Lietuva atsigauna greičiau nei Baltijos kaimynės

  • Teksto dydis:

Karantino sustabdyta Lietuvos ekonomika, panašu, jau grįžta į prieš pandemiją buvusį lygį, pastebi „Swedbank“ ekonomistai. Išanalizavus „Swedbank“ mokėjimų kortelių duomenis pirmosiomis gegužės savaitėmis, fiksuojama, kad bendra atsiskaitymų kortelėmis suma gegužę, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, jau paaugo daugiau nei dešimtadaliu. Be to, mokėjimų kortelių apimtys Lietuvoje rodo sparčiausią atsigavimą iš visų Baltijos šalių.

„Dar vienas aiškus ekonomikos atsigavimo ženklas – grynųjų pinigų operacijos. Matome, kad per pandemiją ypač sumažėjusios grynųjų pinigų išgryninimo operacijos šiuo metu tampa vis dažnesnės, ypatingai tarp vyresnio amžiaus gyventojų“, − sako „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

Tiesa, pasak ekonomistės, du sektoriai vis dar lieka ypač didelių praradimų zonoje. Tai oro uostai ir apgyvendinimo veikla, kuriuose mokėjimų apimtys laikosi istorinėse žemumose bei nesiekia nei penktadalio prieš karantiną gautų pajamų.

Kaip sekasi atskiriems sektoriams?

Remiantis „Swedbank“ duomenimis, namų, sodo bei elektronikos prekių pardavimai toliau stiebiasi į viršų bei maždaug ketvirtadaliu lenkia apimtis, matytas tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Sparčiai atsigauna ir drabužių bei avalynės sektorius – čia atsiskaitymai yra vos dešimtadaliu mažesni nei prieš metus. Restoranų sektoriui sekasi šiek tiek prasčiau, jų mokėjimų lygis vis dar kritęs maždaug ketvirtadaliu.

„Nors karantinas yra gerokai sušvelnintas, išlaidos kurui atsigauna pakankamai lėtai. Tą rodo ne tik maždaug 25 proc. sumažėję atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis, bet ir „Google“ mobilumo ataskaita. Praeitos savaitės duomenimis, gyventojų srautai prekybos centruose bei susisiekimo stotyse vis dar buvo kritę daugiau nei trečdaliu“, − komentuoja G. Ilekytė.

Per karantiną atsiskaitymai elektroniniais kanalais šoktelėjo bene 45 proc., palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Kitos Baltijos šalys atsigauna lėčiau

Per pirmąsias dvi gegužės savaites klientų išlaidos, išskyrus maistą ir būtiniausias prekes, jau pasiekė praeitų metų lygį, rodo „Swedbank“ duomenys. Palyginimui, balandžio mėnesį atsiskaitymai ne būtiniausioms išlaidoms buvo kritę maždaug per pusę.

Pasak „Swedbank“ ekspertės, itin spartus atsiskaitymų mokėjimų kortelėmis atsigavimas indikuoja, kad besibaigiant karantinui ir veiklos suvaržymams gyventojai nėra sukaustyti baimės ir nerimo, jų lūkesčiai išlieka pakankamai pozityvūs.

Prie to, tikėtina, prisideda ne tik gerėjanti epidemiologinė situacija šalyje, bet ir itin dideli vyriausybės ištekliai krizės padariniams mažinti. Negana to, naujų bedarbių skaičius nuo gegužės pradžios augo nežymiai, vos 0,2 procentinio punkto.

„Įdomu tai, kad mokėjimų kortelių apimtys Lietuvoje rodo sparčiausią atsigavimą iš visų Baltijos šalių. Net ir Latvijoje, kurioje buvo taikomos gerokai švelnesnės karantino priemonės, atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis vis dar nesiekia praėjusių metų lygio. Tuo tarpu Estijoje atsigavimas dar lėtesnis“, − sako G. Ilekytė.

Viena iš to priežasčių − Estija yra kur kas labiau priklausoma nuo turizmo nei kitos Baltijos šalys. Turizmas Estijoje sudaro net 8 proc. viso šalies BVP, tuo tarpu Lietuvoje tik maždaug 3 proc. Apmiręs turizmo sektorius reiškia ir didesnes prarandamas pajamas didesnei daliai šalies gyventojų, ir kur kas labiau sumenkusius lūkesčius.

Grynųjų pinigų poreikis vėl auga

„Swedbank“ duomenys rodo, kad grynųjų pinigų išgryninimo operacijų apimtys atsigauna, labiausiai grynųjų pinigų poreikis išaugo vyresnio amžiaus gyventojų grupėje.

„Karantino pradžioje vyresni žmonės vengė atlikti grynųjų išgryninimo operacijas, kurios šio amžiaus grupėje (60 metų ir daugiau) buvo kritusios maždaug per pusę. Karantino sąlygoms švelnėjant, vyresni šalies gyventojai taip pat pamažu grįžta į ekonominį šalies gyvenimą“, − pastebi „Swedbank“ ekonomistė.

Jaunesnių šalies gyventojų amžiaus grupėje (18-35 metai) grynųjų išgryninimo operacijų apimtys karantino laikotarpiu keitėsi ne taip žymiai. Apskritai, į šią kategoriją patenkantys asmenys atlieka maždaug tik penktadalį visų grynųjų išgryninimo operacijų.

