Lietuvos eksportas mažėja: ar jau skambinti pavojaus varpais?

Pirmieji recesijos ženklai ėmė gaubti Vokietijos ekonomiką, prekybos karų paliaubų horizonte taip pat nesimato, o Jungtinė karalystė vis dar neranda jokios išeities iš užburto „Brexit“ rato. Neapibrėžtumas, kuris yra vienas iš didžiausių ekonominės žalos šaltinių, pasaulį gaubia nuo pat šių metų pradžios.

Kaip bebūtų, Lietuva būdama viena atviriausių pasaulio ekonomikų, kurioje eksportas šiuo metu sudaro net 81 proc. šalies BVP, ne tik atsilaikė prieš nepalankius pasaulio vėjus, bet net ir paspartino greitį. Deja, panašu, kad apsukos jau lėtėja, ir tai įrodo naujausi eksporto statistikos duomenys. Ar Lietuvai užteks jėgų atlaikyti nepalankius vėjus?

Pirmoje metų pusėje – netikėtas javų koziris

Šalies makroekonominiai rezultatai pirmąjį pusmetį ne tik džiugiai nustebino, bet ir privertė aukštyn pakelti BVP augimo prognozes. Lietuvos ekonomikos varomoji jėga – eksportas – buvo 7,6 proc. (be naftos produktų) didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Bene tiek pat augo ir lietuviškos kilmės prekių eksportas. Užsienio prekyba į svarbiausias šalies rinkas taip pat augo pavydėtinu tempu – 9,2 proc. į Vokietiją ir 10,7 proc. į Lenkiją.

Prie išaugusios užsienio prekybos skaičių prisidėjo net 90 proc. pirmąjį šių metų pusmetį didesnis javų eksportas. Dėl kritusių grūdų supirkimo kainų praėjusių metų rudenį ūkininkai neskubėjo parduoti produkcijos, dėl to didžiąją dalį užaugintos produkcijos pardavė vėliau sausio-balandžio mėnesiais, kai supirkimo kainos pakilo. Ekonomikai svarbus žemės ūkio sektorius prie augančių eksporto apimčių prisidėjo pakankamai nebūdingu laikotarpiu – pavasarį.

Prie augimo prisidėjo daugelis pramonės šakų

Tiesa, istorinėse aukštumose atsidūrusi užsienio prekyba nėra vien tik ūkininkų nuopelnas. Prie to prisidėjo ir didesnės pramonės sektoriaus apimtys, ypatingai chemijos produktų, baldų ir elektronikos prietaisų. Kitaip nei javų eksportas, geri pramonės prekybos rodikliai, tikėtina, nėra susiję su vienkartinis veiksniais − tai greičiau yra nuosaikių vietos ir užsienio kapitalo įmonių investicijų rezultatas.

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos apdirbamoji gamyba be naftos produktų buvo net 6,6 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Gamybinių pajėgumų panaudojimas siekė rekordines aukštumas, o Lietuvos pramonė jau dešimtmetį neišklysta iš nuoseklaus augimo kelio. Investicijos bei nauji žaidėjai pramonės rinkoje taip pat padeda Lietuvai ne tik auginti eksporto apimtis, bet ir ilgiau atsilaikyti prieš neigiamas ekonomines tendencijas itin svarbiose eksporto rinkose.

Nežinomybė dėl „Brexit“ taip pat prisidėjo prie eksporto augimo − dėl galimo chaoso Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES metu šios šalies prekybininkai sandėlius užpildė prekėmis, taip bandydami sumažinti neigiamą poveikį prekybai.

Eksportas pradėjo mažėti

Visgi Lietuva nėra saugus užutėkis pasaulio jūrose ir paskutinio mėnesio duomenys rodo ne tik eksporto lėtėjimą, bet ir mažėjimą – tiek lietuviškos kilmės prekių eksporto, tiek reeksporto. Tai indikuoja, kad neigiamus pokyčius Europos sąjungoje jau pradeda jausti ir Lietuvos gamintojai.

Lyginant šių metų rugpjūčio duomenis su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, eksportas sumažėjo 1,8 proc., tuo tarpu lietuviškos kilmės prekių eksportas smuko net 4,5 proc. Tiesa, atmetus mineralinių produktų įtaką, dramos dar nėra – Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 0,3 proc. Dalis nominalaus eksporto mažėjimo yra susijęs su naftos kainų mažėjimu.

