Melagingų naujienų skleidėjai veikia nuolat

Dėl COVID-19 protrūkio į Europą migruoja milžiniškos vapsvos, dėl itin didelio išaugusių susirgimų skaičiaus Vilniaus oro uoste keleiviai nurengiami nuogai ir purškiami balikliu, dėl viruso pasklidimo kaltas 5G ryšys – tai tik labai maža dalis melagingų naujienų, kurios pasaulinės pandemijos metu sklandė ir vis dar sklando Lietuvos socialiniuose tinkluose.

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Kūrybinių industrijų fakulteto dekanės doc. dr. Živilės Sederevičiūtės-Pačiauskienės, melagingų naujienų skleidėjai veikia nuolat, ypač jei tai yra organizuotos, savų interesų turinčios grupės, siekiančios pasipelnyti arba sukiršinti visuomenę. "Krizinės situacijos būna labai nenaudingos, o tiems, kurie sugeba kažką parduoti ir taip pasipelnyti iš kito žmogaus nelaimės, – priešingai", – pasakoja ji.

– Kokios yra pagrindinės melagingos informacijos skleidimo rūšys, su kuriomis galime susidurti?

– Šiais interaktyvios socialinės medijos laikais yra trys iššūkiai, su kuriais susiduria visuomenė: gandai, melagingos naujienos ir botai.

Gandai visada buvo svarbūs. Mokslininkai sutinka, kad žmonės visada siekia žinoti, nori būti informuoti. Kai oficiali informacija vėluoja arba jos nėra, didelę reikšmę įgauna gandai. Tada žmonės greičiau patiki viskuo, ką išgirsta. Todėl darbdavys, organizacija ar valstybė labai daug praranda, jei greitai ir aiškiai nepateikia oficialios informacijos bei suteikia progą sklisti gandams. Šiais laikais socialinės medijos susieja visus žmones, todėl dabar gandų pasidalijimas greitesnis ir paprastesnis nei bet kada anksčiau.

Melagingos naujienos, priklausomai nuo jų tikslo, gali sukelti labai daug padarinių – dezinformuoti visuomenę, nukreipti kita linkme jos interesus, jėgą ir pinigus.

Lietuvoje vis dar mažai kalbama apie botus. Netikri neegzistuojančių žmonių profiliai socialiniuose tinkluose be žmogaus įsikišimo gali publikuoti įrašus ir jais dalytis greičiau nei bet koks žmogus. Botai ypač padeda sklisti melagingoms žinioms. Botų sukurtą naujieną atpažinti sunku, bet didžiausia žala daroma, kai jie dalijasi naujienomis.

– Kuo ypatingi jūsų minimi botai?

– 2018 m. mokslininkas Chengchengas Shao kartu su kolegomis, išnagrinėję beveik 400 tūkst. straipsnių iš 120 žemo patikimumo šaltinių, nustatė, kad botai aktyviai skleidžia žemo patikimumo medijų turinį, dalydamiesi žiniomis joms vos tik pasirodžius viešai, tai yra tuo metu, kol jos dar nėra populiarios. Mokslininkai taip pat nustatė, kad netikri botų profiliai "Twitter" platformoje sugebėjo paskleisti 30 proc. "Twitter" vartotojų žemo patikimumo skelbimų ir tai padarė greičiau nei per 10 sek.

Botai atrenka socialinių tinklų žinutes pagal raktažodžius ir jomis dalijasi automatiškai. Tokiu būdu per itin trumpą laiką žinios pasklinda labai plačiai. Savo ir vartotojų saugumu besirūpinantys socialiniai tinklai šiuos netikrus profilius naikina, bet jų kiekis yra labai didelis ir nuolat auga.

Taip pat botai yra aktyviai naudojami politinių rinkimų metu.

– Kokius iššūkius visai šiandienei žiniasklaidai ir socialinių tinklų erdvei kelia melagingos naujienos?

–  Man įsiminė WWE Network viceprezidento Markhamo Nolano "TED talks" pranešimas, kuriame jis kalbėjo apie melagingas naujienas ir savo patirtį tarp jų atrenkant tikrus faktus. Žurnalistas pateikė pavyzdį: žemės drebėjimo banga į tašką, nutolusį už 600 km, atėjo per minutę, o žinia apie žemės drebėjimą epicentre – per pusę minutės. Kodėl ta žinia pasklido taip staiga? Nes šiuolaikiniai žmonės perėmė žurnalisto vaidmenį  – jie įprato viską fiksuoti, filmuoti ir iš karto dalytis socialiniuose tinkluose. Žurnalistas, prieš skleisdamas žinią iš socialinių tinklų, turi patikrinti faktus, tad tenka atlikti tam tikrą detektyvo darbą – iš filmuoto vaizdo įrašo ieškoti įvykio vietos pasitelkiant interneto žemėlapius ar palydovines nuotraukas, lyginti skirtingų šaltinių informaciją ir panašiai.

– Taigi, pasikeitė žurnalistų darbo pobūdis?

– Viešai skelbiama žinia turi būti ne tik greita, bet ir tiksli. Žurnalistas – pirmas žmogus, per kurio filtrą pereina informacija, jo atsakomybė yra patikrinti žinios tikrumą. Tad ir mes, sekdami naujienas, galime į tai atkreipti dėmesį: jei žinia skleidžiama per oficialų informacinį šaltinį, vadinasi, ji yra patikrinta žurnalisto. Ir priešingai – jei informacija randama privataus asmens socialinių tinklų profilyje, tinklaraštyje ar panašiai, reiškia, kad mums reikia patiems tą informaciją tikrinti. Privačiam asmeniui niekas negresia, jei jo paskleista informacija nėra tiksli. Žurnalistui yra visiškai kitaip – jei tu kartą ar du paskleisi netikrą žinią, kažkas ją paneigs ir įrodys kitaip, tu tapsi nepatikimu informacijos šaltiniu.

