Kultūrinė diplomatija: kaip nepaskęsti globalizacijos vandenyne?

Šiandien man tenka garbė pasidalyti mintimis apie kultūrinę diplomatiją ir jos svarbą Lietuvai, nepamirštant sudėtingos, netgi lemtingos užduoties, tenkančios mūsų tautai ir valstybei, – išlikti savimi ir nenuskęsti audringuose globalizacijos vandenyse.

Kaip žinome, kultūrinė diplomatija nėra visiškai naujas reiškinys: tarp šalių, valstybių ir tautų ji egzistuoja jau daugelį amžių. Vis dėlto moderniosios formos, kuriomis naudojamės šiandien, yra nulemtos dviejų valstybių modelių – Prancūzijos ir JAV. Prancūzija daugiau dėmesio skiria nacionalinei kultūrinės diplomatijos vizijai, o JAV – globaliajai. Tai liudija neseniai įvykę abiejų šalių prezidentų pasisakymai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, 2019 m. dalyvaudamas ambasadorių konferencijoje Paryžiuje, pabrėžė kultūrinės diplomatijos svarbą prancūzams, teigdamas: "Esu tvirtai įsitikinęs, kad santykis su pasauliu praturtina mūsų tautą." JAV pamažu taip pat gravituoja link tautiškesnės sampratos. Nors ji kol kas atrodo dar neišsivysčiusi ir keista, bet šiame kontekste pakanka prisiminti įvairių komentarų sulaukusią JAV prezidento Donaldo Trumpo frazę, viešai ištartą Niujorke esančioje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje: "Ateitis nepriklauso globalistams, ateitis priklauso patriotams."

Ką gi reiškia tokia tezė? Iš pradžių ji gali atrodyti gąsdinanti, bet esu įsitikinusi, kad kultūrinė diplomatija yra glaudžiai susijusi su patriotizmu, kuris tebelieka svarbus tiek prancūzams, tiek amerikiečiams, tiek lietuviams. Vis dėlto nesusipratimai dažnai atsiranda tada, kai patriotizmas klaidingai tapatinamas su nacionalizmu.

Jei remsimės Jeilio universiteto profesoriaus Timothy Snyderio garsiąja knyga "Apie tironiją", atrasime aiškią skirtį tarp nacionalistų ir patriotų. Mokslininkas teigia, kad nacionalistas kenčia nuo apmaudo lygindamas save su kitais, todėl "ragina mus būti blogiausia mūsų versija, o tada tvirtina, kad esame geriausi". Na, o patriotui tenka sunki pareiga "rūpintis realiu pasauliu, kuris yra vienintelė vieta, kur jo šalis gali būti mylima ir palaikoma". Būtent todėl, mano požiūriu, kultūrinės diplomatijos profesionalai pagrįstai gali būti laikomi savo šalių patriotais par excellence.

Lietuva taip pat turi pasirinkti savąjį kultūrinės diplomatijos modelį. Kaip ir daugelis kolegų, galiu mesti akmenėlį į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (URM) daržą. Skaitant tiek jų dokumentus, tiek įvairias strategijas, matyti, kad tas modelis nėra iki galo pasirinktas. Kitais žodžiais tariant, mes nesekame nei Prancūzijos pavyzdžiu, labiau puoselėdami savo nacionalinę kultūrą, nei JAV pavyzdžiu, siekdami didesnio globalumo. Mes tiesiog trypčiojame vietoje, niekaip negebėdami apsispręsti, kokia ta mūsų vizija turėtų būti.

Dabartinė politika yra paremta tam tikrais istoriniais naratyvais. Buvo labai liūdna girdėti prof. Aušros Park mintis, kad tarptautiniame moksle Lietuva garsėja tik vienu – holokausto tragedijos – naratyvu. Vis dėlto, žvelgiant į Lietuvos istoriją, mes turime ir kitų naratyvų, kurie būtų svarbūs ir verti plataus aptarimo tarptautinėje erdvėje. Šiame kontekste kalbu ir apie partizaninį pasipriešinimą, miško brolių fenomeną, kuris galėtų būti puikus naratyvas ir įkvėpimas. Nepabijosiu pasakyti – ir kitoms tautoms. Taip pat yra ir rezistencinis pasipriešinimas, kuris dar ne iki galo suvoktas bei įvertintas. Turiu omenyje tiek Algirdo Juliaus Greimo mintis, tiek ir katalikų veiklą sovietmečiu, "Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos" leidybą. Apie tai, deja, pasaulinėje akademinėje erdvėje yra beveik visiškai nežinoma.

Jeigu norime būti įdomūs pasauliui, pirmiausia turime įsisąmoninti, kas esame mes patys.

Kuo tai svarbu diplomatijai? Atsiminkime, kad diplomatija nėra kuriama ant kokių nors iš oro sukonstruotų pamatų. Kartais nepagrįstai viliamasi: "Štai mes dabar ateisime, sukursime dirbtinę istoriją ir save parduosime arba pristatysime." Jeigu norime būti įdomūs pasauliui, pirmiausia turime įsisąmoninti, kas esame mes patys.

