Laisvės ir tolerancijos kelyje

Ligai ir mirčiai išplėšus iš mūsų gretų artimą draugą ir bendražygį Freddy Opsomerį (1955–2019) reikia paskubėti kažką svarbaus liudyti mūsų – Sugiharos fondo "Diplomatai už gyvybę" istorijai. Gimtojoje F.Opsomerio Flandrijoje jo biografija bus siejama pirmiausia su žurnalisto ir verslo bendruomenės nario branda, darbais, pasiekimais, svajonėmis. Jo graži šeima, su žmona Marie Christine penki užauginti vaikai: Naomi, Aviva, Nitza, Elana ir Jonathan – neabejotinai išsaugos ateities kartoms kuklaus, jautraus ir kilnaus vyro bei tėvo portretą. Dabar, iš širdies gelmių reikšdami užuojautą žmonai ir vaikams, turime pasakyti keletą svarbių sakinių apie tai, ką taip pat būtina palikti istorijai.

Pirmoji pažintis su žurnalistu ir Belgijos verslo misijos atstovu Kaune F.Opsomeriu užsimezgė ketvirtais ar penktais mūsų nepriklausomybės metais. Pamenu, sėdėjome jaukiame viešbutyje "Minotel" restoranėlyje Muitinės gatvėje ir kalbėjomės apie Lietuvos ir Flandrijos, Kauno ir Antverpeno saitus, apie naujus iššūkius Europon grįžtančio krašto prisikėlimui. Tai buvo metas, kai daugybė Vakarų verslo aktyvistų matė naujų investicijų ir greitų pelnų galimybes pokomunistinėse šalyse. Tolstančioje praeityje buvo visko: nuo širdingų pastangų padėti išbristi iš sovietinės pelkės iki lengvo ir ciniško pasipelnymo dalyvaujant privatizacijoje ir naujo verslo lenktynėse pakrikusio krašto ūkio reikaluose. Jau pirmojo pokalbio metu Freddy negailėjo kartaus žodžio pastariesiems, buvo labai empatiškas Lietuvai, kartu su savo kolege ir Flandrijos bendruomenės aktyviste daug kalbėjo apie mūsų kraštų panašumus, bendradarbiavimo naudą ir apie tai, kiek jiems svarbi mūsų kelionė į laisvų tautų šeimą.

Visi gavome Freddy pamokas, supratome, kad priklausymo Vakarams įrodymai glūdi ne valdžios protokoluose, o laisvų žmonių gyvenimo pobūdyje.

F.Opsomerio verslo interesas, sietinas su Belgijos geležinkeliais ir Kauno laisvąja ekonomine zona, akademinės aplinkos žmogui buvo miglotas dalykas, tačiau supratimo stygių  kompensuodavo puikus ekspertas ir bičiulis Ramūnas Garbaravičius. Būtent mūsų trijų – beveik bendraamžių ir bendraminčių – užstalėje anuomet užsimezgė pokalbis apie būtinybę verslo žmonėms nepamesti prasmingo visuomenės gyvenimo orientyrų. Čia tikrai būtina pabrėžti, kad būtent F. Opsomeris pirmąsyk pabrėžė tarptautinę Kauno ir Sugiharos veiklos reikšmę Antrojo pasaulinio karo pradžioje ir Vasario 16-osios Respublikos saulėlydyje. Tai jis visai natūraliai pasielgė it koks Belgijos pilietinės visuomenės ir laisvanoriškų asociacijų kultūros misionierius, pastūmėdamas idėją bendro gėrio labui. Jis dar nebuvo patyręs posovietinės Lietuvos biurokratijos elgesio šioje srityje ir galvojo, kad kaip gimtajame Antverpene laisvi ir įsipareigoję piliečiai gali įsteigti draugiją ar fondą surašydami bare ant servetėlės sutartį ir atsidarydami sąskaitą banke. Lietuvoje tada buvo, o dabar dar labiau yra kitaip.

Sugiharos fondas "Diplomatai už gyvybę" atsirado teisėtų laisvanoriškų organizacijų sąraše per kokius dvejus erzinančios lietuviškos biurokratijos metus, bet per tą laiką mes visi gavome Freddy pamokų, supratome, kad priklausymo Vakarams įrodymai glūdi ne valdžios protokoluose, o laisvų žmonių gyvenimo pobūdyje. Tad svarbiausia mūsų pagarbos išraiška laikyčiau būtent šį postūmį būti tais Vakarų žmonėmis, kuriems negana tik kalbėti apie tai, kaip turėtų būti, ir apie tai, ką valstybė turėtų daryti. Ir dar: būtent F.Opsomeris priklauso mūsų fondo steigties idėja ir pavadinimo, kuris angliškai skamba Sugihara – Diplomats for Life – Foundation formuluotė. Net jei vėliau atstumai, užimtumas ir liga neleido jam dažniau ir aktyviau veikti fondo steigėjų aplinkoje, pradžios istorija buvo, yra ir bus nepajudinamos svarbos faktas.

