Lietuvos ekonomikai šiandien − itin nemaloni, bet laikina hipotenzija

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonominiai rodikliai dar nebuvo gąsdinantys – BVP palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus išaugo 2,5 procento. Tačiau žvelgiant į ateitį, kyla klausimų, kokio gylio bus dėl Covid-19 atsiradusi duobė ir ar vis dar galima tikėtis greito ekonomikos atsigavimo.

Nepaisant neblogos šių metų pradžios, antrasis ketvirtis atrodo gerokai niūriau. „Swedbank“ ekonomistų skaičiavimais, vertinant dabartinį elektros vartojimą, gyventojų atsiskaitymus mokėjimų kortelėmis, išduodamas paskolas bei registruojamus bedarbius, nuo karantino pradžios Lietuvos ekonomika susitraukė dešimtadaliu.

Pamažu švelninant karantino sąlygas, atsidarant parduotuvėms ir maitinimo bei kitų paslaugų įstaigoms vidaus paklausa pradės atsigauti, tačiau tikėtina, kad iki prieš krizę buvusio lygio šiemet nesugrįš. Vidaus paklausą slopins ne tik išaugęs nedarbas ir atsargesni gyventojai, bet ir išsekęs bei iki metų galo vargu, ar atsigausiantis turistų srautas.

Ne mažiau svarbūs ir pramonė bei eksportas, kurie gali pradėti atsigauti netgi vėliau nei gyventojų vartojimas. Kol kas Lietuvos pramonės duomenys nebuvo itin neraminantys – apdirbamoji gamyba (išskyrus naftos perdirbimą) pirmąjį šių metų ketvirtį vis dar augo 3,7 procento.

Deja, antrasis ketvirtis Lietuvos pramonės įmonėms bus daug prastesnis dėl smukusio vartojimo beveik visose eksporto rinkose. Tai rodo ir balandžio mėnesio pramonės pasitikėjimo rodiklis, nukritęs į žemiausią lygį nuo 2009-ųjų metų. Tiesa, nors eksporto užsakymų lygis ir lūkesčiai dėl darbuotojų skaičiaus taip pat sumažėjo, jie išlieka gerokai aukštesniame lygyje nei praėjusios krizės metu.

Čia išryškėja šios krizės specifika − labai gilus karantino sukeltas, bet, vis dar tikėtina, trumpalaikis ekonomikos nuosmukis, kuris nepavirs į finansų krizę su didele bankrotų banga, valstybės nemokumu ar finansų sektoriaus problemomis. Todėl itin svarbu, kad šią giliausią duobę išgyventų kuo daugiau įmonių ir kuo mažiau išaugtų bedarbių skaičius. Nors nuo karantino pradžios jau atsirado apie 30 tūkst. naujų bedarbių, reikia pripažinti, kad horizonte – ne tik juodi debesys.

Deja, antrasis ketvirtis Lietuvos pramonės įmonėms bus daug prastesnis dėl smukusio vartojimo beveik visose eksporto rinkose.

Pirma ir svarbiausia, viruso plitimas daugelyje pasaulio šalių slopsta ir nusineša vis mažiau gyvybių. Nors pakartotinos jo bangos ir židiniai yra galimi, gydymo ir valdžios institucijos bus daug geriau pasiruošę suvaldyti situaciją netaikant griežčiausių karantino priemonių. Be to, labai greitai vystomi ir jau bandomi vaistai, efektyviai kovojantys su ligos padariniais, o pirmosios vakcinos tikimasi jau šį rudenį.

Antra, centriniai bankai ir vyriausybės skyrė nematyto masto išteklius krizės padariniams sušvelninti. Lietuvos suplanuotos (nors ir lėtokai gyvenimą pasiekiančios) įmonių likvidumo ir mokumo išsaugojimo priemonės bei tiesioginės išmokos turėtų skatinti užimtumą, didinti gyventojų perkamąją galią ir slopinti jų nerimą. Ne mažiau svarbu ir tai, kad didžiausios Lietuvos eksporto rinkos imasi dar didesnio ekonomikos skatinimo, kurių tiesioginę naudą galiausiai pajus ir mūsų eksportuotojai.

Trečia, Europos Komisija artimiausiu metu turėtų pristatyti paramos programą, kuri gali siekti ir trilijoną eurų – iš jų keli šimtai milijonų teks ir Lietuvai. Covid-19 krizės ir karantino pasekmes padės sušvelninti ir bankų moratoriumas, tai yra, galimybė iki šešių mėnesių atidėti paskolų grąžinimą.

Besibaigiant karantinui ir veiklos suvaržymams, vienas iš svarbiausių veiksnių, lemsiančių atsigavimo greitį, be abejo, bus gyventojų lūkesčiai. Baimės ir nerimo sukaustyti gyventojai net ir pasibaigus karantinui gali vengti didinti vartojimo išlaidas. Vis tik naujausios apklausos rodo, kad gyventojai itin didelio nerimo nejaučia.

