- Dalia Juškienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kokios temporės, tokios ir morės – šmaikštauja ciceroniškojo posakio "O tempora, o mores!" vertėjai į šių dienų kalbą. Tai va – kokie laikai, tokie ir papročiai. O papročius mes jau ne juokais keičiame. Dėl pandemijos ir ne tik.
Šiandieną minima Pasaulinė sveikinimosi diena kaip druskos ant žaizdos paberia. Koronaviruso epidemija privertė atsisakyti ne tik apsikabinimų, bet ir pasisveikinimo etalonu tapusio rankos paspaudimo. Visuomenės sveikatos ekspertai netgi prognozuoja, kad šį bendrinį mandagumo ir nuoširdumo simbolį teks padėti prie praeities reliktų. Žinant, kad juodasis maras buvo keliems šimtmečiams sustabdęs prancūzų paprotį pasisveikinant pakštelėti į skruostus, prognozės, jog atprasime vieni kitiems paspausti ranką, skamba įtikinamai.
Tik, kai praveri tą pandemijos vandenyne besiblaškančią mažutėlę lietuviškąją kriauklytę, dingojasi, kad čia jau nebe europietiški, o afrikiečių čiabuvių bendravimo kanonai artimesni.
"Kai tu ištiesi ranką, tu ištiesi biologinį ginklą", – yra pareiškęs amerikietis infekcinių ligų ekspertas Gregory Polandas, ko gero, remdamasis JAV nacionalinio biotechnologinės informacijos centro duomenimis, kad vienu rankos paspaudimu vidutiniškai perduodama 124 mln. bakterijų. Sumušant kumščiais pasidalijama 90 proc. mažiau mikrobų, nei sukertant rankomis, tačiau tai irgi – pernelyg artimas kontaktas. Nors yra manančiųjų, kad rankos pridėjimas prie širdies gali būti nuoširdžiausia rankos paspaudimo alternatyva, oficialaus bendravimo protokole vis labiau įsigali pasisveikinimas alkūnėmis.
Pasaulis, išsiskirstęs gyventi į kriauklytes, perrašo etiketus, keičia bendravimo įpročius. Tik, kai praveri tą pandemijos vandenyne besiblaškančią mažutėlę lietuviškąją kriauklytę, dingojasi, kad čia jau nebe europietiški, o afrikiečių čiabuvių bendravimo kanonai artimesni. Štai Kenijos akamba gentyje įprasta pasisveikinti vienas kitą apspjaunant. Labai panašu į pastarųjų dienų įvykius mūsų valdžios viršūnėlėse... Ką gi, ponai, niaukitės, trankykitės durimis, taškykitės srutomis. O mes tylutėliai patupėsime, kol būsime pastebėti, – būtent taip kai kuriose Indijos provincijose sveikinamasi su nepažįstamaisiais. Nes išties, mūsų į valdžios elitą deleguotieji, nepažįstame mes jūsų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į žalią ateitį – be apatinių4
Kol feisbuko fauna žvygavo dėl Stambulo konvencijos ir ginčijosi, ar „piderasus“ galima vadinti iškrypėliais, naujoji valdžia baigė nupinti antros naktinės reformos kilpą. Valdančiųjų planuose – ne tik labiau smaugianti būs...
-
Apie demokratiją ir Seimą5
Apie demokratiją jau pradėta kalbėti dar 1 300 m. prieš Kristų, ir ne tik kalbėti. Graikijoje vyko įnirtingos kovos tarp diduomenės, turtingųjų ir paprastų gyventojų, dėl to vėliau visiems piliečiams vyrams buvo suteikta teisė dalyvauti v...
-
Upeivių rūpesčiai ir sentimentai2
Žiemos sezonas upeiviams nuo seno buvo laukiamų atostogų metas ir kartu pasiruošimo naujam laivybos sezonui laikas. Vyresnieji skaitytojai turbūt dar pamena laikus, kai Nemuno saloje ant kranto tarsi parodoje buvo išrikiuojami baidokai, kelei...
-
Svieto lyginimas
Mokesčių reformos galima tikėtis tik 2023-iaisiais. Tuo metu šios Seimo valdančiosios daugumos kadencija bus persiritusi į antrąją pusę. Sunku patikėti, kad tiek nedaug laiko iki rinkimų belikus jie ryžtųsi rizikuoti savo ateitimi. Juo labia...
-
Sezonas be intrigos?2
Jei pandemija vėl neiškrės pokštų, kuriuos pateikė prieš LFF Supertaurės varžybas, šįvakar "Kauno Žalgirio" ir Gargždų "Bangos" akistata prasidės Lietuvos futbolo A lygos čempionatas. Prie jo starto l...
-
Žiema, sniegas, kelininkai ir politika5
Prieš metus Klaipėdoje viskas buvo gerai. Nes nebuvo žiemos. Šiemet žiema priminė apie save ir pasipylė pasipiktinimo šūksniai žiniasklaidoje, feisbuke, politikų debatuose: miestas nevalytas, šaligatviai – kaip čiuo...
-
Trapi virtualiojo turinio nepriklausomybė1
Gana ilgą laiką mintyse periodiškai grįžtu prie kultūros paveldo ir didžiųjų technologinių korporacijų santykio temos. Pasvarstymai apie tai dažnai ir neperžengdavo asmeninių pamąstymų rėmų arba apsiribodavo fragmentiškais pokalb...
-
Dangus virš Korėjos1
Naujos birželio paros rytas dar nebuvo išaušęs, tačiau pačios imliausios planetos sielos jautė, kad ši 1950-ųjų vasaros diena Korėjos pusiasalyje bus giedra, sausa, karšta ir ypač tvanki. Nors vasaros saulėgrįžos minėji...
-
Ekspertų perteklius4
Artėjant pirmojo karantino metinėms, smarkiai paūmėjo visuotinis tėvynainių pamišimas, kuris pernai dar nebuvo toks ryškus. ...
-
Laisvė ir kalavijas4
Viena sąlygų, leidžiančių įsigalėti radikaliems politiniams režimams ar pavieniams radikalams, – žodžio laisvės apribojimai. Negalėdami laisvai pareikšti savo nuomonės, imdami manyti, kad nėra pageidaujami viešosiose diskusijo...