Europos Komisiją (EK). Viešumoje pasigirdo kalbų, ...

    3
  • Atominė žodžio galia
    Atominė žodžio galia

    Didis prancūzų karvedys Napoleonas po visų savo gyvenimo pergalių ir praradimų pasauliui galiausiai paliko mažiausiai tris patentuotus dalykus – konjaką, tortą ir bepročius. Todėl specialiąją Kremliaus operaciją pavadinti "Napoleono pla...

  • Kaunietė siūlo Rusijos turistams įvesti privalomą Ukrainos rėmimo mokestį
    Kaunietė siūlo Rusijos turistams įvesti privalomą Ukrainos rėmimo mokestį

    Netylant kalboms, ar reikėtų Rusijos turistams riboti vizų išdavimą, kad jie laisvai negalėtų keliauti po Europą, kaunietė pasiūlė originalią idėją – iš Rusijos atvykusiems turistams įvesti privalomą Ukrainos rėmimo mokest...

  • Kelionei iš imperijos Šengeno vizos nereikia
    Kelionei iš imperijos Šengeno vizos nereikia

    Galima imperijos gyventoją išplėšti iš imperijos, tačiau imperijos iš jo neišplėši. Šis fenomenas keliauja Rusijos piliečio lagamine kartu su būtiniausiais daiktais. Imperinio ego dydis gali būti atvirk&s...

  • Nekaltumo prezumpcija: ką turime žinoti kiekvienas?
    Nekaltumo prezumpcija: ką turime žinoti kiekvienas?

    Nors ir sakoma, kad šiuolaikinis žmogus puikiai išmano savo teises, pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjo prof. Aurelijaus Gutausko, nekaltumo prezumpcija vis dar daugeliui lieka nesuprantama. Temą „Dar nekaltas, bet ...

  • Ministerija – mini isterija
    Ministerija – mini isterija

    Kai aplanko dvi naujienos, ištinka sutrikimas, kurią pirmiau paporinti. Nuostabią ar puikią? Gerą ar dar geresnę? Blogą ar visiškai prastą? Laimingą ar pragaištingą? Bet. Kad ir kaip blogai kas prasidėtų, mieliau, kad geriau pas...

    5
  • Dievo Motinos šventė – Žolinė
    Dievo Motinos šventė – Žolinė

    Kai Lietuvos darželiai pražysta gražiausiomis gėlėmis, sodai linksta nuo vaisių gausybės, rugpjūčio 15-ąją švenčiame Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilmę, Žolinę. ...

    12
  • Antoškos ir trali vali
    Antoškos ir trali vali

    Besivejantieji ilgojo Žolinės savaitgalio traukinį šaukia SOS – gal turite kokią nakvynės vietą prie jūros? „Booking“ iššluotas, o likučiai jame panašūs į kliedesius. Šį šeštadienį ...

    16
  • Dilema: kaip jaustis saugiai, vykstant kibernetinėms atakoms?
    Dilema: kaip jaustis saugiai, vykstant kibernetinėms atakoms?

    DESI indeksas rodo, kad keturi iš dešimties suaugusiųjų stokoja skaitmeninių įgūdžių ir tai gali būti panaudota prieš mus pačius. Padaugėjus kibernetinių nusikaltimų, siejamų su Rusijos atakomis, ypač svarbu žinoti, kaip kib...

Daugiau straipsnių