Jei Desovietizacijos komisija, pavyzdžiui, nutartų, kad nuo visuomenės akių į tamsiąją reikėtų įmesti kompozitoriaus Balio Dvariono atminimą, kur buvus, kur nebuvus iš Rusijos gali atšvilpti raketa ir sužaloti tokį sprendimą priėmusius komisijos narius. Gal dėl tokio išpuolio baimės komisija B. Dvariono atminimo ir neįmeta į tamsiąją, nors B. Dvarionas, kaip žinoma, meistravo muziką šėtoniško cinizmo persunktiems Lietuvos tarybų socialistinės respublikos himno žodžiams: „Į laisvę mums Leninas nušvietė kelią, / Padėjo kovoj didi rusų tauta. / Mus Stalinas veda į laimę ir galią, / Tautų mūsų draugystė kaip plienas tvirta.“

Daug „šovinių“ į S. Nėrį paleidę komisijos nariai galbūt dėl galimų išpuolių baimės tarsi nepastebi kompozitoriaus – nerekomenduoja, kaip S. Nėries atveju, pakeisti jo vardu pavadintų gatvių, mokymo įstaigų.

Kuo čia dėti kažkokie tariami išpuoliai? Apie Desovietizacijos komisijos nariams kylančias grėsmes ir gresiančius išpuolius pasakojo šios komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas.

Galėjo pasirodyti, kad kalbėdamas apie grėsmes ekspertas pokštauja, bet paaiškėjo, kad juokeliams čia ne vieta. Kai viešojoje erdvėje buvo paskelbtas visuomenei aktualus komisijos posėdžio garso įrašas, pirmininkas įžvelgė grėsmę: „Mes buvome išduoti priešiškai valstybei ir bet kada galime sulaukti nemalonių dalykų mūsų asmenims“, – sakoma pareiškime, taip pat užsimenama apie galimus išpuolius.

Būtų gaila, jei „mūsų asmenims“ kas nors nutiktų. Todėl rastas sprendimas – atleisti pirmininką iš pareigų, taip apsaugant nuo pavojų. Tačiau pirmininkas pareiškė, kad nesitrauks. Turbūt rūpinsis, kad „mūsų asmenims“ būtų išduotos neperšaunamos liemenės.