Quantcast

Mes esame jūs

„Kuo skiriasi musės nuo žurnalistų? Musės mėgsta dar ir uogienę.“

Šis anekdotas buvo išspausdintas senojoje „Šluotoje“, o sprendžiant iš to, kad satyros ir humoro žurnalas su pertraukomis ėjo nuo 1934-ųjų iki 2004-ųjų, žiniasklaida visais laikais buvo kaltinama tuo pačiu – blogų naujienų transliavimu. Prieš penkerius metus būta mėginimų „pakreipti upės vagą“. „Valstiečių“ atstovai bandė inicijuoti Visuomenės informavimo įstatymų pataisas, kuriomis žiniasklaida būtų įpareigota ne mažiau nei pusėje skelbiamo turinio nurodyti teigiamą informaciją. Na, tarkim, užuot rašius apie politiko stiklainiuose „konservuojamus“ kyšius, reikėtų pasakoti apie tuose stiklainiuose politiko laisvalaikiu raugiamus traškius agurkėlius. Diskusija, kiek veidrodis kaltas dėl to, kad jame atsispindi ne itin gražus atvaizdas, – sena kaip pasaulis.

Šiandien daugėja skaitytojų, kurie ieško ne kraujo, sensacijų, skandalų, bet turinio gylio, analizės, vertinimo. Skaitytojų, kurie kasdien savęs klausia: kas man svarbiausia?

Ji kaskart paaštrėja gegužę, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Šiandien ta diena. Pasisveikinsime patys, atkeliaus sveikinimų iš šalies, vienas kitas kolega, pelnęs profesinį apdovanojimą, pasimaudys šlovės spinduliuose, tačiau joks dėmesys nesusuks galvos taip, kad žurnalistai pamirštų savęs paklausti, kokia jų misija šiame darbe. Ir klausti to kasdien. Vienas „Reuters“ korespondentas pasakojo šiurpią istoriją apie savo draugą fotografą, dirbusį Balkanuose. Jam teko rinktis: arba fotografuos žudomą karį, arba pats bus nužudytas. Pasirinkimą lėmė šeima: dėl jos jis norėjo išlikti, todėl fotografavo žudynes. Žiauru? O kas žiauriausia? Pats pasirinkimas? Kad apie tai papasakota? Ar kad tokie dalykai išvis vyksta? Atsakymai – ne žiniasklaidoje. Mūsų pasirinkimuose. Žiniasklaida, neatsilaikanti prieš politikų, verslininkų ar kitus spaudimus, neišlaikys savo auditorijos. Mes esame jūs. Už kokybišką, padorią žiniasklaidą jūs balsuojate savo pasirinkimu. Padori žiniasklaida, kurios ilgesį visi deklaruoja, susideda iš daugybės dedamųjų: padorių darbdavių, padorių vadovų, padorių žurnalistų. Ir – padorių skaitytojų. Kas kadaise sudarė šimtatūkstantinį kriminalinio laikraščio „Akistata“ tiražą?

Šiandien daugėja skaitytojų, kurie ieško ne kraujo, sensacijų, skandalų, bet turinio gylio, analizės, vertinimo. Skaitytojų, kurie kasdien savęs klausia: kas man svarbiausia?



NAUJAUSI KOMENTARAI

matrica

matrica portretas
Tiek kiek dabar zurnalistai skleidzia politikeliu ussakomo melo i zmoniu galvas vadintis laisva demokratijos visuomene mes ne galim

Anonimas

Anonimas portretas
Tam tikro brandos lygio nepasiekusios valstybės tik imituoja demokratiją. Jose nėra žodžio laisvės, tokios kaip ją apibrėžia Visuotinė žmogaus teisių deklaracija: „Kiekvienas turi teisę laisvai laikytis savo įsitikinimų ir juos reikšti; ši teisė apima laisvę nekliudomam turėti savo nuomonę ir ieškoti informacijos bei idėjų, jas gauti ir skleisti visokiomis priemonėmis ir nepaisant valstybės sienų.“ Demokratijos esmės nesupranta daugelis Lietuvos valdžioje sėdinčių personų ir žurnalistų. Kitokia nuomonė apipilama purvais, įžeidimais ir patyčiomis. Kol valdžia diegs tokią „demokratiją“ sukursime lietuvišką talibaną.

Autoriui

Autoriui portretas
Mes esame Mes, ir jusu mums nereikia .
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių