Quantcast

Maršalo planas Lietuvai

Liaudies išmintis sako, kad geriau duoti žmogui meškerę, o ne žuvį. Taip ir su valstybėmis.

„Lietuva gavo daugiau pinigų iš Europos Sąjungos!“ – trimitavo žiniasklaida, ir ne tik. Regis, reikėtų džiaugtis. Gavome toną – o gal tonas žuvų. Galėsime kepti ir valgyti kelerius ateinančius metus. Net pagalvoti skanu...

Rimtai kalbant, esminis klausimas toks – kaip Europos parama Lietuvoje panaudojama?

Ar kuriama kažkas, kas duotų ekonominę grąžą? O gal visus pinigus pravalgome? Jei investicija protinga – iš vieno milijardo turėtų būti uždirbamas antras. Gal tada net nereikėtų didesnės ES paramos? Nebūtų ilgų ir varginančių derybų per naktį Briuselyje...

Džiaugtis, kad kitais metais būsime dar labiau priklausomi nuo pinigų, kuriuos mums dovanoja, yra gana lengvabūdiška. Juk nematyti, kad europiniai pinigai būtų sukūrę Lietuvoje tiek daug darbo vietų, kad bent jau „evakuacijos“ apimtys sumažėtų...

Vėl su pavydu norisi pažvelgti į Suomiją. Matyt, istorijos vingiai lėmė tokį suomių charakterį. Ši tauta (žinoma, ne vienintelė pasaulyje) puikiai suvokia, kad pasikliauti tarptautinėje erdvėje gali tik savo jėgomis. Suomiai, regis, pasimokė Antrojo pasaulinio karo metais – niekas 1939–1940 m. pernelyg nesirūpino nei jų saugumu, nei ekonomine gerove.

Nesikliauja suomiai jokia karine, politine ar ekonomine parama iki šiol. Šis požiūris – pragmatiškos ir efektyvios Suomijos užsienio politikos esmė. Todėl suomių tauta verta didžiulės pagarbos, atmetant kritiką dėl vadinamosios finliandizacijos politikos, neva tai – nuolaidžiavimas engėjams...

Verta pagarbos yra ir Vokietija, kuri po Antrojo pasaulinio karo sugebėjo neįtikimai sėkmingai pasinaudoti Maršalo plano privalumais. Juk Vokietija tapo Europos ekonomikos varikliu!

Ar naujuoju ES Maršalo planu Lietuva sugebės pasinaudoti? Norėtųsi. Tik ar prie globos pripratusieji staiga ims ir taps savarankiški? Tai jau veikiau retorinis klausimas.


Šiame straipsnyje: Europos paramaESES parama

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kaliause - autoriui

Kaliause - autoriui portretas
Vaikine, tu dar jaunas. Kai paaugsi, suprasi, kad meskere yra beverte, jei is vandens telkinio apsukruoliai jau seniai isgaude ne tik zuvis, bet ir kurkiancias varles.

zvejys

zvejys portretas
meskeres iki vergu nedaeina,jiems lieka tik ipokavimo likuciai,kurie dar ir apmokestinami...kur ataskaitos kur panaudojami pinigai?ir europos milijonai lietuvos griuvesiu jau neatstatys, nes prarastas pagrindinis valstybes turtas-zmones!zeme su skaluninem dujom jau pardavem,tuo paciu demesi atitrauke nuo to ''ukio banko'' afera....

Vargo vakarienė

Vargo vakarienė portretas
Berniuk, vargo vakariene, vėl klaidini skaitytojus. Juokelis apie žuvį, kuriuo pradedi savo straipsniuką - ne "liaudies išmintis", bet kinų filosofų (galbūt, Konfucijaus) posakis. Be to, balandėli, labai smarkiai iškraipei ir nukapojai šį posakį. Iš tiesų jis toks: "Jeigu duosi žmogui žuvį, tai pamaitinsi jį vieną dieną, jeigu išmokysi žmogų žvejoti - jis bus sotus visą gyvenimą". Dažniau skaityk klasikus, vaikeli.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    8
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
Daugiau straipsnių