Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas

Prancūzų rašytojas Marcelis Proustas prieš daugiau nei šimtmetį savo garsiajame romanų cikle "Prarastojo laiko beieškant" aprašė fenomeną, rodantį, kad žmogus kaip būtybė yra linkęs daugelį dalykų pamiršti, ypač vaikystės patirtis.

M.Prousto kūryba galbūt buvo vienas iš psichoanalitiko Sigmundo Freudo įkvėpimo šaltinių. Ir menininkas, ir gydytojas rašė apie tą patį dėsnį: iš asmens vidinio pasaulio gelmių ištraukti reminiscencijas nėra lengvas uždavinys. "Prarastojo laiko beieškant" tekstuose gausu tokių detalių, kurios į sąmonės ekraną ir romanų puslapius išnyra tada, kai patiriamas koks nors jutiminis dirgiklis, priverčiantis pajusti dabartinės, realios ir pamirštos tikrovės panašumus. Taip žmogus per savo ilgą gyvenimą įsisąmonina tai, ką buvo užmiršęs. Apie senatvinį memorijos ypatumą, kuriam būdingi itin ryškūs vaikystės atsiminimai, net neverta plačiau kalbėti – daugelis iš savo artimųjų arba patys esame tai stebėję arba patyrę.

Rugsėjį oficialiosios Lietuvos sluoksnių taip mėgstama Ukraina pabaigė labai ryškiu ir reikšmingu kultūros įvykiu – Lvovo knygų forumu. Jį noromis nenoromis tenka lyginti su Tarptautine Vilniaus knygų muge. Apsilankymas Lvove ankstyvą rudenį veikia lyg prustiškasis atrastojo laiko įvykis. Pagal netolimos mums šalies literatūros kultūrą galime aiškiau suprasti, kaip gyvenome prieš dešimtmetį.

Mūsų sostinėje vykstanti knygų mugė, regis, niekada nebuvo susijusi su vienu konkrečiu autoriumi, jo kanonizavimu ar pagerbimu. Išimtis mūsų laukia tik kitąmet, kai mugė bus skirta poetui, filmininkui Jonui Mekui. Simptomiška yra tai, kad pagerbiame tik mirusiuosius. Lvovo knygų forumą šiais metais atidarė neabejotina ir beveik vienvaldė šiuolaikinės Ukrainos literatūros žvaigždė Serhijus Žadanas. Šis autorius ir jo kūryba yra pabrėžiamai avangardiniai. Jei reikėtų apibrėžti, kokios yra S.Žadano knygos, kalbėtume apie anarchizmui artimą literatūros lauką. Kaip rodo Ukrainos literatūrinio lyderio kalba, Lvovas ir visa šalis yra tokio būvio, kuris būtų artimas mūsų gaveliškajam mąstymui: personažai ir siužetai vis dar byloja, kad tai, kas sovietinės priespaudos metais buvo visuomenės pakraščiuose, dabar yra pačiame epicentre, kartais įgaunant kiek vulgarų ir užribinį atspalvį.

Vilniaus knygų mugė yra tarptautinė, o Lvovo knygų forumas orientacijos į užsienio literatūras taip neakcentuoja. Vis dėlto viena to Ukrainos literatūros įvykio ypatybė mums prikišamai rodo į tai, kokią klaidą esame padarę. Rugsėjo pabaigoje Lvove susirinko beveik visi ukrainiečių rašytojai, pastaraisiais dešimtmečiais emigravę į Vakarų Europą ar Amerikos kontinentą. Vilniaus knygų mugės metu geriausiu atveju dalyvauja keliolika pasaulio lietuvių. Lvove jų buvo dešimtys. Tiesa, jų literatūros tekstai, rašomi dabar, labai primena mūsų migracinę prozą prieš dešimtmetį – klausydami Ukrainos rašytojų emigrantų knygų pristatymų kalbų, galime lyg laiko mašina nusikelti į savąją praeitį: ta pati tėvynės nostalgija, tas pats bandymas pritapti svetur. Vis dėlto Ukrainos ir Lvovo (didesnis nei buvo Lietuvoje) siekis neatmesti savųjų išvažiavusiųjų yra pagirtinas ir stebėtinas. Ukrainiečiai yra daug labiau nei lietuviai save supratę kaip diasporinę tautą, todėl savo kraštą palikęs rašytojas nestigmatizuojamas ir, kita vertus, netampa egzotinio intereso objektu. Ukrainos noras sutelkti kultūrą ir literatūrą, esančią anapus valstybės sienos, yra susijęs ir su šalį persekiojančiais geopolitiniais pavojais.

