Quantcast

Mažojo Budos pabudimas

Nei santuoka, nei vaiko gimimas neramių klausimų kankinamai Siddharthos sielai ramybės neatnešė. Vieną naktį nieko nesakęs jaunasis filosofas išėjo iš namų, ir nei žmona, nei tėvai daugiau jo niekada nebematė. Daugelį dienų jis klajojo po kraštą, tarsi sovietinis žmogus, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos.

Laikui bėgant, jo rūbai virto skarmalais, o nuolatinio maisto stygiaus išvargintas kūnas pasidengė storu purvo sluoksniu. Siekdamas pažinti abstrakčiąją tiesą, Siddhartha pradėjo bendrauti su kitais gamtoje klajojančiais atsiskyrėliais. Čia jis susipažino su dešimčia metų vyresniu žmogeliu, kurio gyvenimo istorija daug kuo priminė paties Siddharthos.

Mahavira kitų vadinamas žmogus taip pat kadaise buvo turtingas, tačiau po materialine gerove plytėjusi tuštybė nedavė jam ramybės. Vieną dieną Mahavira viską metė ir išėjo į gamtą, kurioje medituodamas pažino savo praėjusiuosius gyvenimus.

"Kadaise, kai dar nebuvo žmogaus, pasaulyje gyveno demonai. Jie buvo lyg milžiniški driežai. Vieni gyveno ant žemės, kiti – vandenyje, treti – ore. Vieni mito augalais, kiti – mėsa. Aš buvau skraidantis driežas ir valgiau vegetarus. Rijau jų jauniklius ir palaikiau gamtos bei visatos harmoniją. Buvau geras demonas ir už pavyzdingą pareigų atlikimą aukštesniosios jėgos man pavedė valdyti religiją, kuri yra senesnė už Vedas. Dabar jums sakau: neskriauskite kitų gyvų padarų, nežudykite, nevalgykite mėsos", – aiškino svastiką purvu ant kaktos išsitepęs Mahavira visiems, kas tik netingėjo klausytis.

Daugelį dienų dvasingieji asketai praleisdavo sėdėdami ir žiūrėdami į vieną tašką arba kaulydami iš keliautojų išmaldos. Kai kurie nuspręsdavo nusižengti dvasingumo protokolui ir, slapta atvykę į netoliese stūksojusią gyvenvietę, imdavo vogti iš krautuvių maistą, o vienas net pradėjo gąsdinti vietinius demonstruodamas savo lytinius organus.

Greitai Siddhartha suprato, kad asketiška egzistencija jam veikiausiai nepadės rasti atsakymų į ramybės neduodančius klausimus. Atsiribojęs nuo benamių bendruomenės, Siddhartha susirado jaukų kampelį po nuošalesniu medžiu, netoli upės. Čia jis pats praleido ne vieną valandą tuščiu žvilgsniu žiūrėdamas į vieną tašką.

Dėl intensyvaus badavimo jo kūnas virto tikrais griaučiais, kurie išsilaikydavo nesubyrėję tik todėl, kad juos prilaikė oda. Kadaise vešlūs plaukai pražilo ir išretėjo, o intensyvių apmąstymų išvargintą veidą padengė utėlių ir glindų knibždanti barzda. Galvoje, kurią nuolatos varstė klaikus skausmas, pynėsi viena už kitą baisesnės mintys.

"Šlykštus pasaulis, bjaurus gyvenimas." "Kvaili veidmainiški asketai, nykūs tušti civilizuoti žmonės." "Niekas gyvenime nėra vertas net pūvančios mėšlo krūvos."

Iš pradžių šios Siddharthos galvoje besipinančios mintys žeidė jį patį it strėlės, tačiau kuo intensyviau ir dažniau jos smigo į jo sielos šerdį, tuo menkiau jis juto skausmą. Bėgo valandos, keitėsi metų laikai ir oras, o Siddhartha tebesėdėjo po medžiu ir toliau žvelgė į tuštumą.

Vieną dieną jis, tarsi atsibudęs iš gilaus miego, apsižvalgė aplinkui ir pamatė, kad šalia jo sėdi daugybė žmonių. Visi jie neramiais veidais žvelgė į Siddharthą ir laukė, ką gi šis jiems pasakys. Supratęs, kad praleido gamtoje ne vienerius metus, Siddhartha maloniai nusišypsojo visiems susirinkusiesiems, o paskui tarė: "Prastai kvepiu. Reikėtų nusiprausti."

