Lenkijos prezidento rinkimai: ar Trzaskowskis – lenkiškasis Macronas?

Birželio 28-ąją Lenkijoje vyks prezidento rinkimai. Bandymas pakviesti piliečius prie urnų gegužės antrąjį sekmadienį buvo nesėkmingas dėl epidemijos ir griežto karantino. Didžiausią politinę intrigą dabar kelia opozicinės partijos „Pilietinė platforma“ kandidatas Varšuvos meras Rafałas Trzaskowskis (Rafalas Tšaskovskis).

Anksčiau lenkų liberalų iškelta kandidatė Małgorzata Kidawa – Błońska (Malgožatą Kidava-Blonska) negalėjo tikėtis didelio rinkėjų palaikymo. Dalis visuomenės apklausų prognozavo, kad buvusi Seimo pirmininkė net nepatektų į antrąjį rinkimų turą.

Neaišku, ar R. Trzaskowskiui pavyks rasti raktą į kairiosios politinės scenos šalininkus.

Ją pakeitusio R. Trzaskowskio rėmėjams ne tik pavyko surinkti 2 mln. parašų kandidato registracijai, bet ir išjudinti nuo metų pradžios vangias rinkimines lenktynes. Konservatorių oponentams atsirado viltis, kad Varšuvos meras gali aplenkti dabartinį šalies vadovą Andrzejų Dudą per antrąjį rinkimų raundą, kuris numatytas liepos 12 dieną.

R. Trzaskowksio patekimas į antrą turą nėra garantuotas. „Įstatymo ir teisingumo“ partijos valdžia nepatenkinti lenkai turi platų ir solidų pasirinkimą: rinkimuose dalyvauja kairiųjų partijų remiamas europarlamentaras Robertas Biedrońas (Robertas Bedronas), proeuropietiškos Lenkijos valstiečių sąjungos pirmininkas gydytojas Władysławas Kosiniakas-Kamyszas (Vladyslavas Kosiniakas-Kamyšas) ir nepriklausomas kandidatas, plačiai žinomas katalikų publicistas Szymonas Holownia (Šymonas Holovnia).

Neaišku, ar R. Trzaskowskiui pavyks rasti raktą į kairiosios politinės scenos šalininkus. Lenkijos kairė vis dar sunkiai atsigauna po 2005 metų pralaimėjimo, o aiškios socialinės politikos viziją greičiau galima rasti Jasosławo Kaczynskio vadovaujamoje „Įstatymo ir teisingumo“ partijoje negu pokomunistinėje Demokratinės kairės sąjungoje arba naujosios kairės įkurtoje partijoje „Razem“ (Kartu). Be to, R. Trzaskowskiui bus sunku užkariauti mažų miestelių ir kaimų gyventojus. Čia greičiausiai pergales švęs dabartinis prezidentas ir „valstiečių“ vedlys.

R. Trzaskowskis gali neturėti visapusiško palaikymo ir tarp liberalų. „Pilietinė platforma“ jau seniai yra draskoma vidinių konfliktų ir konkurencijos. Dar praeitą vasarą daugelis lenkų buvo tikri, kad rinkiminę pirštinę A. Dudai mes Europos Vadovų Tarybos pirmininko kadenciją baigęs ekspremjeras Donaldas Tuskas. Vienas iš populiarių savaitraščių net pavaizdavo viršelyje jį sugrįžtantį namo ant balto žirgo. Tačiau politikos vilkas delsė su atsakymu, o kai galiausiai apsisprendė išeiti į užtarnautą poilsį, neskubėjo paremti vieno ar kito „Pilietinės platformos“ kandidato, svarstė, kad liberalams būtų naudinga paremti valstiečių kandidatą.

Sausio mėnesį vykusiuose partijos pirmininko rinkimuose R. Trzaskowskio pavardė tik trumpai žybtelėjo, o vadovauti liberalams buvo išrinktas buvęs teisingumo ministras jokia charizma nepasižymintis Borisas Budka. Populiariam Varšuvos merui palinkėta tęsti puikiai pradėtus darbus sostinėje, kur jis buvo išrinktas ryškia balsų dauguma jau pirmajame savivaldos rinkimų ture.

