Quantcast

Metai keičiasi, tikrovė – ne?

Prieš sausio pirmąją ir tuoj po jos daugelis užsienio laikraščių bei portalų lygino praėjusių metų jau žinomą ir praeitin grimztančia realybę su dar nežinoma, bet menama tikrove, kuri galimai skleisis naujaisiais metais.

Tačiau kai kuriais atžvilgiais ta buvusi realybė nežada jau taip greitai nugrimzti į praeitį. Pasak JAV dienraščio „Boston Globe“, „tarptautiniai karštieji taškai, mirgėję 2017-ųjų metų naujienų antraštėse, nedings iš žinių ir 2018-aisiais.

Gal karingoji „Islamo valstybė“ šiuo metu tėra savo buvusio grėsmingumo šešėlis, bet tai nereiškia, kad ir pasilpusi ji negali kelti siaubo. Pvz., Egipte džihadistai žudo ne  tik vyriausybės karius ir krikščionis, bet ir į mečetes melstis susirinkusius musulmonus.

Artimuosiuose Rytuose konfliktą su „Islamo valstybe“ gali pakeisti aštrėjantis konfliktas tarp Saudo Arabijos ir Irano, į kruvinus susidūrimus įtraukiantis ir kitas šalis, pasiduodančias vienos ar kitos iš abiejų besivaržančių musulmoniškųjų galybių, atstovaujančių skirtingoms islamo pakraipoms, įtakai“.

Anot JAV Užsienio reikalų tarybos analitiko Jameso Lindsay, bent jau „Irano vadovai praėjusiais 2017-aisiais gali būti patenkinti dėl daugelio priežasčių.

Pirma, Sirijos prezidentas Basharas al Assadas vis dar tvirtai įsitaisęs savo galios tvirtovėje Damaske. Antra, stipriai Libane laikosi ir grupė „Hezbollah“. Trečia, „Islamo valstybė“ prarado didelę dalį savo teritorijos. Ketvirta, Irako valdžia atgavo daug naftos turinčio Kirkuko miesto kontrolę. Penkta, Saudo Arabija neišsikapsto iš liūno Jemene“.

Prie visų šių poslinkių reikšmingai prisidėjo Iranas, o tai savo ruožtu sutvirtino iraniečių įtaką visame regione.

Pasak amerikiečių žurnalo „Newsweek“, „Libano šiitų grupė „Hezbollah“ net gali su palestiniečių sunitų grupe „Hamas“ sudaryti bendrą frontą, globojamą Irano, prieš Izraelį ir Amerikos prezidento D. Trumpo nutarimą laikyti Jeruzalę Izraelio sostine“.

O Azijoje Šiaurės Korėja ir toliau trauks pasaulio dėmesį, ypač kai vasarį Pjongčange Pietų Korėjoje prasidės olimpinės žiemos žaidynės. Visai neseniai nuskambėjo ir ginčus sukėlė pranešimai, jog Kinija teikia Šiaurės Korėjai naftos.

„Tai sunkins gyvenimą amerikiečių diplomatams ir kitiems, siekiantiems užkirsti kelią Šiaurės Korėjai naudotis savo branduoliniu arsenalu“, – pranešė Londono dienraštis „Guardian“.

„Tačiau kažkas turės pasiduoti, – rašė amerikiečių analitikas J. Linday, – nes D. Trumpas prisiekė imtis priemonių, kad Šiaurės Korėja neįsigytų pajėgumo pulti Jungtines Amerikos Valstijas branduolinėmis raketomis, ir tą pakartotinai patvirtino piktomis žinutėmis ir grasinimais į darbą paleisti „ugnį ir furorą.“

Tačiau Šiaurės Korėja kol kas nė nemirktelėjo. Pchenjanas po vėliausio savo balistinių raketų išbandymo praėjusį mėnesį gyrėsi „dabar galėsiąs pasiekti bet kurią vietą Jungtinėse Amerikos Valstijose“. Tai tikriausiai netiesa.  

Vis dėlto bendra įvykių tendencija ne į naudą Amerikai. Vašingtono galimybės priversti Pchenjaną nusileisti nėra didelės. Kinija arba negali, arba nenori panaudoti savo ekonominius svertus prieš Šiaurės Korėją.

Tuo tarpu Jungtinių Valstijų karinio įsikišimo kaina būtų labai aukšta, gal net katastrofiška. Žinoma, galima bandyti rasti diplomatinį sprendimą, tačiau toks tikriausiai pareikalautų pripažinti Šiaurės Korėją kaip branduolinę valstybę.

Šiemet, pasak dienraščio „Boston Globe“, vienaip ar kitaip išsispręs ir ant skustuvo ašmens atsidūrusios Venesuelos likimas.

Nors, kaip pranešė Amerikos visuomeninis transliuotojas „NPR“, į kampą varomas Venesuelos kairuoliškas prezidentas Nicolas Maduro apsisupo kariškiais, idant išsilaikytų valdžioje, „New York Times“ pastebėjo, kad šalies nacionalizuota naftos bendrovė, kuri finansuoja tų karininkų atlyginimus, yra ant žlugimo ribos.

Yra spaudoje prognozių ir apie tai, kas klostysis Europoje, Afrikoje ir Jungtinių Amerikos Valstijų viduje, tačiau neaišku kodėl, bet labai įdomu, kad labai mažai rašoma apie Rusiją.

Bet tai gal ir gerai, jeigu niekas neprognozuoja, kad Baltijos valstybėms 2018-aisiais bus blogiau nei 2017-aisiais.


Šiame straipsnyje: metaikeičiasi metaiužsienis

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas
    Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas

    Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausimas ypač aktualus šiuo metu, kai globali ekonominė situacija nėra aiški. Dėl to kai kuri...

    2
  • Asmeninės Velykos
    Asmeninės Velykos

    Artėjant Velykoms, nori nenori, susimąstai apie vertybes. Ir kokių tik vertybių nesame išbandę. Paturėjome visą haremą patrauklių vertybių – pradedant joga, baigiant pozityvias būsenas skatinančiais kursais. Tačiau dažnai atsitinka t...

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    18
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    3
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
Daugiau straipsnių