Tai pasakęs, jis nuėjo į upę, kurioje kruopščiai nusiplovė šešerius metus kauptą purvą ir išsipešiojo likusius galvos bei veido plaukus. Kažkas davė Siddharthai audinį ir šis apsivyniojęs juo kūną pagaliau pasakė susirinkusiesiems pirmąjį savo pamokslą.

Jis kalbėjo, kad viskas gyvenime yra pripildyta begalinio skausmo, tačiau kiekvienas skausmas, anot Siddharthos, turi priežastį – paprastą it mėšlo krūva. Juk mėšlo krūvą taip pat kažkas palieka. Ir kaip kiekvieną mėšlo krūvą yra įmanoma išvalyti, taip ir kiekvieną skausmo šaltinį galima eliminuoti.

Iš pradžių Siddharthos dogmos išplito tik tarp žemesniųjų visuomenės sluoksnių. Tuo metu vyravo tikėjimas, kad žmogaus siela yra nemirtinga. Teigta, kad, mirus vienam kūnui, ji iš karto atgimsta kitame. Tai pat manyta, kad geri ar blogi darbai, atlikti viename gyvenime, lemia kito gyvenimo materialinę gerovę. Kitaip tariant, tuo metu tikėta, kad kiekvienas vargus ir kančias šiame gyvenime patiriantis žmogus jų nusipelnė blogais darbais, atliktais ankstesniame.

Siddharthos sukurtas tikėjimas iš viso to daug ką perėmė, tačiau tuo pat metu ir bandė senajai doktrinai mesti iššūkį, tvirtindamas, kad žmogus gali pakeisti savo egzistenciją jau šiame, o ne kuriame nors kitame gyvenime.

Praėjus daugeliui metų po Siddharthos mirties, jo idėjos pagaliau sulaukė ir aukštesniųjų luomų susidomėjimo. 322 m. pr. Kr. Indijos kraštuose pradėjo kilti ambicinga Maurjų dinastija (nepainioti su Ispanijoje gyvenusiais maurais). Giminės valdovams pavyko užkariauti bene visą dabartinę Indiją ir dalį šiuolaikinėms Pakistano, Bangladešo ir Afganistano valstybėms priklausančių žemių.

Liko tik vienas regionas, kuris it hemorojus gadino Maurjų valdovams gyvenimą. Tai – Kalinga (dabartinė Orisos valstija). 268 m. pr. Kr. imperijos valdovu tapo jaunas ir veržlus monarchas Ašoka (304–232 m. pr. Kr.), kuris nieko nelaukęs pradėjo intensyvius karo veiksmus prieš Kalingos krašto žmones.

Sklando legendos, kad septynerius metus trukęs ir 150 tūkst. gyvybių pareikalavęs karas itin sukrėtė kilnųjį Maurjų valdovą. Sukrėtimas esą buvo toks skaudus, kad Ašokai teko ieškoti dvasinės paguodos. Šią jis rado Siddharthos idėjose, kurias, pasinaudodamas savo padėtimi, siekė išpopuliarinti visame pasaulyje.

Pradėti siųsti piligrimai į tolimus kraštus, imtos kurti šventovės ir vienuolynai. Iš įdomiausių kūrinių, priskiriamų Ašokos prodiusavimui, galima paminėti vadinamuosius Barabaro urvus, kurie iki šių dienų gniaužia lankytojų kvėpavimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Alternatyva

Alternatyva portretas
Pritariu pirmam, tai solidi alternativa ir atkirtis surugusioms zinios ir nuolat besikartojanciai masinei isterijai děl kiekvienos staiga madingos tapusios temos. Autoriui siulau - taip ir toliau.

valio zinioms!!

valio zinioms!! portretas
jaunas zmogus -zurnalistas,,stebina savo ziniomis ,kuriomis dalinasi su skaitytojais[ACIU!!] Megstu jo stiliu;;siuo metu JO straipsnius, tikriausia,skaito ir jaunas ir pagyvenes. Istorija tai lyg atgaiva ,nuo kurios nesinori atsipleshti;ir JA galima lepintis,lyg geru shokoladu.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    1
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
  • Mažu apsiginsim
    Mažu apsiginsim

    Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...

    4
  • Velnio sėkla televizijoje
    Velnio sėkla televizijoje

    Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...

    8
  • Kultūra keičia kryptį
    Kultūra keičia kryptį

    Norom nenorom nauja istorijos tėkmė brėžia naujas, tik tam metui būdingas kultūros kryptis. Taip randasi nauji terminai, nauji herojai, naujos vertybės. ...

Daugiau straipsnių