Vilniaus knygų mugė yra tikroji fiesta leidėjams, Lvovo knygų forumas yra skaitytojų džiaugsmas, reiškiamas ne provincialiais pasidžiaugimais vienas kitu, o buvimu, nuolat klausiant apie kultūrą, literatūrą, save ir kaimynus.

Lvovo knygų forumas Lietuvos rašytojams ir skaitytojams  primena, kad mūsų išpažintinė literatūra yra tiesiog potrauminiai pasakojimai. Ukrainoje kur kas mažiau garbinama asmeninė rašytojo patirtis ir, kaip parodė forumo metu vykusios diskusijos, nevengiama atvirai pripažinti, kas ir kodėl esame tokie, kokie tapome. Lietuvos literatūros festivalių lyginimas su Lvovo knygų forumu demaskuoja mūsų labai stiprų norą būti tuo, kuo nesame: vokiečiais, švedais ar dar kokiais vakariečiais. Ukrainos literatūra turi drąsos pasakyti, kad priklauso Rytų Europos regionui, todėl gilių pokalbių apie tapatybes, rusų įtakas, kaimynines literatūras šių metų Lvovo knygų forume buvo daugiau, nei įmanoma spėti išgirsti vienam žmogui.

Beveik savaitę trukusi Ukrainos literatūros šventė atidengė ir dar vieną mūsų lietuviškąją kultūros ir literatūros slinktį: tenykščiai rašytojai, kaip dažnai būdinga slavų tautų atstovams, vis dar bando suprasti savo ir kito egzistencijos ribas, tikrina realybę savimi, o mūsų literatūra dėl sparčiai besivystančios industrijos jau gyvena rūpesčiais, kaip geriau save parduoti.

Vilniaus knygų mugė yra tikroji fiesta leidėjams, Lvovo knygų forumas yra skaitytojų džiaugsmas, reiškiamas ne provincialiais pasidžiaugimais vienas kitu, o buvimu, nuolat klausiant apie kultūrą, literatūrą, save ir kaimynus. Tai patvirtina ir akivaizdus buitinis faktas: apie Lvovo knygų forumą žino kiekvienas šio miesto taksi vairuotojas ar praeivis, nes skaitytojai nesueina į vieną konkretų pastatų kompleksą, renginiai yra išsklaidyti po bibliotekas, kultūros centrus ir kitas viešąsias erdves. Vilniaus knygų mugė yra tiesiog pikta spūstis, galbūt metaforiškai rodanti ir mūsų literatūros būsenas – uždarumą, vienatvę minioje ir bręstančio kapitalizmo žmonių susisvarbinimą.

Mūsų laikas, lyginant su Ukraina, yra nukeliavęs toli į ateitį, todėl į Lvovo knygų forumą važiuoti norėtų tikrai ne kiekvienas Lietuvos skaitytojas ir rašytojas – pernelyg skaudu būtų prisiminti, kokie buvome ir kokius nužmoginančius kelius pasirinkome, susikurdami naujesnę tikrovę, kurios trūkumus ir ydas suprasti turbūt geriausia ir yra Vakarų Ukrainoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Hibridinis gerumas
    Hibridinis gerumas

    Dažniausiai šiomis dienomis užduodamas klausimas: "Ar jau suruošei kalėdines dovanėles?" Kiekvienas iš mūsų – ne britų monarchė, kuriai tenka apdovanoti beveik 700 žmonių, tačiau ir mums nemenkas galvosūkis, k...

