Kultūros lūžio taškas

Švelnėjant karantino sąlygoms randasi vis daugiau galimybių monotonišką dienų ritmą už uždarų namų durų paįvairinti atveriant jas į kultūrą, kuri yra pasiekiama jau ne tik virtualiai. Iki karantino paskelbimo Lietuvoje, kauniečiai galėjo mėgautis labai įvairiu ir spalvingu tiek miesto kultūros operatorių inicijuojamų, tiek tarptautinių kultūrinių renginių, projektų spektru.

Tačiau COVID-19 sukelta krizė neabejotinai paveikė Lietuvos kultūros lauką, kuriam sugrįžti prie ikikrizinio intensyvumo tikriausiai neįmanoma. Bet galbūt šios krizės padariniai Lietuvos kultūros laukui ne vien negatyvūs? Apie tai virtualiojoje diskusijoje "Kaip kultūrai atsigauti po krizės?", organizuotoje Kauno menininkų namų, kalbėjosi: Lietuvos šokio informacijos centro, tarptautinio šokio festivalio "Naujasis Baltijos šokis" vadovė, festivalio "ConTempo" organizatorė, kultūros vadybininkė Gintarė Masteikaitė, viešosios įstaigos "Kaunas 2022" direktorė, menotyros mokslų daktarė, meno istorikė ir kritikė Virginija Vitkienė, Lietuvos kultūros atašė Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje Živilė Etevičiūtė ir tarpdisciplininio meno, rezidencijų ir edukacijos centro "Rupert" vadovė, buvusi Lietuvos kultūros atašė Italijoje (2015–2019 m.), humanitarinių mokslų daktarė Julija Reklaitė.

Aplinkui daug nežinomybės, viskas keičiasi, todėl dalijimasis informacija yra svarbus

Diskusijos ir pokalbiai

"Ši pandemija parodė sopulius, kurių per 30 nepriklausomybės metų esame neišsprendę, – diskusiją pradėjo G.Masteikaitė. – Kultūros operatoriai kiekvieną dieną turi oficialius ar neoficialius pokalbius su įvairiomis valdžios institucijomis: LR prezidentūra, LR kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, kurios yra atviros dialogui. Tikimės, kad šiuos užsimezgusius dialogus išvystysime stipriau, nes klausimų, kuriuos reikia spręsti dabar, ir klausimų, apie kuriuos reikia galvoti, – labai daug."

Tai, kad šiuo laikotarpiu dialogas yra labai svarbus akcentavo ir Ž.Etevičiūtė: "Aplinkui daug nežinomybės, viskas keičiasi, todėl dalijimasis informacija yra svarbus."

Anot kultūros atašė, pandemija tai – išbandymų ir galimybių laikas, kai esame priversti sustoti ir įvertinti tuos valstybės valdymo, kultūros politikos ir kitų sektorių sprendimus, kurie buvo priimti prieš 10–20 metų. "Šis laikas yra galimybė pasitikrinti, ar šie sprendimai suveikė, ar juos reikėtų keisti. Džiaugiuosi, kad Lietuvos kultūrinio lauko operatoriai deda tiek daug pastangų, išnaudodami šią situaciją, kad po jos būtų galima judėti į priekį. Todėl dabar pats svarbiausias klausimas, kuris turi būti keliamas: kokie yra mūsų poreikiai, ko mes norime? Tai išsiaiškinti, žinoma, padėtų diskusijos ir pokalbiai", – įsitikinusi Ž.Etevičiūtė.

Solidarumas – išeitis

"Turime nebijoti išsakyti savo pozicijų viešai ir susitarti, pasitikėti vieni kitais. Menininkai yra individualistai, todėl tokios krizės yra galimybė mokytis kalbėti ir susikalbėti, pagalvoti apie tai, kaip pasiekti ne tik mane ar mano kūrybos sritį tenkinantį rezultatą, tačiau kaip padaryti taip, kad ir kitiems būtų gerai", – sakė G.Masteikaitė.

"Jau du mėnesius mezgame dialogus tarp valstybinio ir nevyriausybinio sektorių, tarp pramogų ir aukštojo meno, klasikinės muzikos ir vizualiųjų menų atstovų, ir kt. Šie pokalbiai kartais yra šmaikštūs, kartais sarkastiški, kartais draugiški, kartais – ne, bet tai yra mokykla", – G.Masteikaitė pabrėžė, kad kiekvienas kultūros lauko dalyvis turi išmokti gerbti kito poziciją, argumentuoti savo nuomonę, mokėti įsiklausyti ir mąstyti ne vien apie asmeninius interesus.