Pasak G. Ilekytės, verta paminėti, kad per karantiną atsiskaitymai elektroniniais kanalais šoktelėjo bene 45 proc., palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tad dėl pasikeitusių gyventojų įpročių prieš karantiną buvusios grynųjų pinigų išgryninimo operacijų apimtys gali ir likti istorija.

„Ir tai nėra blogai – agentūros „Eurostat“ duomenimis, praėjusiais metais net kas ketvirtas šalies gyventojas Lietuvoje niekada neatliko jokių atsiskaitymų už paslaugas ar prekes nuotoliniu būdu. Tad iš šios krizės turėtume išeiti kaip gerokai labiau įgudę skaitmeninių paslaugų naudotojai“, − teigia „Swedbank“ ekonomistė G. Ilekytė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

jei nenustips is bado ,ir neissilakstys

jei  nenustips is  bado ,ir  neissilakstys  portretas
po pasauly --- tuomet litchujanija atsigaus.....

Ppp

Ppp portretas
Idiotizmas. Zmones buvo uzdaryti, isleke pirmam ir paskutiniam apsipirkimui. Bedarbiu pilni kiemai, swedui visai susisuko smeenys. Tik sausa statistika remiasi.

Bufetava

Bufetava portretas
Atsigauna????? SWED banko debilams pats laikas pereiti prie lengvesniu narkotiku
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Dekoratyviniai Prezidento metai
    Dekoratyviniai Prezidento metai

    Šmėstelėjo tikrai šventinė proga – Prezidento G.Nausėdos metinės. O dar, regis, taip neseniai Klaipėdoje ir Kaune rinko parašus kandidatavimo misijai ir šypsodamasis spaudė rankas gerovės laukiantiems praeiviams. ...

    4
  • Jeigu rūpinatės savo laisve – paremkite Honkongą
    Jeigu rūpinatės savo laisve – paremkite Honkongą

    Vakarų Berlyno blokada pradėjo ankstesnį šaltąjį karą su Sovietų Sąjunga. Spaudimas Honkongui įžiebė naują, šįkart – su Kinija. ...

    3
  • Paprastumo kodas
    Paprastumo kodas

    Ech, ir šmaikštūs tie mūsų tautiečiai. Jau ieško būdų, kaip nuimti nuo Prezidento Gitano Nausėdos berniukų prakeiksmą, o prezidentūrai siūlo Merės Popins etatą. Smagu pasijuokti, kai juokinga. Tačiau Prezidento nutikimai su v...

    5
  • Princesės dilema
    Princesės dilema

    Vienoje mano vaikystėje skaitytų pasakų išranki princesė atstūmė šimtus jaunikių – visi jai buvo per prasti. Galiausiai, taip ir neradusi jai tinkamo, paseno, neteko savo įstabaus grožio bei taip ir liko vieniša. Turbūt &sc...

  • Apie raitelį ir žirgą
    Apie raitelį ir žirgą

    Skulptorius Robertas Antinis jaunesnysis savo naujausioje knygoje "Penki aidinimai – penkios galimybės" (Kaunas: Meno parkas, 2019) rašo, kad mylimiausias jo tėvo (taip pat skulptoriaus Roberto Antinio) gyvūnas buvo žirgas: "Ži...

    1
  • Sesuo Fausta: nebūkime uždari kaip vieniša sala
    Sesuo Fausta: nebūkime uždari kaip vieniša sala

    Sesuo dr. Fausta Palaimaitė SF nominuota Europos piliečio apdovanojimuose už solidarumo visuomenėje ir socialinės integracijos skatinimą. ...

    8
  • Ispanų kalbos žinios
    Ispanų kalbos žinios

    Marina buvo paprasta, niekuo neišsiskirianti indėnė, ir gyvenimas jai nežadėjo nieko įdomaus. Jos egzistencija turėjo prabėgti nykiame užkampyje tarp vaikų, senolių, puodų ir liežuvaujančių bendraamžių. Ir niekas, net pati Marina, nejaut...

    2
  • Prezidentas su skėčiu
    Prezidentas su skėčiu

    JAV hiphopo žvaigždė, juodaodis K.Westas šių metų Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose metė iššūkį dabartiniam supervalstybės lyderiui D.Trumpui. ...

    5
  • „Kada nors“ tevirsta „šiandien“
    „Kada nors“ tevirsta „šiandien“

    Interviu "Kauno dienai" talentingasis Edgaras Montvidas prisipažino: pandemija radikaliai pakeitė jo darbotvarkę. "Kalbėdamas apie savo planus, vartoju visai kitą gramatinę formą – "turėčiau, daryčiau, dainuočiau", u...

    1
  • Lietuvos gyventojų taupymo įpročiai kelia nerimą
    Lietuvos gyventojų taupymo įpročiai kelia nerimą

    Koronaviruso protrūkis ir jo sukelta krizė dar kartą priminė apie pasaulio ir ekonomikos trapumą. Nors, palyginti su daugeliu Europos šalių, Baltijos valstybės kol kas gana neblogai tvarkosi su COVID-19 pandemija ir jos sukeltais neigiamais ekono...

    9
Daugiau straipsnių