Mesijas atvyks dviračiu

Gazos Ruože vėl sproginėja bombos, o saugiuose Vakarų miestuose nenutrūkdama aidi gaili visuomenininkų rauda. Dėl Palestinos vaikų ašaras lieja kairieji, dešinieji, autoritarai, demokratai, veganai, intelektualai, progresyvieji jaunuoliai ir kėgliais žongliruojančios merginos, kurių gaktas palytėjo raudonas kūjo ir pjautuvo ženklas.

Visų jų ašaros intensyviai kapsi viena po kitos ir, sudrėkinusios vasaros saulės įkaitintą asfaltą, įsilieja į sraunią upę, kuri tarsi Jordanas teka pasąmonės klodais, savyje nešdama emocinio šantažo dumblą. Romos katalikų popiežius kremtasi, pasaulio popmuzikos garsenybės kažką burba, o rūsti it neandartalietis Greta Thunberg (2003) grėsmingai tyli.

Tik nedaugelis šių visuomenininkų pamena faktą, kad Palestina yra ne valstybės, o regiono pavadinimas, ir dar mažiau jų geba atgaivinti prisiminimus iš laikų, kai į Klermono miestelį buvo atvykęs Romos katalikų popiežius Urbonas II (1035–1099).

Manoma, kad tada buvo kitokie laikai. Tada žmonės buvo empatiškesni. Jie nevergavo materializmui ir šiuolaikinei vartotojiškai visuomenei. Galima tik įsivaizduoti, kaip užlipęs ant pakylos popiežius nutaisė taurią G.Thunberg veido išraišką ir jautriu, dėl klimato kaitos nerimaujančio Elono Musko (1971) balsu kreipėsi į susirinkusius brolius ir seseris.

Jis jiems pasakojo apie siaubingus kankinimus, kuriuos neva tuo metu teko patirti Palestinos ir kitiems Artimųjų Rytų krikščionims. Šį savo gandais grįstą pamokslą Urbonas II veikiausiai iliustravo didingais rankų mostais, kurie jo kalbą padarė dar įtaigesnę.

Šventojo Tėvo klausantys broliai ir seserys galėjo tik krūpčioti it "Facebook" vartotojai, žiūrintys George‘o Floydo (1973–2020) smaugimo vaizdo įrašą, kai Urbonas II jiems pasakojo apie ant kuolų sukabintas žarnas, kurias iš dievobaimingų krikščionių kūnų išnarstė netikėliai.

Mirus Romos vasalui Erodui Didžiajam (72–4 m. pr. Kr.), Palestinoje prasidėjo neramios dienos. Teritorijos buvo padalytos mirusio monarcho sūnums. Žemesnieji visuomenės sluoksniai ir dalis dvasininkų luomo atstovų nebuvo itin patenkinti Erodo ir romėnų valdymu. Tarp regiono gyventojų ėmė plisti maištingos nuotaikos, kuriose susipynė pasaulietiškas nacionalizmas ir dangiškojo išganymo laukimo lūkesčiai.

Tikėtasi, kad į Palestiną greitai atklys aukštesniųjų jėgų pasiuntinys, kuris išvys iš regiono užkariautojus ir įtvirtins Žemės planetoje Dangiškąją tvarką. Įvairios sektos savaip interpretavo ir aiškino judaizmo dogmas, o po kaimus klajojantys ekscentriški keistuoliai demonstravo ligonių gydymą prisilietimu ir kitus dieviškosios apvaizdos įrodymus.

Manoma, kad būtent tuo metu savo dogmas regione ėmė skelbti Jėzumi Nazariečiu (4 m. pr. Kr.–30 arba 33 m. po Kr.) vadinamas žmogus. Anot Naujojo Testamento autorių, savaip judaizmą interpretavęs Jėzus metė iššūkį semitų dvasiniam elitui ir Romos valdžiai bei buvo pasmerktas mirčiai ant kryžiaus.

Vėliau Jėzus prisikėlė iš mirusiųjų, tuo patvirtindamas savo dangiškąją kilmę. Judėjai nepripažino jo pranašo statuso, o Romos imperijos valdžia vėliau pradėjo persekioti krikščionimis vadinamus Jėzaus pasekėjus.

