Krizės dešimtmetį pasitinkant

Lygiai prieš dešimtmetį pradėjo trauktis Lietuvos BVP. Iš pradžių tai kvepėjo tik lengvu nuosmukiu, bet įsisiūbavusi pasaulinė finansų krizė sukėlė didžiausią ekonominį šoką po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – per pirmąjį 2009-ųjų pusmetį šalies ekonomika susitraukė beveik šeštadaliu.

Kokia Lietuvos ekonomikos sveikata prabėgus dešimčiai metų, ir ar gali toks scenarijus pasikartoti šiandien?

Po įstojimo į Europos Sąjungą teigiami lūkesčiai, finansinės paramos pliūpsnis ir per spartus kreditavimo augimas padėjo išpūsti nemažą nekilnojamo turto burbulą. Kurį laiką atlyginimai augo penktadaliu kasmet, ir lūkestis, kad toks augimas tęsis, paskatino gyventojus pirkti net jiems neįperkamą būstą.

Nekilnojamo turto burbulą lydėjo ir bendras vartojimo burbulas – įsigytus namus reikėto įrengti ir apstatyti, taupymo norma tapo neigiama, o gyventojų finansiniai įsipareigojimai viršijo finansinį turtą. Vartojimo ir investicinių prekių importas augo gerokai sparčiau nei įmonių eksportas, todėl susiformavo milžiniškas užsienio prekybos deficitas, vienu metu pasiekęs beveik penktadalį šalies BVP.

Prieš dešimt metų pasitinkant pasaulinę finansų krizę, viena iš pagrindinių Lietuvos problemų buvo didžiulis struktūrinis valdžios sektoriaus biudžeto deficitas, siekęs apie 7 proc. BVP. Tuo metu jis akių nebadė, nes biudžetą laikinai maitino iš nekilnojamo turto ir vartojimo burbulo plaukiančios laikinos mokestinės pajamos. Išsekus vienkartinėms pajamoms ir prasidėjus ekonomikos nuosmukiui biudžete, atsivėrė dešimtadalio BVP dydžio skylė. Šią problemą teko spręsti itin nemaloniomis ir skausmingomis priemonėmis – mokesčių didinimu, išlaidų karpymu, socialinės paramos mažinimu ir brangiomis valstybės paskolomis.

Šiandien matome visiškai priešingą situaciją. Valstybės finansai planuojami ir valdomi atsakingiau – šiemet jau trečius metus iš eilės Lietuvoje bus biudžeto perteklius, tai reiškia, kad išlaidos neviršys pajamų. Per šį ekonomikos pakilimo ciklą užsienio prekybos deficitas nesusiformavo, priešingai, eksportas gerokai viršija importą, o praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį užsienio prekybos perteklius buvo rekordinis ir siekė beveik 5 proc. BVP.

Eksportas per dešimtmetį išaugo daugiau nei dvigubai, dar svarbiau – eksportuojama ne tik daugiau aukštos pridėtinės vertės prekių, bet ir paslaugų. Prieš krizę aukštos pridėtinės vertės paslaugų (valdymo, konsultavimo, informacinių ir komunikacijos) eksporto dalis sudarė tik 7 proc. viso paslaugų eksporto, o dabar ši dalis išaugo iki 15 procentų.

Šiandien gyventojų ir įmonių nuotaikos išlieka santūriai teigiamos, tačiau neracionalių lūkesčių ir euforijos nėra. Didelė dalis gyventojų taupo, o bendra jų indėlių suma išaugo beveik dvigubai – nuo 7 milijardų iki 12,5 milijardo eurų. Tuo tarpu gyventojų skolų lygis tik šiek tiek viršija prieš dešimtmetį pasiektą piką. Be to, pastaruoju metu gyventojų paskolų portfelis auga panašiu tempu kaip ir jų pajamos. Dar labiau sustiprėjo įmonių finansai – verslo indėliai išaugo daugiau nei dvigubai, ir nemaža dalis verslo įmonių plėtrą ir investicijas yra pajėgios finansuoti savomis lėšomis.

Remiantis „Swedbank“ būsto įperkamumo indeksu, būsto rinka nėra perkaitusi. Daugelyje miestų gyventojų gaunamos vidutinės pajamos yra pakankamos norint įsigyti vidutinį būstą. Nuomos pajamingumo rodiklis visuose didmiesčiuose yra labai arti ilgalaikio istorinio vidurkio – tai reiškia, kad būstas nėra nei pervertinas, nei neįvertintas. Tiesa, demografinės tendencijos nėra palankios, be to, jau kitais metais Europos centrinis bankas pradės normalizuoti pinigų politiką ir palūkanos

turėtų pradėti pamažu didėti. Tačiau būsto rinkoje labiausiai tikėtina branda – sandorių ir kainų stabilizacija – o ne griūtis.

Per dešimtmetį įvyko ir dar šis tas itin svarbaus – Lietuva tapo Ekonominės ir Pinigų sąjungos nare. Lietuvai įsivedus eurą dingo valiutos kurso rizika, padidėjo tarptautinių investuotojų pasitikėjimas, todėl sumažėjo Lietuvos skolinimosi kaina.