Kodėl keliu šį klausimą? Visai neseniai man teko dėstyti kultūrinės diplomatijos kursą studentams. Susirinko gabūs studentai, studijuojantys verslą, ekonomiką, tarptautinę politiką, ir pradėjome drauge aiškintis, kokie Lietuvos diplomatijos istorijos faktai jiems žinomi, kokios asmenybės atpažįstamos. Turiu konstatuoti, kad tokios asmenybės kaip tėvas ir sūnus Lozoraičiai dar šiek tiek atpažįstami. Na, o jeigu kalbėsime apie Oskarą Milašių arba Vytautą Antaną Dambravą, kitas garsias mūsų diplomatijos figūras, netgi mūsų šalies viduje jaunimui jie, deja, tebelieka nežinomi. Taigi, konstruoti kažkokią dirbtinę tapatybę užsieniui mes negalime, nes tai nebūtų prasminga. Pirmiausia turime tikrąją tapatybę atkurti savo pačių viduje. Tik paskui jau galėsime deramai pristatyti kitiems savo istorinius naratyvus.

Trečias aspektas – tai santykiai su lietuviais, gyvenančiais užsienyje. Specialiai nevartoju žodžio "išeivija" ar "diaspora", nes turime suprasti, kad mūsų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje – labai mažai. Norime to ar ne, bet gyvendami Lietuvoje ar už jos ribų visi tampame kultūros diplomatais. Bendraudami kaip dėstytojai su užsienio studentais, mes pristatome lietuvišką kultūrą, o užsienyje gyvenantiems lietuviams jau savaime ir labai natūraliai tenka šis uždavinys – atstovauti Lietuvai. Gaila, kad Užsienio reikalų ministerija dar nepastebi, jog minėtą sritį reikia kur kas giliau ir aktyviau plėtoti.

Kalbant apie informacijos sklaidą, pritariu prof. A.Park, kad diplomatinės informacijos sklaida vyksta vangiai. Apie kultūrinę diplomatiją kalbėti sudėtinga, kadangi jokių išsamių dokumentų dar neparengta. Bet netgi informacijos internete sklaida yra labai fragmentiška. Tik visai neseniai buvo sukurtas URM tinklalapis, skirtas istorinei ir kultūrinei diplomatijai. Tačiau ten pamatysite labai trafaretiškas žinutes: buvo aplankyti kokie nors iškilių užsienyje mirusių mūsų žmonių kapai arba suorganizuota vienokia ar kitokia kultūrinė programa. Jame nėra nei programų, įtraukiančių jaunimą ar mokslininkus, nei akademinės bendruomenės įdirbio diplomatijos srityje pristatymo.

Tikėkimės, kad plačiau įsijungus ir lietuviams, esantiems Lietuvoje, ir lietuviams, gyvenantiems užsienyje, mes kartu galėsime tą pelkę išjudinti. Šiam proveržiui pasiekti tikrai labai reikia visų jūsų paramos ir aktyvaus įsitraukimo. Dažnai nutinka, kad mes susirenkame, padejuojame, bet taip nieko ir neįvyksta ar net pasigirsta gėdingų įžvalgų, kad geriau nieko nedaryti, negu daryti. Tad kviečiu visus daryti reikalingus ir prasmingus darbus diplomatijos srityje.

Pranešimas skaitytas Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume



NAUJAUSI KOMENTARAI

nuomonė

nuomonė portretas
Mokykimės iš prancūzų,kaip reikia saugoti savo kalbą ir kultūrą. Jei neklystu,Prancūzijos valstybinėse mokyklose mokoma berods tik valstybine prancūzų kalba,nors Prancūzijoje gyvena nemažai įvairių tautinių mažumų kilmės gyventojų. Už prancūzų kalbos vartojimo įstatymo (Loi n° 94-665 du 4 août 1994 relative à l'emploi de la langue française) pažeidimus ( nevalstybinių kalbų vartojimas oficialioje sferoje) berods skiriamos didžiulės baudos,berods siekiančios iki 500000 eurų.

siandienines URM politikieriu kaip ir uzurpavusios

siandienines  URM politikieriu kaip ir  uzurpavusios portretas
lietuvoje valdzia konsetvatlyberastines KGBesniku ir Polit kaliniuTremtiniu Huntos vizijos ir noras yra sukti valstybines politikos jienas amerikonisko kosmopolitinio globolizmo keliu, sukurt lietuvoje amerikoniska tautu misraine , kuriems giliai pofik kas ta lietuva buvo ,kokia jos istorija,kur ji eina ir koki jos tikslai , sukurt buku zmoniu gauja be tautos ,be genties ,be giminystes ,be patriotizmo... kuriems bus giliai pofik ju Huntos daryti nusikaltimai isvagiant valstybe ,vygdytus ju nusikaltimus ir tautos genocida,jie taps nepakaltinami nes nebus kam pateikt tuos kaltinimus jiems ...stai to jie ir siekia....