Ši krizė parodė, kaip lanksčiai kultūros atstovai yra pasiruošę pažiūrėti į esamą situaciją, ar yra pasirengę investuoti į plačiosios visuomenės poreikius.

"Turime galvoti ne tik apie tai, ką skauda dabar, bet ir apie tai, kaip mes išeisime iš krizės ir kas mūsų laukia toliau. Tik su ilgalaike strategija, planavimu ir galvojimu, kaip mes galime susivienyti ir išnaudoti valstybės teikiamas investicijas, galėsime judėti į priekį", – nuomone pasidalijo žinoma šiuolaikinio šokio bendruomenės narė.

Kaip pavyzdį ji įvardijo 25 mln. eurų, kuriuos valstybė skiria regionams. "Išnaudokime juos taip, kad regionų gyventojai bent vieną kartą per metus turėtų galimybę pamatyti tokio lygio kultūrinę produkciją, kokią mato kauniečiai, vilniečiai ar klaipėdiečiai", – sakė ji.

Šokio informacijos centro vadovė įvardijo ir dar vieną svarbų dalyką: ši krizė parodė, kaip lanksčiai kultūros atstovai yra pasiruošę pažiūrėti į esamą situaciją, ar yra pasirengę atsisakyti tam tikrų ambicijų ir investuoti į plačiosios visuomenės poreikius.

Bręsta naujas požiūris

"Dabar yra pats tinkamiausias laikas mąstyti apie kultūros politikos atnaujinimą arba požiūrio į kultūrą atnaujinimą, – sakė V.Vitkienė. – Kadangi mūsų valstybėje kultūra vis dar yra laikoma ypatingoje pozicijoje: iš vienos pusės, ji mistifikuojama, nes menininkai esą yra ypatingo jautrumo, dvasingi asmenys, iš kitos pusės – šiam sektoriui skiriamą paramą visada yra labai lengva sumažinti, apkarpyti, kadangi sektorius kultūringas, mažai triukšmauja."

Anot "Kaunas 2022" vadovės, nei vienas iš šių požiūrių valstybei nėra naudingas. "Kultūra yra valstybės pamatas. Tai ne tik meno apraiškos, bet ir bendravimo būdas, gebėjimas užtikrinti emocinį saugumą visuomenėje. Kultūros paslaugą, kuri yra finansuojama valstybės, turėtume kreipti didesne visuomenės gerovės kūrimo linkme", – sakė V.Vitkienė.

Verta pasitikėti kultūros žmonėmis ir įtraukti juos į įvairias diskusijas apie pokyčius.

Papildydama diskusijos kolegę, J.Reklaitė sakė, kad neteisinga atskirti kultūrą nuo kitų gyvenimo sričių. "Kultūra – tai ląstelė, kuri būtina sveikai visuomenei egzistuoti. Jei keliame klausimą, ar valstybė turi rūpintis kultūra, ar tą daryti turi patys kultūrininkai, – tai yra tiesiogiai susiję, nes labai daug iniciatyvų ateina iš paties kultūros lauko, todėl negalime tikėtis, kad valstybė žinos, ko mums reikia kaip menininkams, tačiau valstybė turi sudaryti sąlygas menininkams kurti, investuoti į tai, kad menininkai galėtų dirbti ir funkcionuoti lygiai taip pat, kaip ir visos kitos valstybės ląstelės", – įsitikinusi J.Reklaitė.

Skatinti tarptautiškumą

G.Masteikaitės nuomone, sistema, kuri buvo sukurta prieš daug metų ir kuri iki dabar yra palaikoma valstybės, tam tikrose vietose nebėra efektyvi. "Nesu už tai, kad reikia griauti esamą sistemą. Manau, reikia pergalvoti, kas veikia, o kas ne, kas yra svarbu, kokie yra prioritetai, ko norime, ko tikimės. Turime žiūrėti plačiai. Ir tai yra susiję ne tik su tuo, kaip prie situacijos prisitaikysime viduje – savo šalyje. Labai svarbus dalykas yra tarptautiškumo palaikymas", – pastebėjo garsiausių šiuolaikinio šokio festivalių viena organizatorių.

Visas Lietuvos kultūros laukas yra persipynęs tarptautiniais projektais, sutartimis, ryšiais ir dėl to, anot G.Masteikaitės, esame labai stiprūs. "Dėl tarptautinės veiklos, festivalių, bienalių ir kitų projektų, kurie vyksta Lietuvoje, mes augame, nes atsivežame naujų idėjų, turime mainus, edukacines programas, bendradarbiavimą – daugybę dalykų, kurie skatina keistis ir tobulėti. Valstybė turėtų pradėti dialogą, skatinantį tarptautinės veiklos palaikymą, nes būtent tai yra vienas iš kelių, kaip išlipti iš krizės", – sakė G.Masteikaitė.

