Lagaminai, pilni praeities

Nežinau, kaip jums, bet man oro uostai visuomet sukelia filosofinių pamąstymų. Ten gali stebėti tarsi sutrumpintą ir išgrynintą viso gyvenimo versiją. Už širdies griebiantys atsisveikinimai ir rūpestingi "paskambink, kai atvyksi", apsikabinimai po metų nesimatymo, o kartais elementarus laiko stūmimas nuobodžiaujant. Kad jau laike smarkiai išsitęsė manosios kelionės maršrutas, turėjau laisvų valandų patyrinėti aplinką. Ir kažkaip susimąsčiau, kaip dažnai mes tampomės savąjį bagažą. Ne oro uostuose.

Žmogiškoji logika neretai linkusi į išankstinius nusistatymus, ypač kai kalba pasisuka apie bendravimą su kitais. Ypač kai tas bendravimas – romantinis. Ypač jei tie nusistatymai gimė iš nemalonios patirties. Kažkada nudegė žmogus nuo karštų jausmų, o paskui visą likusį amželį kankina save ir aplinkinius iš baimės, kad tai pasikartos. Taip iki maksimumo padidindamas riziką, kad būtent tai tikrai ir nutiks.

Štai kad ir toji patologinio pavydo tema. Būna, kartą perėję visus patirtos išdavystės pragaro ratus, žmonės tampa tiesiog paranojiški. Naujam mylimajam užtrukus benešant šiukšles, jau įsivaizduoja kaip jis ar ji kažkur užsiima seksu. Antrajai pusei į vonią su savim pasiėmus telefoną jau regi, kaip skambinama meilužiui. Įdėmiau užsižiūrėjus į praeivį tuoj sulauksi kaltinimų "Tai gal ir eik su juo permiegoti!" Teisybės dėlei, kuo ilgiau bendrauji su paranojišku pavyduoliu, tuo realiau, kad vieną dieną tokių minčių iš tikrųjų gali atsirasti.

Arba kentėjusieji, kai juos, bent jau pačių manymu, be jokios priežasties paliko antroji pusė, nusprendžia, kad scenarijus būtinai pasikartos ir taip įsikimba į naują simpatiją, taip neleidžia kvėpuoti dusinančiu dėmesiu ar kontrole, kad žmogui išties kyla refleksas bėgti kuo toliau.

Sunkūs praeities lagaminai tikrai nesiliaus skaudžiai daužyti kojų. Bent jau iki tol, kol suprasime: bausti žmogų už kieno nors kito padarytas šunybes – kvaila ir neteisinga.

O kur dar (dažniausiai) vyrukai, apkandžioti kokios aštriadantės barakudos? Su tolesniame gyvenime atsirandančiomis moterimis jie kartais ima elgtis it tie anekdotiniai suvalkiečiai šykštuoliai. Ir su tokiais bendraujant erzina visai ne tai, kad tenka į pasimatymą imti piniginę. Bent jau aš net nepalaikau tos nuomonės, kad vyras privalo mokėti visur nuo A iki Z. Bet užmuša tas įtarus žvilgsnis – lyg į vagilę. Tarsi gaištum laiką ir energiją, imituotum simpatiją ir viskas tik dėl puoduko kavos.

Bet žanro klasika patyrus nelaimingą meilę yra apskritai nuspręsti atkeršyti priešingai lyčiai – jos nebeprisileisti. Rėkti, kad meilės nėra. Bet kad yra. Ir matyt, pasitaikė labai stipri, jei šitaip skauda. Pabūti su savimi, kol atsiras tikrai patinkantis žmogus – puikus sprendimas, bet, jam atsiradus, nerti į krūmus, mano kuklia nuomone, kvailystė. Aplink draugai tuokiasi, vaikučius gimdo, o tu kartoji it mantrą "meilės nėra" ir sėdi sau vienas kaip pirštas (ar keiti kompaniją kas savaitgalį). Ot atkeršijai! Ot kažką įrodei!

Ir tų, kurie kartą nudegę ima su įtarumu žvelgti į visą priešingą lytį, baisiai daug. Sveika savisauga sveikintina, joje nieko blogo nėra, tačiau peržengti liniją ir į įbristi į manijos vandenis nesunku. Ir ne pyragai tam ar tai, kuris tokiu atveju atsiduria šalia. Nes tuomet moteris ar vyras gali tau nuoširdžiausiai linkėti viso geriausio, o tu tik lauksi surauktais antakiais, kol pakiš kiaulę. O kaip jam ar jai jaustis? Negana to, kad brangus asmuo nepelnytai laiko niekšu, tai dar kasdieniam tavo gyvenimui įtaką vis daro vaiduoklis iš jo praeities.