na ka cia bepasakysi ..kada sulinde

na  ka  cia  bepasakysi ..kada  sulinde portretas
ir 30 metu tunantys pusdebiliai URM , dar iki siol nebezino kur eina ka daro ir kur ruosiasi eit...nera jokios uzsienio politikos aplamai jokiais klausimais, siandien gerai su amerikono , ryt su ES, poryt su lenkais ,o saves tame kontekste nebeyziuri ...kas uzsake tu uzsakymu palojo ant rusu ir visa URM politika pasibaige... todel pirmiausiai reikia iskrapstyt idiotus is URM na ir referendumu pasiklaust tautos --KUR LIK EISIM, PATRIOTIZMO KELIU kad isaugotume tauta ir valstybe ,ar KOSMOPOLITINIO GLBOLIZMO KELIU ir issivaiksciojam po pasauly uzleide valstybes teritorija ,zydams arabams afrikieciams ,prasike viska tauta ,valstybe ir savo indentinteta .......
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Kodėl Lietuvos pieno sektoriui turėtų rūpėti gaisrai Australijoje?
    Kodėl Lietuvos pieno sektoriui turėtų rūpėti gaisrai Australijoje?

    Gaisrai Australijoje ir auganti geopolitinė įtampa Persijos įlankoje – šie įvykiai tiesiogiai veikia pasaulinę pieno pramonę, kurios dalimi yra ir Lietuva, eksportuojanti didesniąją dalį mūsų šalyje pagamintos pieno produkcijos. ...

    3
  • Gyvenimas „bordelyje“
    Gyvenimas „bordelyje“

    Ne kelmais virstantys miškai. Ne fabrikantų kūdromis verčiamos marios. Ne mūsų fintech pionieriai. Ne pirmasis vienaragis. Ir ne fūrų šoferiai, kurių darbdaviai iškelia savo pinigus pas kaimynus. Net ne mūsų krepšinis, u...

    2
  • Pamirškime pasakas ir išmokime realios istorijos
    Pamirškime pasakas ir išmokime realios istorijos

    Pradedant Aušvicu ir baigiant mūšiu dėl Britanijos, herojiški mitai nusveria realybę. Žuvusieji nusipelno daugiau. ...

    8
  • Ciniškos dviveidystės žavesys
    Ciniškos dviveidystės žavesys

    Kaip ten sakė komunistinės džiovos iškamuotas poetas J.Janonis? "Ar tu matei?" ...

    10
  • Du kairės kojos batai
    Du kairės kojos batai

    Šią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje į pirmą posėdį rinkosi darbo grupė, rengsianti Ugdymosi šeimoje tvarkos aprašą. Seimui įteisinus tokią alternatyvaus ugdymo galimybę, lyg ir galima pasidžiaugti: i&sca...

    13
  • Pato situacija dėl įtakos aukščiausiame valdžios ešelone
    Pato situacija dėl įtakos aukščiausiame valdžios ešelone

    Nors ponas Karbauskis ir viešai deklaruoja, kad "rūko su Jo Ekscelencija taikos pypkę", akivaizdu, kad susiklostė pato situacija dėl įtakos aukščiausiame valdžios ešelone. ...

    5
  • Tu esi beviltiškas!
    Tu esi beviltiškas!

    Tikriausiai visi yra ištarę savo viduje tokį nuosprendį katinui, sutuoktiniui, vaikui, tėvams, bendradarbiui, viršininkui ar pavaldiniams. Beviltiški tinginiai, nesugebantys išnešti šiukšlių! Visiška...

    8
  • Vejamės traukinį
    Vejamės traukinį

    Vargu ar rasime kitą tokią profesiją, kur nuo tragedijos ir triumfo dažnai skiria vos vienas žingsnis. Nebent kazino lošimai, jei tai galima prilyginti profesinei veiklai. Dar praėjusią savaitę atrodė, kad šis tarptautinis sezonas Lietuv...

  • Jis buvo pasirengęs mirti
    Jis buvo pasirengęs mirti

    Legendos byloja, kad Nelsonas Rolihlahla Mandela gimė 1918 m. liepos 18 d. (mirė 2013 m. gruodžio 5 d.) vienoje Pietų Afrikos provincijų. Teigiama, jog vardas Rolihlahla reiškia "sukeliantis bėdas", o jo šeima buvo tiesiogiai susi...

    10
  • Didysis politinis mačas
    Didysis politinis mačas

    Estai ir vėl mus aplenkė. Šįkart stulbinamai kūrybišku politiniu mąstymu. Estijos prezidentė ponia KK pastarųjų dienų vizitui pasirinko ne Pasaulinį ekonomikos forumą Davose ar Holokausto forumą Jeruzalėje, o Karaliaus Jurgio salą A...

    4
Daugiau straipsnių