Lietuvos didžiuosiuose miestuose yra bendrojo lavinimo mokyklų, kurios papildomai vaikus rengia būti dailininkais ar muzikais. Iš vienos tokios Kauno gimnazijos sulaukėme signalų, kad šių mokyklų specifiką norima silpninti mažinant pamokų skaičių. Su šių mokyklų veikla susiję valstybės tarnautojai akcentavo, kad mokiniai negali būti pernelyg apkrauti. Meno gimnazijoje besimokančių vaikų tėvai tokios problemos neįžvelgia.

– Mūsų gimnazija gyvuoja metų metus, kaip ir M.K.Čiurlionio gimnazija Vilniuje. Mažėja dailės pakraipos pamokų valandų skaičius. Leista mažinti ir bendrojo lavinimo pamokų skaičių, tačiau negalime leisti, kad dailininkai būtų neraštingi. Krūviai dideli, vaikai samdo daug korepetitorių. Tie, kurie dailę renkasi kaip papildomą ugdymą, nekelia sau aukštų uždavinių, o pas mus labai aukšti reikalavimai.

Dailės dalykų valandų skaičius ir taip jau buvo sumažintas, dabar žadama dar panaikinti pamokų. Likusios dvi savaitinės piešimo pamokos, kažkada jos buvo trys, dar anksčiau – šešios. Taigi vaikas gali tik susipažinti su piešimu, negali pasiekti kokybinės pažangos. Apie specializuotas meno mokyklas reikėtų galvoti visos Respublikos mastu, galbūt reikėtų jas jungti prie aukštųjų mokyklų?

Kauno dailės gimnazijos direktorė Neringa Šiupinskienė:

– Mūsų mokiniams krūvis buvo šiek tiek didesnis, nei bendrojo lavinimo mokyklose. Tačiau dabar krūvis nurėžiamas, nepaisant, kad esame specifinė mokykla. Nederėtų jos prilyginti prie kitų bendrojo lavinimo mokyklų, nes ji vykdo dvi programas. Šiuo metu Kauno dailės gimnazijoje mokosi 342 mokiniai

Raginimai mažinti pamokų krūvį motyvuojami tuo, kad mokykla neatitinka standartų, esą pernelyg apkrauna mokinius. Tačiau mes taip nemanome. Kai kurie mūsų mokiniai spėja papildomai lankyti ir muzikos mokyklą.

Pradinių klasių mokiniams meno dalykai integruoti į kitus dalykus. Vyresnieji turi atskiras tapybos, piešimo, grafikos, dizaino ir kitų dailės sričių pamokas. Vyresnių klasių mokiniai turi galimybę atsisakyti kai kurių bendrojo lavinimo dalykų ir dailės pamokų skaičių padidinti iki 14 pamokų per savaitę. Aštuntokai, devintokai turi apie devynias dailės pamokas. Sumažinus krūvį, šių pamokų skaičius sumažės iki 6–7 ir tai gali būti dar ne paskutiniai mažinimai.

Kūrybingumo ugdymas mažės. Be pamokų, moksleiviai turėjo galimybę kurti meninius projektus – šios galimybės jie neteks. Mažinant pamokų skaičių, duota galimybė mažinti ne tik meninės pakraipos, bet ir iš dalies bendrojo lavinimo krūvį. Tačiau tokiu atveju nukentėtų moksleivių bendrasis ugdymas.

Blogiausia, kad šiuos pakeitimus turime atlikti dabar, į metų pabaigą. Nukentės ne tik mokinių meninis lavinimas, bet ir mokytojų atlyginimai.

Tai dar ne pabaiga, neaišku, kaip bus ateityje. Esame visiškoje nežinioje. Kadangi lėšos buvo netolygiai paskirstytos, jau esame skolingi už šilumą, lig tol niekada niekam nebuvome skolingi.

Kauno dailės gimnazijos steigėjos, Kauno apskrities viršininko administracijos Švietimo skyriaus vedėja Jolita Jablonskienė:

– Įstaigos turi laikytis švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintų bendrojo ugdymo planų. Meninės pakraipos bendrojo lavinimo įstaigos nesilaikė šių reikalavimų – buvo padidinusios valandų skaičių. Jos buvo paprašytos susitvarkyti taip, kad atitiktų reikalavimus. Meno mokykloms galioja tie patys reikalavimai, kaip ir likusioms bendrojo lavinimo įstaigoms. Skirtumas tik tas, kad meno mokyklos gali 25 proc. bendrojo lavinimo pamokų skaičiaus panaudoti meno dalykams. Papildomų pamokų jos turėti negali. Nebent jos turėtų kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją su pasiūlymu, kad meno mokykloms būtų nustatytas atskiras ugdymo planas. Tačiau tokiu atveju būtų susiduriama su mokinių krūvio problema.

Švietimo ir mokslo ministerijos, Bendrojo ugdymo departamento direktorius Arūnas Plikšnys:

– Anksčiau meno gimnazijų steigėja buvo Švietimo ir mokslo ministerija. Tada ministras tvirtindavo šių įstaigų ugdymo planą. Dabar steigėjai – apskričių viršininkų administracijos, joms galioja bendrieji ugdymo planai, ministras atskirų planų joms netvirtina. Tačiau šioms gimnazijoms leidžiama žymiai daugiau, nei paprastoms bendrojo lavinimo mokykloms – gali iki 25 proc. bendrojo lavinimo dalykų skirti menui. Norime, kad pačios mokyklos daugiau spręstų šiuos klausimus, bendrieji ugdymo planai tėra rėmai. Mokykla pagal savo specifiką gali rinktis, kokių dalykų mokyti daugiau, kokių – mažiau.

Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjos pavaduotoja Audronė Šuminienė:

– Ministerija neseniai buvo išsikvietusi meninės krypties gimnazijų atstovus ir aptarė bendrojo ugdymo planų pakeitimą. Mokyklų atstovai prašė padidinti krūvį 3–4 pamokomis, jiems leista turėti 1–2 pamokomis per savaitę daugiau nei kitose mokyklose.

Jei vidurinio ugdymo mokyklose yra 32 savaitinės pamokos, dailės gimnazijose gali būti ir 34 pamokos. Be to, meninio ugdymo dalykus jiems leista integruoti į neformalų ugdymą, kuris sudaro 4 val. per savaitę. Taip meno mokyklose susidaro 38 akademinės valandos per savaitę. Daugiau kaip 40 pamokų per savaitę mokiniai negali turėti.

Kol kas pamokų skaičius nemažinamas, tik svarstomas projektas rengiantis 2009–2010 mokslo metams, dabar deriname pozicijas ir su šių mokyklų atstovais. Buvo tokių pamąstymų, kad šiems mokiniams tenka nežmoniškas krūvis. Mums laiškus rašo tėvai, kad ne visi vaikai pakelia tokį krūvį. Mokyklos aiškina, kad krūvis priklauso ir nuo pasirenkamos specializacijos.

Be to, neseniai vykusioje konferencijoje buvo kalbama, kad meno gimnazijose mokoma tokių pat dalykų, kaip ir konservatorijose ar akademijose. Klausimas, ar moksleivius reikia mokyti tokių dalykų?

Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos direktorius Aveniras Ūsas:

– Mes mokinių neskriaudžiame. Pamokų krūviai nesumažinti – yra tiek pat pamokų, kiek buvo rugsėjo 1 d. Kalbant apie lėšų taupymą, sumažinome valdymo aparato, aptarnaujančiojo personalo etatus. Padėtį stabilizavome, pinigų mums turėtų užtekti, atlyginimai turėtų pasiekti laiku.

Muzikinė mokyklos pakraipa orientuota į profesionalaus muzikanto ugdymą, rengiant jį studijuoti aukštosiose muzikos mokyklose. Žinoma, vaikų krūviai dideli, juolab kad jie turi daug ruoštis pamokoms savarankiškai, groti namuose. Jie nelepinami, bet tokia jų duona.

Bendrojo lavinimo programose yra nustatyti minimalus ir maksimalus pamokų skaičius. Mes artėjame prie minimalaus. Šiaip ar taip, užtikriname, kad jie gautų brandos atestatą ir galėtų stoti į bet kurią aukštąją mokyklą. Beveik visi mūsų abiturientai renkasi muzikos aukštąją mokyklą ir įstoja visi. Šiuo metu gimnazijoje mokosi apie 400 mokinių.

Į Kauno dailės gimnaziją dukrą leidžianti mama Laima:

– Dukra į šią gimnaziją perėjo nuo penktos klasės, mokosi antrus metus ir niekad nesiskundė, kad krūvis per didelis. Kol kas dailės pamokos vyksta tik tris savaitės dienas. Tie, kurie eina į paprastas mokyklas, po pamokų dažnai lanko įvairius būrelius, užsiėmimus. Šioje mokykloje tiesiog nereikia dar kažkur papildomai eiti. Man nereikia specialiai vežti dukters į kitus užsiėmimus, neleisčiau jos vienos ten važinėti. Nežinau, kas galėtų skųstis krūviais.

Šioje mokykloje geriau ir tuo, kad klasėse perpus mažiau mokinių. Mokykloje, kurią lankė anksčiau, klasėje jų buvo 30. Dailės pamokose mokosi po aštuonis vaikus. Dukra pradėjo dar geriau mokytis nei vidurinėje mokykloje, į pamokas ji eina noriai. Dailės gimnazijoje susirinkę kultūringų tėvų vaikai, dukrai nebereikia kęsti užgauliojimų. Prieš pasirinkdama gimnaziją girdėjau gerų atsiliepimų – sūnus įstojo į Dailės akademiją, jo bendrakursiai buvo baigę šią gimnaziją ir labai ją gyrė.

Į Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnaziją dukrą ir sūnų leidžianti mama Aurika:

– Kiti ieško užklasinės veiklos, o čia – viskas kartu. Į specializuotą mokyklą vaikai eina su tikslu. Galbūt muzikiniai dalykai sustiprinti, bet nepasakyčiau, kad juos užgulė ypač didelis krūvis. Muzikiniam turiniui skiriamas didesnis dėmesys, o, pavyzdžiui, tiksliesiems dalykams – mažesnis. Mokykla esu patenkinta, dukra mokosi devintoje klasėje, sūnus – trečioje. Gimnazijos aplinka kamerinė, joje nėra tokio chaoso kaip kitur. Be to, ten mokosi kitokie vaikai, jie yra nepiktybiški.