66 m. Judėjoje prasidėjo semitų sukilimas, kurį numalšinti teikėsi paties imperatoriaus Vespasiano (9–79 m.) sūnus Titas (39–81 m.). 70 mūsų eros metais Romos legionieriai užėmė Jeruzalę. Po dvejų ar trejų metų romėnai apgulė Masados tvirtovę, kurioje su šeimomis užsidarė paskutinės maištininkų pajėgos.

Sklandė kalbos, kad ši tvirtovė nepaimama, tačiau sikarijais (durklais ginkluoti žmonės) vadinti sukilėliai buvo įpratę kariauti partizaninį karą. Ilgai apgulčiai bei kovai su profesionalesnėmis ir geriau pasirengusiomis romėnų pajėgomis jie nebuvo pasiruošę. Sikarijų ir jų šeimų laukė vergovė, nukryžiavimas arba laukinio žvėries skrandis. Nuo šio likimo sukilėlius skyrė tik laikas. O jis vis labiau seko.

"Verčiau mirsime nei vergausime", – vieną vakarą ėmė šaukti sukilėliai, vieningai nusprendę, kad pozityviau yra nužudyti savo šeimų narius ir nusižudyti patiems, nei kęsti pažeminimą.

Pasakojimą apie kolektyvinės savižudybės aktą Masados tvirtovėje ateities kartoms paliko Romos korespondentas Juozapas Flavijus (37–100). Manoma, kad Masados skerdynes išgyveno bent dvi moterys ir penki vaikai, kuriuos vėliau apklausė Juozapas. Išgyvenusiųjų likimas nežinomas, o kai kurie iškasenų ekspertai, tyrinėję tvirtovę, abejoja šia įkvepiančia istorija.

132 m. Judėjoje prasidėjo dar vienas sukilimas. Šis maištas siejamas su paslaptingo veikėjo Simono ben Kosevah (žinoma tik jo mirties data 135 m.), vėliau pradėto vadinti Simonu bar Kokhba, veikla. Teigiama, kad iš pradžių jo žmonėms pavyko visiškai perimti Judėjos kontrolę. Dėl to Simoną kai kas netgi ėmė laikyti tikruoju Mesijumi.

Sukilimui numalšinti Romos valdžia nusiuntė milžiniškas pajėgas. Manoma, kad bado ir ligų lydimos žudynės pasiglemžė šimtus tūkstančių Palestinos čiabuvių gyvybių. Kai kas šio sukilimo malšinimą netgi vadina genocidu.

IV mūsų eros amžiaus pradžia buvo lemiama Jėzaus Nazariečio sekėjams. Nepaisant daugelį metų vykusio krikščionių persekiojimo, šio tikėjimo dogmos tapo priimtinos vis didesnei Romos imperijos visuomenės daliai. 313 m. imperatorius Konstantinas I (272–337) paskelbė ediktą, legalizuojantį krikščionybės išpažinimą.

Nuo tada vergų, vargšų ir atstumtųjų praktikuotas tikėjimas ėmė įgauti vis didesnę įtaką Romos visuomenės gyvenime, o į Rytų Romos imperijos zoną patekusi Palestina tapo svarbiu kraštu ne tik judėjams, bet ir krikščionims. Visame regione pradėta steigti maldos namus ir vienuolynus, o daugelį metų karų ir sukilimų alintas regionas dėl piligrimų turizmo pradėjo atsigauti.

VII mūsų eros amžiaus pradžioje Artimųjų Rytų regione atsirado dar vienas judaizmui giminingas tikėjimas – islamas. Pranašo Mahometo (570–632) sekėjai nevengė ginklo ir pasižymėjo neišsenkančia energija. VII a. ketvirtajame dešimtmetyje jie pradėjo skverbtis į Bizantijos imperijos valdytas Palestinos žemes.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kaunas

kaunas  portretas
Taip ,ir mano pastebejimas toks pat::nera religiju ==nera karu ...tos atsilike paziuros ,,suburencios i sektas bendruomenes tai atgyvena=smegenu pelesis

Kaunietis

Kaunietis portretas
Šiandien yra trys pagrindinės nesutarimų, karų priežastys: 1) religija 2) ideologija 3) turtai Žmonija dar nepasiekė tokio kultūros lygio, kad visus ginčus spręstų derybų keliu.