Negalima nepastebėti, kad perkraunant rinkiminę kampaniją gegužės pradžioje liberalų partinėse diskusijose dėl galimo kandidato dar sugrįžo Radosławo Sikorskio pavardė, tačiau jis nebeturi daug rėmėjų.

Taigi situacija aplink R. Trzaskowskį nėra paprasta. Buvęs užsienio reikalų viceministras, Europos Parlamento narys 2009 – 2013 metais, politikos mokslų daktaras ir Europos koledžo analitikas dabar laikys sunkiausią egzaminą.

Jo analitiniai gebėjimai tarptautinėje politikoje beveik nebus matomi dėl epidemijos neįprastoje rinkiminėje kampanijoje. Rinkėjas noriai klausosi kandidatų prezidentus pasiūlymų dėl sveikatos apsaugos sistemos, socialinės politikos ar teisėsaugos stiprinimo. Čia liberali retorika ne itin naudinga, o „Pilietinės platformos“ pasiekimai šiose srityse – labai abejotini.

Varšuvos mero „arkliukai“, ant kurių jis bandys išjoti į antrą turą – savivaldos ir regionų stiprinimas, nacionalinio transliuotojo radikali reforma, generalinio prokuroro ir teisingumo ministro funkcijų išskyrimas.

Išrinkus R. Trzaskowskį, Lenkijos tarptautinis vaidmuo gali keistis.

Kas domisi užsienio politika, galėjo sau rasti atsakymus R. Trzaskowskio pokalbyje su dienraščiu „Rzeczpospolita“, kuris pristato skaitytojams visus kandidatus. R. Trzaskowskis nežada „žemės drebėjimo“ tarptautinėje arenoje, pasisako už glaudžius santykius su Jungtinėmis Valstijomis, Europos Sąjungos stiprinimą, yra labai skeptiškas dėl bendradarbiavimo su Vladimiro Putino Rusija. Labai diplomatiškai ir mandagiai ne kartą jis atsiliepė apie velionį Lechą Kaczyńskį. Jo tragiška mirtis paliko gilią traumą Lenkijos visuomenėje, kuri reguliariai išnaudojama įvairiais politiniais sumetimais. Tokio jungiančio viršpartinio mandagumo „Pilietinės platformos“ lyderiams iki šiol trūko.

Išrinkus R. Trzaskowskį, Lenkijos tarptautinis vaidmuo gali keistis. Neabejotina, kad jis norės sugrįžti prie Europos Sąjungos mainstreamo, o šalies užsienio politika supanašės su Vokietijos-Prancūzijos duetu. Lietuvai gali tekti toli gražu ne pagrindinis vaidmuo Lenkijos jaunesniųjų brolių tarpe, ypač jei mūsų šalies mieguista diplomatija toliau laikysis pasyviosios, iniciatyvos nerodančios partnerės vaidmens.

R. Trzaskowskis yra dažnai vadinamas „Pilietinės platformos“ „auksiniu vaiku“. Pats nekūręs šios partijos ir būdamas toliau nuo pagrindinių sprendimų priėmimo, jis pasinaudojo politinėms aplinkybėmis, kad ryžtingai eiti priekį. Prezidento rinkimai jam suteikia šansą dar labiau atsiskirti nuo politinių tėvų ir tapti viršpartiniu kandidatu. Laimėjus kovą dėl aukščiausio posto, jam atsivertų galimybės kurti naują politinę jėgą, juolab kad Lenkijoje pagrindinis valdančiųjų partijų duetas keičiasi vidutiniškai kas 10–12 metų. Tokiu būdu didele dalimi jis gali pakartoti Emmanuelio Macrono kelią į Prancūzijos valdžios olimpą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ma

ma portretas
Makronas nuvylė prancūzus. Ir blogas profilis, kurio reikia laikytis.

sis lyberastu LGBT kandidatas neturi jokiu sansu tapt

sis  lyberastu LGBT kandidatas neturi jokiu  sansu tapt  portretas
prezidentu lenkijoj.......
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • (Ne)šventinė laimė
    (Ne)šventinė laimė

    Žinau, negražu įsistebeilyti, bet dievaž nesusilaikau, nugirdusi vieną pokalbį, patyrinėti – ir kas gi tos moterys? "Kaip švęsi laisvadienius?" – klausia viena, turėdama mintyje Valstybės dienos prailgintą savaitgalį. &...