Atsisveikinant su velioniu mums visiems derėtų pakartoti prieš kelis dešimtmečius ištartus susitarimo žodžius. O žodžių reikia laikytis it priesaikos net tada, kai kasdien akiratin plūsta visiškai priešingos žodžio ir veiksmo samplaikos. Tęsti tai, kuo F.Opsomeris tikėjo, ir veikti taip, tarsi jis su mumis amžiams būtų, yra didžioji mūsų pareiga ir pagarbos jam išraiška.



NAUJAUSI KOMENTARAI

irasas dienorastyje

irasas dienorastyje portretas
kas jums rodo pavyzdi tolerancijai?kiekviena diena? is kokkios amziaus grupes tai sulaukiate,suskaicuokite...
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • „Meylė“ kalbai
    „Meylė“ kalbai

    Lietuvių kalbos puoselėtojų padangėje – gūdžios sutemos. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino vardo Leylą teisėtumą. Teisinės ietys susikryžiavo ne dėl jo reikšmės ( žodis – arabų kilmės, reiškia "naktis&...

    18
  • Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje
    Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje

    Mes žinome. Kinijos komunistų partijos elgesys su šalies kaliniais – neišvengiamas faktas. Mums nebekyla klausimų, kas ten dedasi – mes apie tai žinome. Žinome apie milijoną žmonių, laikomų perauklėjimo stovyklose. Apie naik...

    5
  • Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas
    Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas

    Prancūzų rašytojas Marcelis Proustas prieš daugiau nei šimtmetį savo garsiajame romanų cikle "Prarastojo laiko beieškant" aprašė fenomeną, rodantį, kad žmogus kaip būtybė yra linkęs daugelį dalykų pamir...

  • Žioplumas išgelbėjo pasaulį
    Žioplumas išgelbėjo pasaulį

    Kadaise gyveno Leonidas Iljičius (1906–1982). Šis SSRS monarchas garsėjo vešliais antakiais ir tuo, kad mėgo viešai bučiuotis su kitais vyrais. ...

    31
  • Mes priglausime
    Mes priglausime

    Pasaulinis suokalbis tęsiasi. Rusijos sportininkai dar nespėjo dorai grįžti į tarptautinę areną, o jiems jau gresia naujos drastiškos bausmės. Panašu, kad 2020 m. Tokijo olimpinės vasaros žaidynės ir 2022-ųjų Pekino žiemos olimpiado...

  • Šimtas pirma pasaulio pabaiga?
    Šimtas pirma pasaulio pabaiga?

    Man 26-eri ir jau sunkiai galiu suskaičiuoti, kiek per mano trumpą egzistavimą buvo gąsdinta pasaulio pabaigomis. Nerimą kėlė ir besibaigiantis Majų kalendorius, ir Vangos pranašystės, o kur dar reguliariai link Žemės skriejantys asteroidai? ...

    13
  • Lietuvos eksportas mažėja: ar jau skambinti pavojaus varpais?
    Lietuvos eksportas mažėja: ar jau skambinti pavojaus varpais?

    Pirmieji recesijos ženklai ėmė gaubti Vokietijos ekonomiką, prekybos karų paliaubų horizonte taip pat nesimato, o Jungtinė karalystė vis dar neranda jokios išeities iš užburto „Brexit“ rato. Neapibrėžtumas, kuris yra vienas...

    1
  • Kas išgyvens 72 valandas?
    Kas išgyvens 72 valandas?

    Jau atvėso praėjusią savaitę tyru entuziazmu liepsnojęs civilinės saugos pratybų įkarštis, kuriuo save bandėme drąsinti, esą tikrai galime likti tvirti net Astravo atominės elektrinės katastrofos akivaizdoje. Ir liksime, jei prireiks, žino...

    1
  • „Requiem“ ekologiškam žemės ūkiui, arba Ką pražudys tas „truputis“ trąšų?
    „Requiem“ ekologiškam žemės ūkiui, arba Ką pražudys tas „truputis“ trąšų?

    Dabar jau su buvusiu žemės ūkio ministru Giedriumi Surpliu teko aštriai diskutuoti ir ginčytis. Darbinės diskusijos išryškino kardinaliai priešingus požiūrius, todėl šių metų pavasarį, iš pradžių pabandęs...

    6
  • Bausmė – neminėti vardo
    Bausmė – neminėti vardo

    Sveikinu, Lietuva tikrai gerai pasirodė, Briuselyje kolega lenkas pagyrė visą valstybę, kad, skirtingai nei jo gimtoji, parinko į eurokomisarus politiką, gebantį išlaikyti trijų valandų egzaminą Europos Parlamente (EP). ...

Daugiau straipsnių