    1
  • Tas momentas, kai išrinktas tautos atstovas virsta parazitu
    Tas momentas, kai išrinktas tautos atstovas virsta parazitu

    Profesoriaus Tomo Janeliūno viešas manifestas dabar valdančiajai koalicijai akimirksniu tapo lietuviškos politologijos klasika. Galima ginčytis dėl formos, dėl vienos ar kitos hiperbolės, tačiau taiklus faktinės situacijos įvardijimas ne...

    6
  • Svetimi pinigai
    Svetimi pinigai

    Ką daro Lietuvos sporto sirgalius, kai mūsų šalies futbolo rinktinė triuškinamai nugali Braziliją? Teisingai! Išjungia žaidimų kompiuterį. Arba pabunda iš saldaus sapno. Kol Lietuvoje jau visai rimtai svarstoma, ar surinksim...

  • Mažaraščių <span style=color:red;>(kontr)</span>revoliucija
    Mažaraščių (kontr)revoliucija

    Vladimiras Leninas, būdamas pragare ar rojuje, šiandien turėtų iš džiugesio trinti rankomis dėl to, kad pasitvirtino jo kažkada aprašytas revoliucinės situacijos apibūdinimas. Valdantieji nebegali išsilaikyti valdžioje be j...

    1
  • Pavogtas kokteilio receptas
    Pavogtas kokteilio receptas

    Kas galėjo pagalvoti, jog Trečiajam reichui ir Sovietų Sąjungai taikiai užpuolus ir draugiškai pasidalijus fašistinę (anot "Pravdos") Lenkiją, visoje Europoje sudundėję kovos būgnai staiga nutils? ...

    19
  • Didžioji Britanija pasiges Europos, bet jau per vėlai
    Didžioji Britanija pasiges Europos, bet jau per vėlai

    2016-ųjų birželį argumentavau, kad „Brexitas“ nėra neišvengiamas. Žmonės nubalsavo, bet demokratija yra procesas, o ne įvykis. Žinant, kad bet koks įsivaizduojamas susitarimas būtų blogesnis negu dabartiniai ryšiai, kuriuo...

    8
  • Nekalėdinė pasaka
    Nekalėdinė pasaka

    Seime paskelbtos paliaubos. Kryžminės ugnies nutraukimas dėl 2020-ųjų biudžeto dalybų galios iki kito antradienio. ...

    18
  • Žudikui tik pagrūmojo pirštu
    Žudikui tik pagrūmojo pirštu

    Paskelbdama Rusijai draudimą ketverius metus dalyvauti tarptautinėse sporto varžybose Pasaulio antidopingo agentūra (WADA) baigė pirmąją dalį istorijos apie aukščiausiojo lygio machinacijas klastojant rusų atletų laboratorinius duomenis. WADA...

    2
  • Dvigubiems standartams kovoje su terorizmu – ne
    Dvigubiems standartams kovoje su terorizmu – ne

    Jau kurį laiką keli Vakarų politikai ir nesąžiningos žiniasklaidos priemonės, tokios kaip „New York Times“, kelia taip vadinamą profesinio mokymo ir ruošimo Sindziange problemą. Tam, kad paneigtų reikšmingus laimėjimus vald...

    3
  • Kokio strateginio valdymo reikia Lietuvoje?
    Kokio strateginio valdymo reikia Lietuvoje?

    Gruodžio 4 dieną Vyriausybė pritarė Strateginio valdymo įstatymo projektui ir pateikė jį svarstyti Seimui. Tai nėra pirmoji S. Skvernelio Vyriausybės iniciatyva strateginio valdymo srityje. Pavyzdžiui, 2017 metais įvedus „pokyčių krep&scaron...

Daugiau straipsnių