Būtent tai ir liūdniausia. Kad purvus, kuriuos išgyvenus reikėtų pamiršti ir versti švarų lapą, tempiamės sau iš paskos. Kur ten tempiamės, tiesiog tepliojame jais tą švarų lapą, kol šis tampa juodas. O tada sakom, kad visa knyga brokuota. Užuot atleidę mus įskaudinusiems asmenims arba paprasčiausiai pasiuntę juos velniop, taip suteikiame jiems milžinišką galią. Įduodame į rankas jėgą, vieną kartą pakartinus mums gyvenimą, per atstumą ir be jokių pastangų gadinti jį toliau. Mums ir tiems, kuriems rūpime. O sunkūs praeities lagaminai tikrai nesiliaus skaudžiai daužyti kojų. Bent jau iki tol, kol suprasime: bausti žmogų už kieno nors kito padarytas šunybes – kvaila ir neteisinga. Pastarasis supratimas neateina lengvai, ypač jei dar neseniai naktimis ašarojai į pagalvę. Bet, patikėkite, be sunkaus bagažo lengviau visiems.



NAUJAUSI KOMENTARAI

AK

AK portretas
Sutikus tokią gerą merginą viskas gali būti lengviau (bent kurį laiką), tik bėda kad jos poretės.

Aaa

Aaa portretas
Kai tave isdave- tai tas pats kad sulauze rankas- atleist gali , o abkabinti jau Ne ( L. Tolstoj)

Xxx

Xxx portretas
Itarus zmogus ne tik uzmusa meile,bet ir save sulosina
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Perversmo grėsmė ir politinė krizė Lietuvoje
    Perversmo grėsmė ir politinė krizė Lietuvoje

    O tempora, o mores (O laikai, o papročiai). Taip ir norisi ištarti didžiojo romėnų oratoriaus, politiko ir filosofo Marko Tulijaus Cicerono žodžius matant, kokia kebli padėtis susidarė ne antikinės Romos, bet šių laikų Lietuvos Respubl...

    5
  • Intriga išgaravo?
    Intriga išgaravo?

    Jei jis būtų politikas, dalyvaujantis Seimo rinkimuose, nugalėtoją būtų galima skelbti dar net neatvėrus balsavimo urnų. Vos prieš keturis mėnesius jis išgyveno skaudžiausią košmarą per savo karjerą, bet netrukus sulauks did...

  • Gyvenimas be dramų
    Gyvenimas be dramų

    Japonija, Filipinai, Kongas, Malaizija, Singapūras, Nepalas, Kuba – tai keletas tolimų šalių, kurių kasdienybės akimirkos užpildo Kauno fotografijos galerijos erdvę, kurioje vyksta fotomenininko, vieno pirmųjų Lietuvos alpinistų Romualdo...

  • Medžioklės sezonas atidarytas
    Medžioklės sezonas atidarytas

    Ankstų 1939 m. ar 1940 m. žiemos rytą plynuose miškatundrės tyruose, spaudžiant kaulus geliančiam šalčiui, it rujojančių vištų pulkas, į nežinią brido tuntas sovietinių karžygių. Baikščias, nerimo ir baimės sklidin...

    5
  • Idėjų ir herojų badas
    Idėjų ir herojų badas

    Iš Seimo pirmininko V. Pranckiečio nori atimti apsaugą. Antra vertus, kam ji jam reikalinga? Nebent apginti nuo buvusios partijos kolegės A. Širinskienės. Bet tokiu atveju apsaugos tada reikėtų ir ne vienam eiliniam parlamentarui. ...

    11
  • PISA tekstai ir kontekstai
    PISA tekstai ir kontekstai

    Kas trejus metus, artėjant PISA tyrimo ataskaitai, europiečius ima krėsti lengvas panikos drebulys. O jei 15-mečiai ir vėl pasirodys bukesni nei jų pirmtakai prieš trejus metus ar, neduokdie, kaimynai?! Ta pati įtampa, ar už lango 1999-ieji, ar ...

    6
  • Mintys prieš NATO viršūnių susitikimą
    Mintys prieš NATO viršūnių susitikimą

    „Paklauskit jo apie kapines, Deanai“, – JAV prezidentas Lyndonas Bainesas Johnsonas pasakė savo valstybės sekretoriui Deanui Ruskui, kandžiai paminėjęs daugiau kaip 20 000 JAV karių, palaidotų šalyje, už kurios išvadavim...

    7
  • Moksleiviai lieka „ant ledo“
    Moksleiviai lieka „ant ledo“

    Naujausias Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) moksleivių gebėjimų tyrimas rodo, kad pagal visus vertintus kriterijus Lietuvos penkiolikmečių raštingumas ir toliau nesiekia EBPO šalių vidurkio. Dar blogiau yra tai, ...

  • Karas dėl pensininkų
    Karas dėl pensininkų

    Politikai žaidžia karą. Visuose frontuose iškasti apkasai. Gilesni ir nelabai. Iš jų vis įnirtingiau šaudoma. Kartais nugriaudi 3 eurų mėnesio vertės salvė. Kartais – net 8 eurų. Opozicija driokstelėjo iš galingiaus...

    3
  • Valdžia apiplėš visus vartotojus, o ne bankus
    Valdžia apiplėš visus vartotojus, o ne bankus

    Bankams ruošiamas mokestis tuštins ne bankų, o visų Lietuvos vartotojų kišenes. Įkainių šuolis neaplenks ir verslo, ypač smulkaus. ...

    1
Daugiau straipsnių