Supetr

Supetr portretas
Labai patiko pavadinimas, toks visai trenktas)))
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Pramiegotas medalis
    Pramiegotas medalis

    Latvija turi auksą, Estija irgi, o ką Lietuva? Įsibėgėjančios Tokijo olimpinės žaidynės atnešė daug džiaugsmo mūsų kaimynams ir ne mažiau nusivylimo mums. Ypač apmaudu, kad paleidome istorines galimybes, galima sakyti, mūsų nacionalin...

  • Sprendimas dėl „Nord Stream“ – klaida, bet Amerikos lyderystė tebėra itin svarbi
    Sprendimas dėl „Nord Stream“ – klaida, bet Amerikos lyderystė tebėra itin svarbi

    J. Bideno administracijos apverktinas sprendimas liautis blokuoti Rusijos ir Vokietijos dujų vamzdyną „Nord Stream 2“ suteikia drąsos Kremliui, silpnina Ukrainą ir Lenkiją, liūdina kitas sąjungininkes ir apdovanoja Vokietijos godumą bei cin...

    2
  • Svastika pakeitė kryptį
    Svastika pakeitė kryptį

    Kadaise dabar Rusijos Federacijai priklausančiose, tarp pietų Uralo, Juodosios jūros ir Kaspijos ežero įsiskverbusiose stepėse, netoli dabartinio Čeliabinsko miesto, gyveno žmonės. Jie buvo gana agresyvūs, karingi, bet nevengė naujovių. Dėl nežin...

    1
  • Pakeliui į tamsybes
    Pakeliui į tamsybes

    Migrantų ir pasaulinės pandemijos tornado į naujienų nuošalę ilgainiui nublokšta nūnai pilnametystės sulaukusi švedų mergaitė Greta pagaliau vėl eteryje. Klimato aktyvistė pasiskelbė gavusi pirmąją vakcinos dozę nuo koronavi...

    3
  • Pabėgėliai – tik priedanga
    Pabėgėliai – tik priedanga

    Nepraėjo nė du mėnesiai, kai portale paskelbėme, kad Minsko sukelta pabėgėlių krizė Lietuvoje bus pirmiausiai informacinė, o ji ir išsikerojo visu gražumu. ...

    12
  • Šventinis karantinas
    Šventinis karantinas

    Penktadienį sulaukėme olimpinių žaidynių atidarymo. Toks svarbus įvykis ne tik sunkumų kilnotojams, boksininkams, bet ir kitiems atletams, o vyksta be žiūrovų. ...

  • Propagandinio žodyno žaismas I
    Propagandinio žodyno žaismas I

    Sovietmetis turi savito žavesio, kol jo kasdienybė nepaliečia tavęs. Iki tol labai lengva kalbėti apie laimę, tvarką ir teisingumą. Tad Lietuvos nepriklausomybės saulėlydis, įgavęs naują pagreitį 1940 m. liepos 21-ąją, kai buvo priimtos deklara...

    2
  • Naujų mokesčių maskaradas
    Naujų mokesčių maskaradas

    Sunku apibūdinti tą klinikinį mūsų mielosios valdžios cinizmą. Per dvigubą – pandeminę ir imigracinę – krizę valdantieji įveda naujus mokesčius. ...

    13
  • (Ne)laikas gyventi
    (Ne)laikas gyventi

    Nujausdami, kad šįsyk atokvėpis nuo koronaviruso gniaužtų bus trumpesnis, tautiečiai glėbiais semia vasaros malonumus. Ištrūkti į užsienį, paatostogauti pajūryje, palakstyti po renginius – kad tik spėjus iki naujo karantino, d...

    1
  • Keturi marksistai ir olandai
    Keturi marksistai ir olandai

    Žlugus Osmanų imperijai, Palestinos regioną pradėjo globoti Didžioji Britanija, o XIX a. pabaigoje prasidėjęs žydų grįžimas į kadaise protėvių valdytas žemes pasiekė naujas aukštumas. Beveik tuo pat metu Didžiojo karo (1914–1918) ...

    2
Daugiau straipsnių