"Kaunas 2022" vadovės manymu, pandemijos sukeltoje krizėje kultūra gali būti lyderis. "Jis inovatyvus ir nebijo kaitos, iššūkių. Verta pasitikėti kultūros žmonėmis ir įtraukti juos į įvairias diskusijas apie pokyčius", – pozityviai diskusiją užbaigė V.Vitkienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Ypač pinigų trūksta poniai Vitkienei. Ji gali bankrutuoti. Reikėtu Kaune pastatyti kultūros akropolį ją skirti generaline kultūros imperatore ir finansuoti jos šiuolaikinio kičo sanbūrius su jos freilinomis. Tada Kaunas atsigaus.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Mažos plunksnų pešiotojų pergalės
    Mažos plunksnų pešiotojų pergalės

    Iš pradžių pakalbėkime apie gyvenimą arba pasiruošimą gyvenimui. Kas yra plunksnų pešiotojai? Tai ironiškai vadinami žmonės, kurie dirba vištų fabrikuose (chicken factory). Likimo ironija slypi ne sunkioje ši...

  • Finansinė drama
    Finansinė drama

    Kaip kariuomenė po aršaus mūšio, taip Lietuvos sportas pamažu atsikvošėja po akistatos su pasaulį užgriuvusia pandemija. Klubų ir federacijų vadovai, tarsi skaudžiai nudegę generolai, skaičiuoja nuostolius, patirtus nelygioje ko...

  • Pasakojimai prie laužo
    Pasakojimai prie laužo

    Blausi metalinėje statinėje deginamos padangos šviesa apšvietė virš laužo susitelkusių žmonių veidus ir metro tunelio tamsoje suskambo vaiko balsas. ...

    1
  • Kriminalinis prieskonis
    Kriminalinis prieskonis

    Sugyvulėjusiems Amerikos maištininkams pagaliau "tapo prieinami" prestižinių prekių ženklų gaminiai, taip pat prabangūs "Rolex" laikrodžiai, kurių iš vieno Niujorko salono pastarosiomis dienomis pavyko pagrobti net u...

    3
  • Rusija ir Kinija – kiek pralaimėjimų reikia pergalei?
    Rusija ir Kinija – kiek pralaimėjimų reikia pergalei?

    Atstumti savo draugus ir perspėti priešus – tokią politiką 15 metų vykdė Vladimiro Putino Rusija. Kremliui jos rezultatai buvo siaubingi. Rusija sutelkė Ukrainos nacionalinį identitetą, pavertė Švediją ir Suomiją užsienio politi...

  • Ar man moka teisingą atlygį?
    Ar man moka teisingą atlygį?

    Dažniausiai atsakymas į šį klausimą yra: "Ne, man moka per mažai!" Vien nuo to, kad taip manote, jūsų atlyginimas automatiškai nepadidės. O ar tikrai moka per mažai? O gal iš tiesų? Kaip rasti patikimą atsakymą? ...

  • Keliukai namo ir į kosmosą
    Keliukai namo ir į kosmosą

    Kol mes Lietuvoje mintijome, iš kokios planetos atkeliavo Mažasis princas, domėjęsis mūsų Prezidento gyvenimiška išmintimi, žmonija žengė dar vieną septinmylį pažangos žingsnį. Paskutinėmis pavasario akimirkomis erdvėlaivis ...

    5
  • Nacionaliniai 200 eurų dalybų ypatumai
    Nacionaliniai 200 eurų dalybų ypatumai

    200 eurų – kiekvienam. Kiekvienas suabejojęs tokiu valdžios sprendimu – jei ne valstybės priešas, tai mažų mažiausiai kvailys. Net Jo Ekscelencija nedrįso nepasirašyti tokio Seimo sprendimo. Ką jis – savižudis? Tik pir...

    5
  • Rusų sovietinė nostalgija ir „Sovietiniai piliečiai“
    Rusų sovietinė nostalgija ir „Sovietiniai piliečiai“

    Vladimiras Putinas dažnai kritikuojamas už savo nostalgiją SSRS (gerai prisimenama, kaip jis šios valstybės subyrėjimą pavadino geopolitine katastrofa). Tačiau tūkstančiai rusų, įsitraukusių į judėjimą "Sovietiniai piliečiai", ...

    12
  • Kas šiandien taptų prezidentu
    Kas šiandien taptų prezidentu

    Pernai šios dienos Lietuvoje alsavo politiniu karščiu. Beveik iki paskutinės minutės nebuvo aišku, kas – Gitanas Nausėda ar Ingrida Šimonytė laimės prezidento rinkimus. ...

    93
Daugiau straipsnių