– Kaip manote, kokių vertingų pamokų galėjome išmokti ir vis dar mokomės šios pandemijos metu?

– Pirmiausia, ką pastebėjau, tai tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių naujienų portaluose padidėjusį srautą informacijos, skirtos kovai su netikromis naujienomis. Atsirado tam skirtų specialių interneto puslapių, kur galima tikrinti naujienų patikimumą, susikūrė tiek visuomeninių, tiek valstybinių iniciatyvų, kur žmonės informuojami, skatinami pranešti apie melagingas naujienas.

Puiku, kad į informacinio raštingumo svarbą atkreiptas dėmesys ir paskatintas žmonių iniciatyvumas, plečiamas jų akiratis. Tačiau vis dar turėtume daugiau šviesti visuomenę, didesnį vaidmenį žiniasklaidoje turėtų turėti mokslo įstaigos, mokslininkai, paaiškindami reiškinius, analizuodami situacijas. Vis dar stokojame dokumentinės žurnalistikos, mažai viešai kalbame apie botų žiniasklaidą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

lietuvoj visu melegingu ziniu skleidejai randasi

lietuvoj visu melegingu ziniu skleidejai randasi portretas
LRT, Delfi, Vilimorus,BNS , ir ELTO,j
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Viskas – dėl bulvių
    Viskas – dėl bulvių

    Amerikos žemynai padovanojo pasauliui bulves. 1845 m. Airijoje prasidėjo ketverius metus trukęs bulvių badas. Baisioji stichija ne tik pražudė vieną milijoną žmonių, bet ir sukėlė neregėto masto emigraciją. Tuo metu didžioji dalis iš gimt...

    1
  • Tarsi vanduo Mėnulyje
    Tarsi vanduo Mėnulyje

    Kaip rodo pastarosios pandemijos mados tendencijos, šiemet garsiausio lietuviškojo kutiurjė šou neįvyks, nes užkratas vis dėlto yra tikras, neišgalvotas, be to, labai klastingas. Todėl bet koks to neigimas ne tik beprasmi&scaro...

    1
  • Ar gerai išmokome pirmosios COVID-19 bangos pamokas?
    Ar gerai išmokome pirmosios COVID-19 bangos pamokas?

    Ritos Tamašunienės vadovaujama Vidaus reikalų ministerija Lietuvos Vyriausybei tvirtinti pateikė patikslintą civilinės saugos sistemos pertvarkos įstatymų projektų paketą, kuriame siūloma centralizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymą ir ai...

  • Į palatą – su maisto krepšiais
    Į palatą – su maisto krepšiais

    COVID-19 pandemija nesugriovė tradicijos ligoninėje gulinčius artimuosius lankyti su maisto produktų pilnais krepšiais. Rugsėjį atlikta bendrovės "Spinter tyrimai" apklausa parodė, kad didžioji dalis šalies gyventojų dažniaus...

    2
  • Apie gerą pradžią
    Apie gerą pradžią

    Ir teoretikai, ir politinio gyvenimo praktika įrodė: jei politikai tikrai nori imtis esminių pokyčių, sprendimus turi priimti per pirmus ar pusantrų metų po rinkimų. Kol dar neišsivadėjęs pasitikėjimas nauja valdžia ir gali reformas pastūm...

    1
  • Kas bus kitaip?
    Kas bus kitaip?

    Prasideda nauji ketveri gyvenimo metai. Ar mažės mokesčiai? Ar bus atšaukiami draudimai? Ar žmogus galės užsidirbti tiek, kad įvairios išmokos bus mokamos tik tiems, kurie dėl sveikatos negali dirbti? Visus atsakymus sužinosime iki 2024-...

  • Kodėl Boratas nejuokingas
    Kodėl Boratas nejuokingas

    Jungtinėse Valstijose anekdotai apie lenkus pagaliau tapo nepriimtini. Žiniasklaidos magnatas Tedas Turneris paskelbė gilų atsiprašymą už įžeidžiamus rasistinius pareiškimus, o anksčiau išreiškė apgailestavimą, kad Lenki...

    1
  • Būsto rinka Baltijos šalių sostinėse
    Būsto rinka Baltijos šalių sostinėse

    Pavasarį sparčiai prastėjant ekonominėms perspektyvoms ir augant baimėms dėl pajamų ir darbo vietų likimo, buvo ne juokais baimintasi, kad būsto rinką Baltijos šalyse ištiks panaši lemtis kaip 2008 metais. Tačiau realybė pasiro...

  • Kam dirba patriotai?
    Kam dirba patriotai?

    Visuomenės dešinėjimas tampa itin pavojingas. Vos pradėti lipdyti geresni santykiai su Lenkija vėl lengva ranka nuleisti į unitazą. O kaip kitaip gali būti po TV aso frazių, kad partinius lenkų koloradus reikėtų šaudyti? Vaikantis de&s...

    15
  • Verkiantys namai
    Verkiantys namai

    Norite namo greitai ir pigiai? Italai pasiūlė superekonominį variantą – 28 tūkst. eurų kainuojantį per 6 val. pastatomą namą. Tiksliau – sulankstomą iš plokščių paketo. Dingojasi, kad ir lietuviai atrado architektūrinį b...

    1
Daugiau straipsnių