.png)
- Dr. Gintautas Labanauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Dr. Gintautas Labanauskas
Kare kaip kare, sako prancūzai. Ir patikėkit tikra tiesa. Afganistane į mus šaudė ne tik barzdoti, kovose užgrūdinti modžahedai, bet ir dvylikos trylikos metų vaikai. Ir ne tik iš kalašnikovo, jie sugebėdavo nuo savo gležnų, vaikiškų pečių paleisti ir prieštankinę muchą (vienkartinis reaktyvinis granatsvaidis). Ir mes juo šaudėme. Šaudėme taip, kad net dabar sapnuose krūpčiojame.
Bet kuris karas yra žiaurus, jame nėra teisuolių, pagrindinė išgyvenimo sąlyga – šauti pirmam ir, nors kaip skambėtų ciniškai, tai yra tiesa. Žiaurumas, nei savo, nei kitų gyvybių nevertinimas yra ištikimas karo palydovas ir meluoja tie, kurie seilėjasi rašydami apie humaniškumą kare, o ypač – pilietiniame, kai brolis eina prieš brolį, tėvas – prieš sūnų. Visa tai buvo ir pas mus. Mano senelį iš mamos pusės, devynių vaikų tėvą, tapusį kolūkio pirmininku, 1947 m. mirtinai uždaužė susimokę jo kaimynai. Senelį iš tėvo pusės, partizanų vadą, po Šeštokų apylinkes iki pat 1950 m., norėdamas nušauti, su stribų būriu vaikėsi tikras brolis.
Bet po 1950 m. praėjo jau beveik septyniasdešimt metų, o mes vis dar kariaujame. Ačiū Dievui, jau ne su automatais, o tik tai nuimdami, tai uždėdami atminimo lentas.
Mūsų pernelyg mažai, kad galėtume išlikti šiame globaliame pasaulyje, būdami tarpusavyje susipriešinę.
Manau, jau atėjo laikas suprasti, kad mes nepakeisim istorijos, ji buvo tokia, kokia buvo. Žmonės tikėjo idealais, norėjo šviesesnio rytojaus sau, savo tautai. Jie kariavo už tai, kuo tikėjo, – savo idealus, savo įsitikinimus.
Mums dabar iš septyniasdešimties metų retroperspektyvos, sėdint sotiems už patogaus stalo, lengva vertinti, kas buvo teisus, kas neteisus. Jiems buvo sunkiau.
Mano nuomone jau laikas koncentruotis į geresnį mūsų tautos, mūsų visuomenės ateities kūrimą, o neužsiimti raganų medžiokle, nesvarbu, ar savivaldybės lygiu nuimant atminimo lentas ir griaunant paminklus, ar Seimo lygiu nuolat sudarant nesibaigiančias komisijas priešų paieškai. Mūsų pernelyg mažai, kad galėtume išlikti šiame globaliame pasaulyje būdami tarpusavyje susipriešinę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Klaipėdos valstybinio muzikin...
-
Maitinimo sektoriaus darbuotoj...
-
G. Landsbergis susitiko su Eur...
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Kur eina karavanas?6Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?31950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse3Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...