Laikas į mokyklą!

Šio komentaro antraštė yra tiesiogiai susijusi su mūsų visų dabar patiriama karantinine padėtimi. Daugelis tėvų, auginančių mokyklinio amžiaus vaikus, tarsi grįžo atgal į savąją vaikystę: mokomės istorijos, geografijos, matematikos, lietuvių kalbos, literatūros ir kitų mokomųjų dalykų. Kai kuriems tėvams sekasi sunkokai ne vien dėl paprastų buitinių sąlygų, nes viename kambaryje reikia ir padėti vaikams ruošti namų darbus, ir dirbti savąsias viršininkų skiriamas ar pačių susigalvojamas užduotis. Atrodytų, kas gi čia stebėtino: nuo daugelio mūsų mokyklinių laikų praėjo ne vienas dešimtmetis, o ir gyvenimas per tą laiko nebuvo lyg stovintis vanduo – mokymo programos keičiamos, norisi tikėti, tobulinamos arba tiesiog jose daugiau intelekto įtampos reikalaujančio turinio.

Ką apie mus sako sunkumai, kuriuos patiriame tada, kai savo vaikams padedame pasiruošti lietuvių kalbos ir literatūros pamokoms, stengiamės kartu su atžalomis atlikti jų namų darbus? Sunkumų patiria tikrai ne vienas. Pripažinkime, iki koronaviruso laikų tai, ko mokoma mokykloje, daugelis tik nujausdavome arba žinojome miglotai.

O mokoma, be daugelio kitų aspektų, ir rašytinio bei sakytinio teksto suvokimo. Nemažai suaugusiųjų iki 2020-ųjų pradžios net nežinojo, kas yra tas teksto suvokimas. Dabar esame priversti tobulintis. Teksto suvokimas – tai gebėjimas verbaline kalba išreikšti perskaityto literatūros kūrinio ar kitokio teksto temą, apibūdinti jo problematiką, loginius teksto struktūros ryšius. Manau, šių metų patirtis, tikrai drąsiai tai galima sakyti, atskleidė, kad ne vieno tėvelio vaikai, atlikdami savo kasdienes užduotis, mąsto kur kas daugiau nei suaugusieji.

Nebūkime nepagrįstai optimistiški – daugelio tėvų darbai ir gyvenimas jau nereikalauja didesnių intelektinių pastangų. Suaugusiųjų gyvenimo uždavinių sprendimai yra išmokstami ir vėliau darbinėje praktikoje taikomi kaip šablonai, nereikalaujantys nuolatinio kūrybingumo. Nuoširdžiai pasikalbėjus ne su vienu vaiku, paaiškėtų, kad jų kasdienybė yra kur kas sunkesnė nei tėvų – kasdien reikia gilintis į naujus dalykus, temas ir problemas.

Kas nors galėtų klausdamas sakyti: kas gi čia nauja? Juk visais laikais mokytis buvo neretai sunkiau nei dirbti, ypač jei darbai buvo gana paprasti.

Kiek suaugusiųjų šiandien Lietuvoje gebėtų perskaityti literatūros kūrinio ištrauką, per trumpą laiką parengti žodinės kalbos tekstą ir prieš auditoriją be klaidų pasakyti tą kalbą?!

Nauja yra tai, kad šiuolaikinis pasaulis iš tėvų ir kitų suaugusiųjų kasdien reikalauja, pirmiausia, sakytinio ir rašytinio teksto suvokimo įgūdžių, kuriuos daugelis yra beviltiškai praradę dar iki tol, kol suprato, kaip vadinasi šis, kaip anksčiau buvo įprasta, beveik visuotinis įgūdis. Būtent iš to, kad dažnas šiuolaikinis žmogus dažnai nesupranta ilgesnio nei 15–20 eilučių teksto, rodomo mobiliojo telefono ekrane, kyla daugelis praktinių ir net ideologinių problemų. Susikaupti ir skaityti ilgesnį straipsnį ar knygą ryžtasi gal ne tiek ir mažai žmonių, tačiau ant neraštingumo ribų balansuoja turbūt apie pusė Lietuvos žmonių. Įprasta kalbėti, kad dabartiniai vaikai yra kompiuterių ir telefonų aukos – tai mūsų naujoji tautosaka. Tačiau kas įvertins, kokios tų įrenginių aukos yra suaugusieji, neretai atsakingi už siauresnę ar platesnę mūsų gyvenimų, socialinę realybę?!

Rašytinio teksto suvokimo sunkumai tarp suaugusiųjų yra tik pusė bėdos. Kur kas stipresnis yra sakytinio teksto prasmės, tikslo ir struktūros nesupratimas. Kiek suaugusiųjų šiandien Lietuvoje gebėtų perskaityti literatūros kūrinio ištrauką, per trumpą laiką parengti žodinės kalbos tekstą ir prieš auditoriją be klaidų pasakyti tą kalbą?!

Žinoma, kad žmonės sensta ir, tai darydami, neretai pernelyg šviesiai, nerealiai žvelgia į savo vaikystės ir jaunystės laikus – atseit, tada buvo geriau, o dabar viskas eina tik prastyn. Tačiau tikėti, kad XVIII a. prasidėjęs žmonijos reiškinys, kurį humanistikos istorijoje įprasta vadinti Švietimo epocha, būtent ir padėjo nedylančius pagrindus visuotiniam išsilavinimo ir raštingumo standartui, dar labai reikėtų. Priešingu, visuotinio bemokslingumo ir neraštingumo atveju kentės ne mokslas ar kultūra – tiesiog paskęsime įvairiausiose nuogirdose, ganduose ir sąmokslo teorijose.