Žvilgsniai krypsta į pagrindinę eksporto rinką

Tiesa, kol kas paslaugų eksportas dar nerodo lėtėjimo ženklų ir, antrojo ketvirčio duomenimis, jis per metus paaugo beveik penktadaliu. Visgi daugėja ženklų, kad Vokietijos pramonės problemos plinta ir į paslaugų sektorius, taigi, tikėtina, kad tai nėra trumpalaikis ekonomikos sulėtėjimas. Dėl šios priežasties paslaugų sektoriaus augimo lėtėjimą galime netrukus išvysti ir Lietuvoje.

Lietuvos ekonomikai prieš pasaulį kaustančias protekcionizmo bangas, lėtėjančias pagrindinių prekybos partnerių ekonomikų augimą bei „Brexit“ nežinomybę pavyko atsilaikyti stebėtinai ilgai, tačiau šalies padangėje pradeda kauptis juodi debesys.

Tokioje aplinkoje tampa ypač svarbu užtikrinti valstybės institucijų pagalbą verslui, o papildoma mokestinė našta tik apsunkintų nuo eksporto ypač priklausomos šalies ekonomikos sveikatą.


Šiame straipsnyje: Lietuvaeksportasekonomika

NAUJAUSI KOMENTARAI

gikas

gikas portretas
O ka mes eksportuojam? Miskus? Pramone tai suzlugdyta.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Realus ir subalansuotas
    Realus ir subalansuotas

    "Valstietis" A.Baura (kad ir ką jo pavardė reikštų paprastam rinkėjui) sakė pasitikintis Seimo pirmininku V.Pranckiečiu, todėl ir liko salėje, kai turėjo spręstis pastarojo likimas. O su juo kartu sėdėjo ir V.Vingrienė su A.Vinkum...

    2
  • Bankai užsiima saviveikla?
    Bankai užsiima saviveikla?

    Vis dar negaliu suvokti, ką čia tie bankų atstovai skiedžia apie elektroninės bankininkystės paslaugų "krepšelį" ir kitas paslaugas. ...

    10
  • Kai spindulių per daug
    Kai spindulių per daug

    Jei tai būtų tikra vasara, sakytume – šalta. Bet kai 19 laipsnių šilumos sulaukiame po šalnų ir lietaus, išlindę į saulę krykštaujame: kokia graži bobų vasara! Bet pakalbėkime apie kitokius spindulius – ...

  • Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?
    Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?

    Galbūt kurdams reikėjo pavadinti į Idlibą vedantį kelią „Trumpo greitkeliu“. Arba išversti „Sandorio meną“ į kurdų kalbą. Regis, meilikavimas tikrai suveikė Lenkijai, kuri, beveik vienintelė iš Amerikos sąjung...

    2
  • Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis
    Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis

    Prieš penkerius metus Lietuvoje pradėtas globos įstaigų pertvarkos projektas, gavęs milžinišką Europos Sąjungos paramą, esminio lūžio neatnešė – negalią turintys žmonės ir toliau diskriminuojami neįgalumo pagrindu, o p...

    1
  • Susintetintas skaidrumas
    Susintetintas skaidrumas

    Šis Seimas į šalies politikos istoriją save bando įrašyti skaidriausiomis raidėmis. Užteko vos trijų ketvirčių šios kadencijos, kad pagal skaidrumo lygį ne tik pavytume, bet ir nosį nušluostytume Vakarams. ...

  • L. Mažylio komentaras EP rezoliucijai dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus
    L. Mažylio komentaras EP rezoliucijai dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus

    Europos Parlamentas (EP) 2019 m. spalio 10 d. priėmė rezoliuciją dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus ir dezinformacijos vykstant nacionaliniams ir Europos demokratiniams rinkimams (toliau – Rezoliucija). Rezoliucija buvo priimta 469 b...

    11
  • Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?
    Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad parengė kolektyvinę sutartį su švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo darbuotojų profsąjungomis. Sutartyje įsipareigota pasiekti, kad 2025-aisiais vidutinis mokytojo darbo užmokes...

    2
  • Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?
    Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?

    Neseniai teko lankytis Londone, senovinių ginklų parodoje Olimpijos parodų centre. Taip pat pasinaudojau proga jau ne pirmą kartą aplankyti Britų muziejų ir Valeso kolekciją. ...

    6
  • Kai sąžinė ima kriuksėti
    Kai sąžinė ima kriuksėti

    Žinome iš sovietmečio: kuo įnirtingiau liaudis priešinasi jai peršamoms nesąmonėms, tuo labiau niršta nomenklatūros atmatos. ...

    9
Daugiau straipsnių