Visuomet netikėta, o kartais dar ir smagu matyti, kaip smarkiai per gan neilgą laiką gali pasikeisti žmogus. Turbūt kiekvienoje kompanijoje rastume tokį atsivertusį sveikuolį, kuris metė gerti, rūkyti, o gal nebevalgo mėsos, pieno produktų, kasdien sportuoja. Šios metamorfozės išties sveikintinos. Tačiau neretai pasitaikantis dėsningumas – kuo tas virsmas kardinalesnis, t.y. kuo tankesniais šunkeliais buvo eita iki tol, tuo sveikuolis agresyvesnis aplinkinių, dar neatsivertusiųjų, atžvilgiu. Kai vakarėlių liūtas, po kiekvieno penktadienio pagiriojęsis lovoje su "McDonald‘s" lauknešėliu, staiga tampa saulės energija mintančiu guru, gali laukti bėdos.

Gerai, jei apsiribojama tik bokalų išmušinėjimu iš rankų draugams ir priekaištingais žvilgsniais, jei šie doroja mėsainius. Nuo tokio tirono, besidangstančio pasakymu "aš jums noriu tik gero", nesunku pabėgti. Bet kai pastarieji, matyt, neberandantys, ką auklėti artimoje aplinkoje, persikelia į socialinius tinklus ir ten atseit protina nepažįstamus, situacija tampa kur kas komplikuotesnė. Aš jokiu būdu neturiu nieko prieš sveiką gyvenseną ar atsigręžimą į natūralią mediciną. Tiesiog palaikau logiką: mano įsitikinimai apie teisingą mitybą prasideda ir baigiasi ties mano šaldytuvu.

Kita vertus, logikos priekaištaujant kitiems dėl suvalgomos jautienos, žiūrint su lupa, gal ir galima įžiūrėti. Juk būtent jos vartojimą kai kurie mokslininkai įvardija kaip vieną globalinio atšilimo priežasčių. Tad gal ir yra reali galimybė, kad mano suvalgytas didkepsnis tiesiogiai pakenks kito žmogaus vaikų gerovei. O štai kaip tavo vaikui pakenks, kad kitą vaiką augina dvi mamos ar tėčiai, sunku suvokti. Todėl, kad nepakenks niekaip. Šį kartą nesiplėsiu aiškindama, kodėl. Ne kartą tai jau esu dariusi ir tiesiog pavargau. Be to, įdomu šiaip sau pasigilinti, kokie gi žmonės dažnai aršiausiai skalambija apie tradicinių vertybių šventumą.

Kiek žinau, toji tradicinė šeima remiasi ne vien į skirtingas poros lytis. Dargi tradicinei šeimai reikalingi tokie dalykėliai kaip monogamija, ištikimybė, pakantumas, meilė ir pagarba vienas kitam. Todėl šitaip ir keista, kai šeimos vertybių gynėjais prisistato asmenys, savo pavyzdžiu joms prieštaraujantys. Kurie visą gyvenimą savo mažojo draugo kelnėse nenulaiko ir šėlsta klubuose su kitomis moterimis, kol namie laukia įskaudinta žmona. Kurie vaikų pakeliui primėto į kairę ir dešinę tarsi Jonukas su Grytute duonos trupinių – matyt, kad neužmirštų kelio. Kurie aikčioja, kad televizijos laida gali traumuoti vaikus, užmiršdami, kaip juos sužaloti gali namuose matomas daužomos mamos vaizdinys. Kurie visus savo argumentus pradeda ir baigia religiniais kanonais, bet tik tada, kai patiems palanku. Nes šie ima ir užsimiršta, jei reikia įkalbinti meilužę pasidaryti abortą. Dievo kompleksas, manant, kad pačiam jokios taisyklės negalioja, ar tiesiog neįtikėtinas įžūlumas?

Kadaise buvo populiarus biblinis posakis: "Kuris iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia akmenį". Šiandien svaidomasi jau nebe akmenimis, o aršiomis žodinėmis strėlėmis, pastiprintomis like‘ais ir share‘ais. Ir vis dėlto gal naudinga būtų pagalvoti, ar tikrai turime teisę net žiotis kritikuoti kito gyvenimo būdą, ypač kol jis nieko kito nežaloja? Gal verta pirma išsikuopti savo šiukšlyną, o tik tada šluota mosuoti priešais akis kitiems? Paprastai, kai gyveni švaria sąžine, kai pats esi užtikrintas savo sprendimais ir patenkintas savo gyvenimu, tai ir nebesinori tų savo dorovės pranašysčių įkyriai grūsti kitiems.