Nors balandžio mėnesį vartotojų pasitikėjimo rodiklis nukrito į žemiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį, tačiau įdomiausia slypi detalėse. Smarkiai krito tik gyventojų nuomonė apie Lietuvos ekonomikos perspektyvas – tai buvo rekordinis vieno mėnesio kritimas.

Tuo pat metu, daugelio gyventojų vertinimu, jų asmeninė finansinė padėtis beveik nepasikeitė ir manoma, kad daugelio šeimų asmeniniams finansams ši krizė neturės labai didelės įtakos. Be to, tik šiek tiek sumažėjo gyventojų planai išleisti pinigus stambiems pirkiniams, automobiliui ar būstui.

Lietuvos ekonomikos spaudimas šiuo metu itin žemas, tačiau ši hipotenzija laikina – mieguistumas, nuovargis ir silpnumas netrukus turėtų praeiti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Šešėliai šešėlyje
    Šešėliai šešėlyje

    Ne visi ir ne viskas laikosi mūsų šalies taisyklių, nors eina vienuoliktoji koronaviruso savaitė. Saulė, lyg nebūtų jokių karantinų, kaip ir kasdien vis dar teka be kaukės. Ir dar šešėlį meta kiekvienam. Nors ši paskutin...

  • Ekonomistas N. Mačiulis: neiššvaistykime geros krizės
    Ekonomistas N. Mačiulis: neiššvaistykime geros krizės

    Šią krizę Lietuva, kaip ir kitos Baltijos ir Šiaurės šalys, pasitinka daug stipresnė, labiau subalansuota ir geriau pasiruošusi atremti trumpalaikius ekonominius sunkumus. Tačiau ne visos valstybės pasinaudos unikalia galimybe...

  • Ateities išsilavinimo tendencija – naujas Europos universitetas
    Ateities išsilavinimo tendencija – naujas Europos universitetas

    Atsižvelgiant į šiandieninę situaciją – koronaviruso (COVID-19) pandemiją – matome, kad ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje susiduriame su iššūkiais, kuriuos išspręsti galime tik priimant sprendimus kartu. ...

  • Lietuviai gyvena geriau nei prancūzai – paradoksalu?
    Lietuviai gyvena geriau nei prancūzai – paradoksalu?

    Nors lietuvių pajamos yra vienos mažiausių Europoje, o skurdo lygis – vienas didžiausių, įdomu paanalizuoti, kaip savo finansinę padėtį vertina patys lietuviai, o kartu jų vertinimus naudinga palyginti su kitų šalių namų ūkių finans...

    4
  • Tete-a-tete trise
    Tete-a-tete trise

    Tete-a-tete trise – alogizmas, nes šis terminas reiškia vienu du. Toks pats alogizmas, jei demokratinėje valstybėje žvalgybos institucijos persistengia klausydamos trečiai ausiai neskirtų telefoninių pokalbių ar kitais būdais sekdam...

    7
  • Politikų spjūviai
    Politikų spjūviai

    Leo Messi virtuoziškai suklaidina kelis varžovus, perduoda kamuolį Robertui Lewandowskiui, šis galingai šauna į vartus, bet Ernestas Šetkus smūgį atremia. Pasaulio rinktinė spaudžia ranką lietuviams ir pripažįsta ši...

    2
  • Žudiko bliuzas. Fragmentai
    Žudiko bliuzas. Fragmentai

    Jau šešiasdešimt metų žymiausi visų galų ekspertai neranda atsakymų į žmoniją kamuojančius klausimus. Kodėl 1960 m. gegužės 1 d. virš Sovietų Sąjungos sudužo amerikiečių žvalgybinis lėktuvas "Lockheed U-2&quo...

    5
  • Kultūros lūžio taškas
    Kultūros lūžio taškas

    Švelnėjant karantino sąlygoms randasi vis daugiau galimybių monotonišką dienų ritmą už uždarų namų durų paįvairinti atveriant jas į kultūrą, kuri yra pasiekiama jau ne tik virtualiai. Iki karantino paskelbimo Lietuvoje, kauniečiai...

    1
  • Apie COVID 19 ir kitų reiškinių skeptikus: tai išprovokuoja kompleksinės problemos
    Apie COVID 19 ir kitų reiškinių skeptikus: tai išprovokuoja kompleksinės problemos

    Aistė Balžekienė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menu fakulteto docentė, mokslo grupės „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“ pagrindinė tyrėja Kiekvienam mūsų gyvenime tenka sutikti skeptikų arba net patiems išre...

    2
  • Z kartos drama
    Z kartos drama

    Dažnai sakoma, kad didžiausios pandemijos aukos – rizikos grupės asmenys, tačiau vertinant jos poveikį ne fizinei sveikatai, bet elgsenai, ji tapo gerokai sunkesniu išbandymui kitiems žmonėms: vadinamajai Z kartai. ...

    8
Daugiau straipsnių