Dar prieš penkerius metus, kai jau buvo suvaldytos krizės pasekmės, Lietuva dešimties metų laikotarpiui galėjo skolintis už palūkanas, viršijančias 4 procentus – tai yra, dvigubai brangiau nei skolinosi Vokietija. Dabar Lietuva tokiam laikotarpiui gali pasiskolinti už mažiau nei 1 proc. metinių palūkanų, tik šiek tiek brangiau nei Vokietija ir dvigubai pigiau nei, pavyzdžiui, Italija. Europos Stabilumo Mechanizmo sukūrimas reiškia, kad net ir labai didelio sukrėtimo atveju Lietuva turi finansavimo šaltinį, kuris neužkrautų neadekvačios skolos aptarnavimo naštos ateities kartoms.

Pirmąjį šių metų ketvirtį metinis Lietuvos BVP augimas beveik nemažino apsukų ir siekė 3,6 procento, o grynoji emigracija buvo mažiausia nuo... šio amžiaus pradžios. Ekonominių vertinimų rodiklis, apibendrinantis visų sektorių įmonių ir gyventojų nuotaikas bei lūkesčius, pakilo į aukščiausią lygį nuo 2007-ųjų metų rudens.

Tačiau ties teigiamais lūkesčiais panašumai su prieškriziniu laikmečiu baigiasi. Šiuo metu daugelis struktūrinių ekonominių rodiklių rodo, kad Lietuvos ekonomika yra brandesnė, tapo labiau konkurencinga ir atsparesnė sukrėtimams. Netikėtumų ir neramumų visada bus, tačiau 2008-ųjų ligos liko praeityje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Rok fil das

Rok fil das portretas
laikas naujai 'krizei'.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Hibridinis gerumas
    Hibridinis gerumas

    Dažniausiai šiomis dienomis užduodamas klausimas: "Ar jau suruošei kalėdines dovanėles?" Kiekvienas iš mūsų – ne britų monarchė, kuriai tenka apdovanoti beveik 700 žmonių, tačiau ir mums nemenkas galvosūkis, k...

    1
  • Tas momentas, kai išrinktas tautos atstovas virsta parazitu
    Tas momentas, kai išrinktas tautos atstovas virsta parazitu

    Profesoriaus Tomo Janeliūno viešas manifestas dabar valdančiajai koalicijai akimirksniu tapo lietuviškos politologijos klasika. Galima ginčytis dėl formos, dėl vienos ar kitos hiperbolės, tačiau taiklus faktinės situacijos įvardijimas ne...

    6
  • Svetimi pinigai
    Svetimi pinigai

    Ką daro Lietuvos sporto sirgalius, kai mūsų šalies futbolo rinktinė triuškinamai nugali Braziliją? Teisingai! Išjungia žaidimų kompiuterį. Arba pabunda iš saldaus sapno. Kol Lietuvoje jau visai rimtai svarstoma, ar surinksim...

  • Mažaraščių <span style=color:red;>(kontr)</span>revoliucija
    Mažaraščių (kontr)revoliucija

    Vladimiras Leninas, būdamas pragare ar rojuje, šiandien turėtų iš džiugesio trinti rankomis dėl to, kad pasitvirtino jo kažkada aprašytas revoliucinės situacijos apibūdinimas. Valdantieji nebegali išsilaikyti valdžioje be j...

    1
  • Pavogtas kokteilio receptas
    Pavogtas kokteilio receptas

    Kas galėjo pagalvoti, jog Trečiajam reichui ir Sovietų Sąjungai taikiai užpuolus ir draugiškai pasidalijus fašistinę (anot "Pravdos") Lenkiją, visoje Europoje sudundėję kovos būgnai staiga nutils? ...

    19
  • Didžioji Britanija pasiges Europos, bet jau per vėlai
    Didžioji Britanija pasiges Europos, bet jau per vėlai

    2016-ųjų birželį argumentavau, kad „Brexitas“ nėra neišvengiamas. Žmonės nubalsavo, bet demokratija yra procesas, o ne įvykis. Žinant, kad bet koks įsivaizduojamas susitarimas būtų blogesnis negu dabartiniai ryšiai, kuriuo...

    9
  • Nekalėdinė pasaka
    Nekalėdinė pasaka

    Seime paskelbtos paliaubos. Kryžminės ugnies nutraukimas dėl 2020-ųjų biudžeto dalybų galios iki kito antradienio. ...

    18
  • Žudikui tik pagrūmojo pirštu
    Žudikui tik pagrūmojo pirštu

    Paskelbdama Rusijai draudimą ketverius metus dalyvauti tarptautinėse sporto varžybose Pasaulio antidopingo agentūra (WADA) baigė pirmąją dalį istorijos apie aukščiausiojo lygio machinacijas klastojant rusų atletų laboratorinius duomenis. WADA...

    2
  • Dvigubiems standartams kovoje su terorizmu – ne
    Dvigubiems standartams kovoje su terorizmu – ne

    Jau kurį laiką keli Vakarų politikai ir nesąžiningos žiniasklaidos priemonės, tokios kaip „New York Times“, kelia taip vadinamą profesinio mokymo ir ruošimo Sindziange problemą. Tam, kad paneigtų reikšmingus laimėjimus vald...

    3
  • Kokio strateginio valdymo reikia Lietuvoje?
    Kokio strateginio valdymo reikia Lietuvoje?

    Gruodžio 4 dieną Vyriausybė pritarė Strateginio valdymo įstatymo projektui ir pateikė jį svarstyti Seimui. Tai nėra pirmoji S. Skvernelio Vyriausybės iniciatyva strateginio valdymo srityje. Pavyzdžiui, 2017 metais įvedus „pokyčių krep&scaron...

Daugiau straipsnių