Taigi, tol, kol netapome infantilūs kaip darželinukai, dar padėkime vaikams ruošti namų darbus, nes gal tai primins, kad lavintis reikia ne tik mokyklos suole ar prieš dešimtmečius lankytoje universiteto auditorijoje. Ir nepadės ES institucijų direktyvus imperatyvas mokytis visą gyvenimą, nes ne dėl Briuselio biurokratų galime ir norime tobulėti. Tai, kartais to net neįvardydami, darome tam, kad netobulas pasaulis dėl mūsų veiklos taptų bent kiek mažiau ydingas, nes, suvokus rašytinius ir sakytinius tekstus, kitas lygmuo yra mūsų moralybė, tiesiogiai siejama su ne techniniu ir ne kompiuteriniu, o su klasikiniu humanitariniu išsilavinimu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Dilema: kaip jaustis saugiai, vykstant kibernetinėms atakoms?
    Dilema: kaip jaustis saugiai, vykstant kibernetinėms atakoms?

    DESI indeksas rodo, kad keturi iš dešimties suaugusiųjų stokoja skaitmeninių įgūdžių ir tai gali būti panaudota prieš mus pačius. Padaugėjus kibernetinių nusikaltimų, siejamų su Rusijos atakomis, ypač svarbu žinoti, kaip kib...

  • Pinigų kapšai
    Pinigų kapšai

    Futbolo padangėje viskas atrodo pernelyg nuspėjama. Europos stadionuose karaliauja Madrido „Real“, į sezono trofėjų kolekciją pasiglemžęs ir UEFA Supertaurę. Tačiau šiandien jau visu 100 proc. prasidedantis didžiųjų Europos lyg...

  • Alternatyvos besišypsančių saulučių šviesoje
    Alternatyvos besišypsančių saulučių šviesoje

    Skaityti, rašyti, skaičiuoti keturių aritmetikos veiksmų ribose moki ir gana. Įvertinimas – trys besišypsančios saulutės. Gauni spalvingą brandos atestatą, ir viskas. O toliau gyvenimas kaip Maksimo Gorkio trilogijoje „Mano un...

  • Kur eini, Lietuvos švietime?
    Kur eini, Lietuvos švietime?

    Artėja rugsėjo 1-oji ir vėl kirba klausimas, kaip spręsime švietimo klausimus naujais mokslo metais. 2022 mokslo metų brandos egzaminų sesija pagarsėjo 35 proc. matematikos egzamino neišlaikiusių abiturientų antirekordu. Išimtis t...

    5
  • Gal Vovočka – ukrainietis?
    Gal Vovočka – ukrainietis?

    Ukraina – 2022 metų kelrodė žvaigždė. Viskas, ką daro ukrainiečiai, vertinama pozityviai, o kiekvienas ydingas atvejis pateisinamas, jeigu į jį kaip nors yra įsivėlusių Ukrainos žmonių. Net kai kurie pokštą "rusai puola" k...

  • „Jaunimo linijos“ psichologas: atostogos yra būtinos
    „Jaunimo linijos“ psichologas: atostogos yra būtinos

    Artėjant paskutiniam ilgajam vasaros savaitgaliui, o ir pačiai vasarai ritantis į pabaigą, daugelis žmonių atostogauja, dar planuoja atostogas arba jau skaičiuoja buvusių atostogų prisiminimus. Tačiau yra žmonių, kurie visai nepoilsiauja, sakydami,...

    1
  • Gulbių ežero pliusai
    Gulbių ežero pliusai

    Ne kiekvienas vanagas – vandens paukštis, o jei dar ežeras (kad ir užšalęs) visai šalia mūšio lauko, nieko gero nelauk. ...

  • Užtvankas remontuoti ar griauti?
    Užtvankas remontuoti ar griauti?

    Lietuvoje yra daugiau nei 1,2 tūkst. užtvankų. Kone pusė jų yra blogos ar net avarinės būklės ir daro didelę žalą aplinkai. Pavyzdžiui, griūvanti Kruosto užtvanka Kėdainių rajone ar Bartkuškio užtvanka Širvintų rajone. Jeigu kie...

    2
  • Kastruotų katinų klubas
    Kastruotų katinų klubas

    Rusijos invazija į Ukrainą it lakmuso popierėlis įvertino aplinką, kurioje šiandien egzistuoja pasaulis, ir parodė: pH lygis pavojingai išbalansuotas. Iš organizacijų, įsipareigojusių neleisti žmonijai dreifuoti į anarchijas ir ...

  • Plona oda – silpnumo ženklas
    Plona oda – silpnumo ženklas

    „Visiškai beatodairiškas“ – taip „The New York Times“ žurnalistas Tomas Friedmanas apibūdino Nancy Pelosi vizitą į Taivaną. Kai Jungtinės Valstijos užsiėmusios Ukraina, kam provokuoti žemyninės Kinijos vado...

    2
Daugiau straipsnių