  • Modernumo dvasia Raseiniuose
    Modernumo dvasia Raseiniuose

    Koks namas galėtų būti vadinamas geriausiu pasaulyje? Galbūt tas namas dar net nepastatytas, o bus pastatytas kada nors ateityje. Futurologas ir kartu paveldosaugininkas Dirkas H.R. Spennemannas prognozuoja, kad tokia ateitis visai įmanoma ir kad su dirbt...

    1
  • Nepakeičiamų būna
    Nepakeičiamų būna

    Kartais nuožmius karus ar revoliucijas sukelia atsitiktinumai. Aplinkybės sukrenta taip neįtikėtinai, kad į hierarchijos viršūnę išstumia kokius nors aludžių radikalus, kaip kad, pavyzdžiui, nutiko prieš beveik 100 metų Vokietij...

    2
  • Indėnų širdys – svarbios
    Indėnų širdys – svarbios

    Sakoma, kad tai įvyko vieną saulėtą tryliktojo ar keturioliktojo mūsų eros amžiaus rytą. Jauna į suaugusiųjų pasaulį žengianti mergina pabudo ir pakilusi iš savojo guolio ėmė ruoštis svarbiausiam gyvenimo įvykiui – vedyboms....

    5
  • Amžiaus cenzo dilema
    Amžiaus cenzo dilema

    Jaunystės kulto vėjų idėjos jau siaučia ir parlamente. Vos pradėjus svarstyti Konstitucijos pataisą, kuria siūloma leisti kandidatuoti į Seimą nuo 21-erių, netruko atsirasti dar viena iniciatyva, siūlanti leisti parlamentaro mandato siekti jau ir n...

    5
  • Kelias į išsilaisvinimą iš prietarų
    Kelias į išsilaisvinimą iš prietarų

    Šiandieniniame pasaulyje universitetai turėtų kurti globalų tinklą, kuris leistų efektyviai bendradarbiauti be sienų – tiek geografinių, tiek disciplininių. Tačiau tam reikia tarptautiško mąstymo, kurio šiandien dar trūkst...

    3
  • Vanderdekenas – amžiams
    Vanderdekenas – amžiams

    Šiandien baigiasi precedento neturintis politinis šou – savaitę trukęs išankstinis balsavimas dėl Rusijos konstitucijos pataisų. Pagrindiniai klausimai – šalies įstatymų viršenybė prieš tarptautinę ...

    8
  • Ne visi grįžo iš karantino
    Ne visi grįžo iš karantino

    Valdžia skaičiuoja į biudžetą nesurinktus mokesčius, verslas – neuždirbtus pelnus, o žmonės – padidėjusias išlaidas. Jos didenybė infliacija nuo koronaviruso beveik nenukentėjo – šį birželį, palyginti su pernyk&sc...

  • Teismai: lopysime spragas ar kursime efektyvią sistemą?
    Teismai: lopysime spragas ar kursime efektyvią sistemą?

    Paskelbta Valstybės kontrolės atlikto teismų sistemos audito ataskaita parodė, kad pagal vidutinę civilinių bylų nagrinėjimo trukmę Lietuva pirmauja ES kaip greičiausiai jas nagrinėjanti valstybė. Puikus įvertinimas, tačiau ta pati ataskaita rodo...

    3
  • Kuo prasikalto Albinas?
    Kuo prasikalto Albinas?

    Nacionalinė išmintis byloja: atšyla oras, pakyla ir noras. Tai akivaizdu kalbant ir apie pajūrio ekshibicionistus, kurie kiekvienąkart sykiu su kaitra atskuba "darbuotis" į kopas. ...

    19
Daugiau straipsnių